- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1785-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12828-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-20496-816/2015 pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys: Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ir D. G., kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. G. skundu dėl antstolio veiksmų prašė atnaujinti skundo dėl antstolio I. G. 2015 m. sausio 16 d. patvarkymo Nr. 50 8 2015 01 16 824/14-1 padavimo terminą, panaikinti 2015 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. 50 8 2015 01 16 824/14-1 dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, 2015 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. 50 8 2015 01 16 824/14-1 dėl informacijos apie varžytynes pateikimo ir 2015 m. kovo 30 d. patvarkymą Nr. 50 8 2015 03 30 824/14-1V dėl varžytynių paskelbimo, atšaukti įkeisto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes bei skirti įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka tikrosios parduodamo turto rinkos kainos, lyginant ją su www.aruodas.lt tinklalapyje skelbiamų parduodamų turto vienetų kainomis. Be to, nurodė, kad antstolis neturi teisė vykdyti išieškojimo iš subsidiariosios skolininkės pirma nepabandęs patenkinti išieškotojo interesų iš skolininko turto.
Antstolis I. G. 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu atnaujino 2015 m. sausio 16 d. patvarkymo apskundimo terminą, skundą atsisakė tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundo dalį dėl 2015 m. sausio 16 d. patvarkymo ir varžytynių atšaukimo, nutraukė procesą dėl 2015 m. kovo 24 d. patvarkymo, o likusią skundo dalį atmetė, priteisė iš pareiškėjos išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl 2015 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11874-779/2015 atmetė skolininko D. G. skundą dėl to paties patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo. Skolininkas dėl nurodytos nutarties padavė atskirąjį skundą. Pareiškėja šioje byloje yra byloje dalyvaujantys asmuo su visomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, tame tarpe ir teise pateikti atsiliepimą į skundą ar prisidėti prie jo. Tad, teismo nuomone, pakartotinis skundas dėl antstolio 2015 m. sausio 16 d. patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo teisme nebegali būti nagrinėjamas, esant tarp byloje dalyvaujančių asmenų priimtam tuo pačiu klausimu ir pagrindu sprendimui, todėl skundas paliktinas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu.
Dėl 2015 m. kovo 24 d. antstolio patvarkymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, be to, vėlesniu patvarkymu buvo panaikintas dėl jame buvusių klaidų, todėl jokių teisinių pasekmių iš esmės nesukelia ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (CPK 443 str. 1 d., 293 str. 1 p.).
Dėl 2015 m. kovo 30 d. antstolio patvarkymų, kuriais atšauktas 2015 m. kovo 24 d. patvarkymas ir paskelbtos įkeisto turto pirmosios varžytynės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodo nė vieno motyvo dėl šių patvarkymų teisėtumo ir/ ar pagrįstumo. Skunde keliami turto vertės nustatymo klausimai buvo išspręsti 2014 m. liepos 7 d. patvarkyme, o skundžiamame patvarkyme turto kaina nebuvo iš naujo nustatyta. Kita vertus, teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys iš www.aruodas.lt nepatvirtina apie pernelyg mažą įkeisto turto pardavimo kainą, nes skelbimuose nurodoma pardavėjo norima gauti turto kaina, o ne tikroji parduodamo turto rinkos vertė. Antra, iš skelbimų turinio matyti, kad skelbimuose parduodami turto vienetai skiriasi nuo vykdomojoje byloje parduodamo skolininkų turto. Trečia, iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad VĮ Registrų centras žemės sklypą vertina kaip 81 656 Lt, o gyvenamąjį namą kaip 576 000 Lt vertės turtą, o turto vertintojas įvertino parduodamą įkeistą turtą žymiai didesne verte. Ketvirta, antstolis neatsisakė skirti pareiškėjos prašomos turto vertės ekspertizės ir teisingai nurodė tokios ekspertizės skyrimo sąlygas, t. y. kad ekspertizė skiriama įmokėjus piniginį užstatą, o ne vien kažkurios proceso šalies pageidavimu. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjos argumentai dėl išieškojimo ir turto pardavimo eiliškumo taip pat neturi pagrindo – vykdomajame įraše aiškiai nurodyta, kad vykdomas išieškojimas solidariai iš įkeisto turto pagal hipotekos lakštą, kuriame savo ruožtu nurodyta, kad išieškojimas išieškotojo naudai vykdomas iš viso įkeisto turto, o ne dalimis.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamas įkeisto turto varžytynių atšaukimo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19302-545/2015, kuria varžytynės sustabdytos iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl ko ši skundo dalis paliktina nenagrinėta ankščiau nurodytu pagrindu.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos prašymas skirti įkeisto turto ekspertizę skirtinas antstoliui, o ne teismui. Be to, teismas pabrėžė, kad antstolis 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu išsprendė šį prašymą ir jį atmetė, išaiškindamas pareiškėjai tokio prašymo tenkinimo sąlygas, numatytas CPK 681 str., bei teisingai pažymėjo, kad turto vertės ekspertizė skiriama tuomet, kai antstoliui kyla pagrįstų abejonių dėl turto įkainojimo, o tokių objektyvių duomenų byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjos skundo dalis dėl 2015 m. sausio 16 d. patvarkymo ir varžytynių atšaukimo, likusi pareiškėjos skundo dalis atmesta ir iš pareiškėjos išieškotojo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl 2015 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymo. Apeliantė ir skolininkas yra atskiri vykdymo proceso dalyviai, todėl aplinkybė, kad ginčijamą patvarkymą apskundė skolininkas, nereiškia, kad apeliantė jau nebeturi teisės skųsti šio patvarkymo. Be to, apie ginčijamą patvarkymą apeliantė sužinojo tik susipažinusi su 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu, o patvarkymo apskundimo terminas buvo atnaujintas.
