Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-448/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
1-127-448/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Georgijus Gromovas
Kategorijos
Baudž.byla Nr.1-127-448/2013
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. 1.2.4.6. 1.1.8.10. 1.1.7.2.7. 1.1.10.1. 1.1.9. 1.2.4.8.3. 2.1.15. 2.3.6. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamojo atstovui advokatui Georgijui Gromovui, Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei J. B., nukentėjusiajai J. M., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas 2011-05-16 pagal LR BK 164 str. laisvės apribojimu 10 mėn., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 138 str. 2d. 3 p. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2012 m. rugsėjo 8 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš mažametę sugyventinės dukrą G. M., g. (duomenys neskelbtini), t.y. be priežasties, tyčia, sukeldamas fizinį skausmą, sudavė smūgį kumščiu į nosį, nuo kurio nukentėjusioji G. M. trenkėsi pakaušiu į sieną ir dėl poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, pakauškaulio gumburo projekcijoje padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. P. 2012 m. spalio 17 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu ne mažiau trijų kartų įspyrė į įvairias kūno vietas savo sugyventinei J. M., padarydamas odos nubrozdinimus smakre, kairio klubakaulio sparno srityje, kairiame kelyje, muštinę žaizdą pasmakrėje, o dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo padarė J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. P., dėl veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad G. M. nemušė. Rugsėjo mėnesį G. buvo griuvusi su dviračiu ir galėjo susižaloti nosį. Nurodo, kad būdavo, jog paauklėdavo G. dėl jos elgesio suduodamas per užpakalį.

Dėl kaltinimo dėl smurto prieš sugyventinę J. M. parodė, kad 2012-10-17 jie su nukentėjusiąja buvo svečiuose, kur vartojo alkoholį. Į namus abu grįžo girti ir jis nuėjo miegoti. Jį iš miegų prikėlė policininkas ir liepė važiuoti į policiją. Vėliau jam nukentėjusioji parašė, kad jai sulaužytas žandikaulis. Smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją jis neatsimena dėl girtumo, neatmeta, kad galėjo taip būti.

Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad su kaltinamuoju gyvena apie 8 metus bendrabutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu gyvena ir jos mažametė dukra G.. 2012-10-17 vakare ji su sugyventiniu kaltinamuoju grįžo namo. Jie buvo svečiuose, ten gėrė alkoholį. Nurodo, kad ji buvo labai girta, ją kaltinamasis parvedė ir ji nuėjo miegoti. Po to dėl girtumo nieko neprisimena, atmeta tai, kad ją sužalojo kaltinamasis. Iš kur atsirado sužalojimai, paaiškinti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją sumušė spirdamas ne mažiau 7 kartų keršydamas, kad ji parašė pareiškimą dėl to, jog jis sumušė jos dukrą G.. Ligoninėje jai nustatė žandikaulio lūžimą. Sugyventinis ją sumuša ne pirmą kartą, tačiau pareiškimų ji nerašydavo. Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad dėl girtumo nepamena, kokias aplinkybes aiškino dėl sužalojimo (b. l. 90-91, 93-94).

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis-jos anūkės G. motinos J. sugyventinis. Jai G. pasakojo, kad kaltinamasis ją mušė. Liudytoja šeštadienį pas G. matė kraujosruvą, tačiau mergaitė nepasakojo, iš kur ji atsirado, sakė, kad pargriuvo. Trečiadienį G. motina ir kaltinamasis gėrė, todėl mergaitė nuo to laiko gyveno pas liudytoją. Ketvirtadienį mergaitė liudytojai papasakojo, kad girtas kaltinamasis kirto jai į nosį, dėl ko ji atlošdama galva trenkėsi į sieną. Mama viską matė, bet nieko nesakė. Liudytojai viena moteris iš bendrabučio, kur gyvena kaltinamasis ir nukentėjusioji, sakė, kad jų namuose girdėjo riksmus, mergaitės verksmą.

Nurodo, kad liudytojai J. M. minėjo, jog jai sulaužytas žandikaulis.

Liudytoja J. Š. parodė, kad ji dirba socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Ji dirba su J. M. ir kaltinamojo šeima. Negali nurodyti tiklslaus laiko, tačiau jai G. pasakojo, kad kaltinamasis grįžo su jos mama, jie buvo išgėrę, kaltinamasis supyko, stūmė ją į sieną. Mergaitė rodė nosį, ten matėsi nedidelis paraudimas.

