Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui E. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Lankantis namuose, kur gyvena ieškovė su vaikais, nustatyta, kad namuose švaru, tvarkinga, yra sudarytos sąlygos vaikams augti ir mokytis. Duomenų apie ieškovės netinkamą vaikų auklėjimą, vaikų teisių pažeidimus ieškovės šeimoje negauta. Duomenų apie atsakovą neturi, nes vaiko teisių apsaugos specialistams nepavyko susisiekti su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalims yra gimę du vaikai: (duomenys neskelbtini). sūnus N. Z., (duomenys neskelbtini) sūnus E. Z., vaikai nuo 2019 m. gegužės mėnesio gyvena su savo mama, ieškove, (duomenys neskelbtini) Atsakovas neginčija, kad su vaikais negyvena, prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, įrodymų apie vaikams teikiamą išlaikymą nepateikė, todėl pagrįsti ieškovės reikalavimai dėl mažamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, vaikų motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu faktų nenustatyta, namuose, kuriuose ji gyvena kartu su vaikais, švaru ir tvarkinga, vaikai aprūpinti būtiniausiais daiktais, žaislais, aprengti švariai, tvarkingai, pagal sezoną. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikai, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).

Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaikų ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaikais daromi tik jeigu jie reikalingi vaikų interesams užtikrinti.

Atsakovas ieškovės reikalaujamos nustatyti bendravimo tvarkos neginčijo, savo siūlymų tuo klausimu nepateikė. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, leidžiant atsakovui vaikus pasiimti savaitgaliais ir švenčių dienomis, nepažeidžia vaikų teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui, todėl nustatytina tokia vaikų bendravimo su tėvu tvarka, kokios prašo ieškovė.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jos pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina du vaikus, viena rūpinasi vaikų lavinimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių išmokų. Šiuo metu ji gauna 267, 52 Eur socialinę pašalpą, valstybės išmoka vaikams – 222,40 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 111,20 Eur per mėnesį. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio (nuo to laiko, kai su ieškove kartu nebegyvena) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 1 d., lėšų vaikų išlaikymui neskyrė, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.

Kadangi atsakovas su vaikais negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaikus, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių gaunamas pajamas ar turimą turtą, dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, nepateikė. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti išlaikymo. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaiką išlaikyti iki jo pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti juos tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip neužtikrinami vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui - nedidelis, galintis užtikrinti tik svarbiausius ir būtiniausius vaikų poreikius, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 642 Eur. Įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas sumas, kurios reikalingos augančių vaikų visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, žaislams ir ugdymo reikmėms, atsakovas nepateikė. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos išlaikymui reikalingos sumos, apie 400 Eur vienam vaikui mėnesiui, yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaikui išlaikyti, o ne realios išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių vienam vaikui kas mėnesį skirti apie 400 Eur. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti jiems būstą, kas dieną gaminti maistą, skalbti rūbus, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, susirgus – slaugyti juos, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 170 Eur kas mėnesį vienam vaikui, yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus tokias periodines išmokas iš atsakovo, galima bus patenkinti būtiniausius vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį teikti po 170 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2021 m. liepos 1 d. Kadangi ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2020 m. birželio 1 d., todėl turi būti sprendžiama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas iširo nuo 2019 m. gegužės mėnesio, šalims faktiškai pradėjus gyventi skyrium, šalių nepilnamečiai vaikams likus gyventi su ieškove, atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo vaikams neteikė ir šiuo metu neteikia, nors yra priteistas laikinas išlaikymas. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių teikiamą išlaikymą vaikams, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d., kaip prašo ieškovė, iki 2021 m. liepos 1 d., ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. už 13 mėnesių, po 2 210 Eur kiekvienam vaikui (170 x 13 = 2 210).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos ResCPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 75 Eur (100 x 75 % = 75) už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), 91,80 Eur (340 x 12 x 3% x 75 % = 91,80) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 99,45 Eur (4 420 x 3 % x 75 % = 99,45) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje iki sprendimo priėmimo yra 9,72 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 270 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.175 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų N. Z., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais N. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini)., ir E. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarką:

kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant pirmu mėnesio savaitgaliu, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. E. Z. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą; valstybinių švenčių dienomis (šv. Velykos, šv. Kalėdos), prieš dvi paras pranešęs A. J. SMS žinute apie pageidavimą pasiimti vaikus, E. Z. vieną švenčių dieną (tarpusavio susitarimu kurią) praleidžia su vaikais nuo 10 val. iki 20 val.

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2021 m. liepos 1 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą vaikams N. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini)., ir E. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui – panaikinti, lėšas, išieškotas pagal nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 210 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų).

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą sūnui, E. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 210 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų).

Nustatyti, kad N. Z. ir E. Z. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaikų motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. Z. 275,97 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 97 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Priteisti iš E. Z. 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.