2. Dėl 2015 m. kovo 30 d. patvarkymo, kuriuo atšauktas 2015 m. kovo 24 d. patvarkymas, ir 2015 m. kovo 30 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos įkeisto turto pirmosios varžytynės. Teismo argumentas, kad pateiktuose skelbimuose neatsispindi turto rinkos vertė, neteisingas. Tai, kad skelbimuose nurodoma norima gauti suma, nereiškia, kad turtas bus parduotas mažesne verte, nei skelbime nustatyta pradinė turto kaina. Be to, apeliantė pateikė ne vieną, o du skelbimus, ir juose nurodyta kaina yra panaši, kas patvirtina, kad skelbimuose atsispindi būtent turto rinkos kaina. VĮ Registrų centras atliekami vertinimai yra preliminarūs, atliekami masinio vertinimo būdu, todėl dažnai neatitinka rinkos kainos. Turto vertinimo ekspertizę antstolis privalėjo skirti savo iniciatyva, kadangi jam privalėjo kilti abejonių dėl tikrosios turto vertės.
3. Dėl varžytynių atšaukimo. Pateiktu skundu apeliantė prašė ne stabdyti varžytynes, bet jas atšaukti CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas supainiojo varžytynių atšaukimo ir stabdymo institutus.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nemotyvavo išieškotojo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, todėl negalėjo priteisti visų ir bet kokių išieškotojo nurodomų išlaidų. Remiantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.15 p., teismas neturėjo teisės priteisti išieškotojui daugiau kaip 150 Eur. Be to, kadangi byloje nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai, šis dydis turėjo būti dar labiau sumažintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apie 2015 m. sausio 16 d. patvarkymą sužinojo tik 2015 m. kovo 24 d. susipažinusi su vykdomąja byla. Abiem skolininkams nurodytas patvarkymas buvo ir galėjo būti žinomas iki 2015 m. vasario 6 d. skolininko D. G. skundo pateikimo. Be to, pareiškėja neturi jokio pagrindo prieštarauti vykdymo veiksmų atnaujinimui, kadangi bankas ir skolininkai buvo aiškiai sutarę dėl laikino vykdymo veiksmų sustabdymo iki 2015 m. sausio mėn.
2. Pareiškėja toliau deklaratyviai ir vien siekdama trikdyti vykdymo procesą teigia, kad nesutinka nei su vienu iš ginčijamų patvarkymų. Pareiškėjos atskirojo skundo deklaratyvumas tik parodo, kad pareiškėja neturi jokių motyvų, kuriais remdamasi galėtų ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą rinkos vertę.
3. Pareiškėja neįrodė buvus kokį nors CPK 703 straipsnio 1 dalyje nustatytą varžytynių atšaukimo pagrindą. Teismas teisingai nurodė, kad varžytynės jau yra atšauktos, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl jau atšauktų (nors ir kitu pagrindu) varžytynių atšaukimo.
4. Pareiškėja remiasi nebegaliojančia LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija. LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 buvo nustatyta nauja bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarka bei nustatyti nauji koeficientai. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra taikomas 0,4 koeficientas, o remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 m. IV ketvirtį buvo 714,50 Eur, kas, pritaikius 0,4 koeficientą, yra 285,80 Eur. Be to, manytina, kad teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjos skundas yra net dėl trijų antstolio patvarkymų, kas sąlygoja didesnes laiko sąnaudas parengiant motyvuotus atsikirtimus.
Atsiliepimas
Be to, suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB nurodo ir kitus, atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išdėstytus argumentus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde dėsto tik niekuo nepagrįstas prielaidas dėl teismo nutarties. Antstolio nuomone, teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Atskiruoju skundu pareiškėja ginčija tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria: palikta nenagrinėta pareiškėjos skundo dalis dėl 2015 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymo ir varžytynių atšaukimo, atmesta skundo dalis dėl 2015 m. kovo 30 d. patvarkymo ir iš pareiškėjos išieškotojo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl skundo dalies dėl 2015 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymo palikimo nenagrinėtos.