Dėl J. M. sužalojimo paaiškino, kad jai pati nukentėjusioji skambino iš ligoninės ir sakė, kad jai sulaužytas žandikaulis, nes ją sumušė E.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis-jos klasiokas ir buvęs kaimynas. Nurodo, kad liudytojos vaikai pasiliko pas G. nakvoti. Ryte vaikai atsikėlę jau nerado kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Vaikai žaidė, kai grįžo neblaivūs G. mama su E.. E. pradėjo barti G., kad nesusitvarkiusi. Vaikai, neapsikentę triukšmo, išėjo namo.

Liudytoja A. Ž.-S. parodė, kad ji konsultuoja nukentėjusiosios šeimą. Pernai rugsėjo mėnesį sutiko G. su močiute, močiutė rodė G. nosį, pasakojo, kad mergaitę sumušė jos motinos sugyventinis. Ant nosies matėsi kažkas melsvo. Mergaitė patvirtino tai, ką sakė močiutė. G. susitikimo metu sakė, kad bijo patėvio, močiutė klausė, kodėl ši anksčiau nesakė, kad ją mušė, mergaitė atsakė, kad kaip jai po to reiktų grįžti namo.

Liudytoja A. G. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji-jos kaimynai. G. labai jautri mergaitė, dažnai puola į isteriją. G. vaikams pasakojo, kad ją E. sumušė.

Rugsėjo 8 d. liudytoja namuose nebuvo, sekančią dieną grįžus, namo vaikai pasakojo, kad G. sumušė P., kad jai sumušta nosis. Pati mergaitė paklausta tik numojo ranka ir nieko nesakė.

Rugsėjo 12 d. ji matė, kad prie namo laiptinės stovėjo policija, vaikų teisių atstovai. Jie rado G. mamą labai girtą. Prieš tai G. motina su P. gėrė parke.

Liudytojas S. L., Alytaus apskirities VPK pareigūnas, parodė, kad budėjimo metu buvo gautas ligoninės pranešimas, kad merginai lūžęs žandikaulis. Nuvykus į namus apie 22-23 val., merginą rado koridoriuje. Mergina pasakė, kad buvo svečiuose, po to ją sumušė sugyventinis. Šis buvo kambaryje. Liudytojas pakalbėjo su nukentėjusiąja, ją apklausė, ši kategoriškai nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis ir parašė dėl sužalojimo pareiškimą. Kaltinamąjį policija nuvežė į komisariatą. Dar buvo dvi kaimynės, iš jų pasakojimo suprato, kad nukentėjusiąją sumušė kaltinamasis. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-09-21 I. K. pareiškimu praneša dėl mažametės G. M. sužalojimo ir nurodo, kad 2012-09-08 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) mažametę G. M. sužalojo jos motinos draugas E. P. (t. 1., b. l. 1).

I. K. protokolu-pareiškimu praneša, kad 2012-09-13 mažametė anūkė G. M. jai papasakojo, jog 2012-09-08 jai kumščiu į nosį kirto mamos J. M. sugyventinis E. P., po smūgio ji atsilošdama galva trenkėsi į sieną (t. 1., b. l. 6).

Specialisto išvadoje Nr. G 907/12 (06) konstatuojama, kad G. M. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pakauškaulio gumburo projekcijoje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį ranka, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jis galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 13-14).

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime J. M. nurodė, kad 2012-10-17 apie 21 val. namuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė sugyventinis E. P., ne mažiau 7 kartus kojomis įspirdamas į įvairias kūno vietas (t. 1., b. l. 58).

Alytaus apskrities VPK pareigūnas V. R. tarnybiniu pranešimu praneša, kad gautas telefoninis pranešimas, kad į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta J. M., kurią 2012-10-17 apie 20.30 val. namuose sumušė neblaivus sugyventinis, nustatyta apatinio žandikaulio lūžimas, girtumas (t. 1, b. l. 60).

Specialisto išvada Nr. G 1095/12 (06) konstatuojama, kad J. M. nustatyti odos nubrozdinimai smakre, kairio klubakaulio sparno srityje ir kairiame kelyje, muštinė žaizda pasmakrėje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas; sužalojimai padaryti veikiant galvą, kairį klubą ir kairį kelį kietais bukais žalojančiais daiktais, jie galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais smūgiuojant rankomis ir kojomis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 69-72).

Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje nurodyta, kad 2012-10-17 apie 20 val. 30 min. J. M. namuose sumušė neblaivus sugyventinis; diagnozė–apatinio žandikaulio lūžimas (t. 1, b. l. 82).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2012-10-17 23 val. 39 min. E. P. nustatytas 2,61 promilių girtumas (t. 1, b. l. 99).

Nukentėjusioji G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad su E. nesutaria, šis ant jos rėkia, bara. E. yra ją mušęs. Paskutinį kartą sumušė nosytę, jai labai skaudėjo. Jis grįžo su mama, ji jiems atidarė įėjimo duris. Ji uždarė duris ir jis iš karto trenkė kumščiu į nosį, pasipylė kraujas, buvo „mėlynė“. Smūgis buvo suduotas koridoriuje ir ji atsitrenkė pakaušiu į sieną. Galvoje buvo guzas. Jai skaudėjo, ji verkė. Mama viską matė, bet tik pasižiūrėjo ir nuėjo miegoti. Tai buvo apie devintą valandą ryto, šeštadienis. Ji paskambino močiutei ir nuėjo pas ją (b. l. 36-37,38).

E. P. dėl jam pareikštų kaltinimų iš esmės neprisipažino. Dėl G. M. sužalojimo jis nurodė, kad prieš ją nesmurtavo, kad mergaitė išsigalvoja, kad tai yra G. močiutės kerštas, nes ši nori pasiimti G. auginti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neprisipažino dėl jam inkriminuotų nuskalstamų veikų, tačiau jo kaltė dėl to įrodyta. Dėl G. M. sumušimo tyrimas buvo pradėtas pagal mergaitės močiutės I. K. pareiškimą, jog G. M. motinos sugyventinis sudavė mergaitei į nosį, ši atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą. Teisme I. K. patvirtino savo parodymus apie anūkės sužalojimą, jos parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pati mažametė G. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad ją sumušė kaltinamasis ir nurodė sumušimo aplinkybes-kad kaltinamasis kumščiu trenkė į galvą, po ko ji trenkėsi į sieną. Apie sumušimą iš karto po to mergaitė močiutei nesakė, ji sakė, kad susimušė kieme. Vėliau ji I. K. papasakojo, kad kaltinamasis ją sužalojo. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ir anksčiau prieš mergaitę smurtavo (tai, kad per užpakalį auklėjimo tikslais suduodavo, patvirtino ir kaltinamasis, tą nurodė ir G. M.), yra pagrindo manyti, kad mergaitė bijo kaltinamojo ir tik atsidūrusi saugioje aplinkoje-pas savo močiutę-ji nurodė tikrąsias sužalojimo aplinkybes. Liudytojos A. G., A. Ž.-S. teigė girdėjusios, jog G. M. sakė, kad ją sumušė kaltinamasis, šios liudytojos bei liudytoja J. Š. matė ir sumušimo žymes ant mergaitės veido. Nors šios liudytojos ir nematė paties sužalojimo fakto, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs ir pagrįsti.

Specialisto išvada patvirtina patį sužalojimo faktą ir G. M. nurodytas įvykio aplinkybes. Specialistas G. M. apžiūrą atliko praėjus nuo 2012-09-08 įvykio kuriam laikui, t.y. tik 2012-09-21, todėl akivaizdu, kad liudytojų matyta kraujosruva ant nosies jau galėjo išnykti, tačiau teismo medikas užfiksavo sužalojimus pakaušyje, kas atitinka G. M. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes.

J. M. neigia, kad kaltinamasis smurtavo prieš jos dukrą, tačiau tokie jos parodymai vertintini kaip siekis padėti išvengti sugyventiniui bausmės, nes smurto atvėjis yra pilnai įrodytas.

Taigi įrodyta, kad kaltinamasis tyčia sudavė G. M., dėl ko ji trenkėsi i sieną, patyrėfizinį skausmą ir jai buvo sutrikdyta sveikata.

Iš pažymos matosi, kad G. M. nusikalstamos veikos metu buvo mažametė (t. 1., b. l. 10). G. M. nurodė, kad nuo kaltinamojo smūgio į nosį ir nuo pastūmimo jai atsitrenkiant į sieną, jai skaudėjo. Vaikas patyrė skausmą, šoką.