Pareiškėjos skundo dalį dėl 2015 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymo teismas paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad to paties antstolio patvarkymo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje (pagal pagrindinio skolininko skundą dėl antstolio veiksmų), kurioje pareiškėja dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo (subsidiarioji skolininkė).
Nesutikdama su teismo motyvacija, pareiškėja tvirtina, kad turi savarankišką antstolio patvarkymo apskundimo teisę, kurią realizuoja šioje civilinėje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, remiantis CK 1.137 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys taip pat turi veikti sąžiningai bei laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymas nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
Pareiškėja, prašydama teismo panaikinti antstolio 2015 m. sausio 16 d. patvarkymą, turėjo įstatyminę pareigą nurodyti, kaip ginčijamas patvarkymas pažeidžia jos teises (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau kaip matyti iš teismui paduoto skundo, pastarajame jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamas minėto patvarkymo teisėtumas (t. y. įrodinėjama, kad antstolis neturėjo pagrindo atnaujinti sustabdytų vykdymo veiksmų), nėra nurodoma. Tokių argumentų nėra nurodyta ir atskirajame skunde, kuris yra grindžiamas vienintele procesinio pobūdžio aplinkybe. Taigi įvertinęs pareiškėjos reikalavimų deklaratyvų pobūdį, teismas konstatuoja, jog teise į teisminę gynybą pareiškėja naudojasi ne pagal jos paskirtį, todėl naikinti nutartį (skundžiamą dalį) atskirojo skundo motyvais (-u) nėra pagrindo.
Dėl antstolio 2015 m. kovo 30 d. patvarkymo (-ų) ir antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.
Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl antstolio 2015 m. kovo 30 d. patvarkymų pareiškėja grindžia argumentais, kuriais ginčija vykdomojoje byloje nustatytą turto vertę. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytais patvarkymais turto vertė nebuvo nustatoma iš naujo, šis klausimas, kaip nustatė teismas, buvo išspręstas 2014 m. liepos 7 d. patvarkymu. Taigi pareiškėjos argumentai dėl nustatytos turto vertės išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, atitinkamai teismas dėl jų nepasisako.
Apeliantės argumentas, kad antstolis savo iniciatyva privalėjo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, yra nepagrįstas. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad ekspertizės skyrimo antstolio iniciatyva klausimas priklauso antstolio diskrecijos teisei, kuria jis naudojasi savo nuožiūra, t. y. kai jam, antstoliui, kyla abejonių dėl turto vertės. Kitais atvejais, t. y. kai abejonių dėl turto vertės kyla vykdymo proceso šalims, ekspertizės skyrimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teismo apeliantei išaiškinta CPK 681-682 straipsnių nustatyta tvarka. Be to, teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju (atsižvelgiant į įstatyme nustatytus antstolio veiksmų apskundimo bei ekspertizės išvadų ginčijimo terminus) turto vertė pakartotinai galėtų būti nustatoma (turtas perkainojamas) tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad ji vykdymo proceso metu pasikeitė (o ne buvo neteisingai nustatyta) (CPK 681 str. 2 d.).
Dėl skundo reikalavimo atšaukti varžytynes
Reikalavimą atšaukti paskelbtas turto varžytynes CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėja motyvuoja tuo, kad, anot jos, nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos. Tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje ginčijamais patvarkymais iš varžytynių parduodamo turto vertė nebuvo iš naujo nustatoma, o 2014 m. liepos 7 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta pareiškėjos ginčijama turto kaina, pareiškėja neskundė. Taigi nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjos prašymą dėl varžytynių atšaukimo, naikinti skundžiamą nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų
Teismas sutinka su suinteresuoto asmens nurodytais argumentais, kad ginčydama jo naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį pareiškėja remiasi neaktualia LR teisingumo ministro įsakymo dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo redakcija. Pagal šioje byloje taikytinų rekomendacijų, patvirtintų LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, 8.16 punktą, maksimalus už atsiliepimą į skundą priteistinas išlaidų už advokato pagalbą dydis yra 285,80 Eur. Teismas vertinimu, nurodyta suma yra proporcinga suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl neturėtų būti nei mažinama, nei didinama. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki 285,80 Eur.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teismas taip pat nenustatė.
Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 273,34 Eur išlaidų už advokato pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų sutampa su nurodytais suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismas sumažina prašomą priteisti sumą iki 100 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Sumažinti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB iš pareiškėjos V. G. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 285,80 Eur.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, veikiančiam per Lietuvos skyrių (į. k. 303252632), iš pareiškėjos V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.