Įrodyta, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Dėl savo sugyventinės J. M. sužalojimo kaltinamasis tvirtos pozicijos neišreiškė, nes nurodė, kad jis tik galbūt galėjo ją sužaloti. Jis nurodė, kad dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių, tačiau neatmeta, kad galėjo sužaloti nukentėjusiąją. J. M. teisme pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nežino, kas ją sužalojo, nes buvo labai girta, tačiau tą padarė tikrai ne kaltinamasis.

Nors kaltinamasis iš esmės neprisipažino dėl sugyventinės J. M. sužalojimo, tačiau jo kaltė dėl to įrodyta. J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis E. P.-apie tai ji parašė pareiškime policijai, tą patvirtino apklausiama liudytoja. Netgi kviečiant greitąją medicinos pagalbą sužalotai nukentėjusiajai, buvo pranešta medikams, kad ją sužalojo sugyventinis. Liudytojas policijos pareigūnas S. L. teisme patvirtino, kad jis buvo įvykio vietoje, bendravo su nukentėjusiąja, ši jam kategoriškai tvirtino, jog ją sužalojo būtent E. P.. Specialisto išvadoje aprašyti J. M. sužalojimai, kurie patvirtina jos pačios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Parodymų keitimas teisme ir teiginiai, kad ją sužalojo ne E. P., o kažkas kitas, nepagrįsti jokiais bylos įrodymais ir vertintini kaip nukentėjusiosios siekis padėti išvengti sugyventiniui E. P. atsakomybės už jo nusikalstamą veiką.

E. P. nesunkiai sužalojo savo sugyventinę, t.y. asmenį, kuris yra faktinės kaltinamojo šeimos narys. Dėl žandikaulio lūžio nukentėjusiosios J. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimčiai dienų. Šios aplinkybės veiką teisingai kvalifikuoja pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Įrodyta, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas dėl G. M. sužalojimo nepriskiriamas prie nesunkių, o dėl J. M.-prie apysunkių. E. P. teismo teisiamas antrą kartą, jo ankstesnis teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu galioja administracinės nuobaudos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, turi pajamų šaltinį iš atsitiktinių uždarbių, manytina, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai–sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šią veiką padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas-gali būti pasiekti realiai neatėmus E. P. laisvės ir neizoliavus jos nuo visuomenės.

Kadangi E. P. smurtavo artimoje aplinkoje prieš asmenį, su kuriuo susijęs šeimos ryšiais-savo sugyventinę, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos ikiteisminio bylos tyrimo metu paskirtos LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. numatytos priemonės.

Alytaus apylinkės prokurorė, siekiant užtikrinti mažametės nukentėjusiosios G. M. interesus, pareiškė 1000 Lt ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Akivaizdu, kad kaltinamasis, suduodamas mažametei nukentėjusiajai, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir išgastį, stresą. Kaip paaiškino nukentėjusioji G. M., ji verkė, jai skaudėjo, ji išsigando smurtaujančio girto patėvo, netgi išėjo gyventi pas močiutę. Taigi kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą neturtinę žalą, ieškinio suma dėl tokios žalos atlyginimo yra pagrįsta ir ieškinys tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajai G. M. neturtinės žalos atlyginimui priteistina 1000 litų.

Byloje pareikštas Ligonių kasų 1194, 47 Lt ieškinys dėl J. M. gydymo. Kadangi J. M. buvo sužalota nusikalstamais E. P. veiksmais, ši suma išieškotina iš kaltinamojo E. P..

Kadangi E. P. smurtavo artimoje aplinkoje prieš asmenį, su kuriuos susijęs šeimos ryšiais-savo sugyventinę, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos ikiteisminio bylos tyrimo metu paskirtos LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. numatytos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303-304 str., 307 str.,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d, paskirtas bausmes subendrinti dalinai jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti termminuotą laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. P. atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į E. P. paskirto terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo atbūtą sulaikyme nuo 2012-10-18 iki 2012-10-19 ir sulaikyme bei suėmime nuo 2013-06-12 iki 2013-06-20.

Paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti tris mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo prisiartinti prie nukentėjusiosios J. M. bei nemokamus darbus, įpareigojant per tris mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį 1194, 47 Lt sumai tenkinti pilnai, šią sumą išieškant iš E. P..

Alytaus apylinkės prokurorės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš E. P. G. M. 1000 litų.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti E. P. skirtą kardomąją priemonę-suėmimą, jį paleisti iš suėmimo teismo salėje ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė