Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, atlieka tarnybą Lietuvos armijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. balandžio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 63 straipsniu - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 2013-12-27 išregistruotas iš prabuojamųjų asmenų sąrašo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. tyčia nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

jis, 2016 m. liepos 9 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą V. G. ir padarė jam nosies kaulų lūžimą, kas V. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinimas kaltinamajam M. Č. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad dėl to, ką padarė, labai gailisi. 2016 m. liepos 9 d. jis kartu su broliu S. Č. ir draugu E. G. ėjo iš E. G. namų į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). E. G. su S. Č. ėjo priekyje, jis ėjo jiems iš paskos apie 2-3 metrų atstumu nuo jų, visi ėjo kelio važiuojamąja dalimi. Einant (duomenys neskelbtini) gatve priešais išgirdo, kad kažkas šūkauja. Kas šūkavo, nematė, tačiau suprato, kad šūkauja V. G., atpažino jo balsą. Neilgai trukus prie jų kompanijos priėjo V. G., kuris akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivus. V. G. priėjus prie jų, matė, kad kiek tolėliau stovėjo dar keletas V. G. draugų, bet buvo labai tamsu ir nežino, ar pastarieji ką nors matė. V. G., prie jo priėjęs, pradėjo prašyti cigaretės ar pridegti cigaretę, nepamena. Jis V. G. atsakė, kad šis eitų šalin, tada tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis V. G. rankomis nuo savęs atstūmė, šis nenukrito ir nuo jo neatsitraukė. V. G. pradėjo įkyriai prie jo kabinėtis ir jis tada neiškentęs vieną kartą V. G. sudavė kumščiu į veidą. Po to, kai sudavė kumščiu V. G. į veidą, šis nenukrito. Jis daugiau smūgių V. G. tikrai nesudavė. Po suduoto smūgio V. G. pradėjo labai garsiai šaukti ir tada jis nueidamas girdėjo, kad prie V. G. pribėgo draugai. Po minėto įvykio kitą rytą jis nuėjo pas V. G. į namus ir jo atsiprašė, bei gydymui ir vaistams davė pinigų. Dabar su V. G. yra susitaikę ( b. l. 57-58 ).

Kad būtent kaltinamasis M. Č. nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą nesunkiai sutrikdymas jo sveikatą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis V. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, parodė, kad 2016 m. liepos 8 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime prie upės su pažįstamais gėrė alų ir apie vidurnaktį ėjo namo. Kartu ėjo A. P. (Duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jis sustojo dar atsigerti alaus, o A. P. nuėjo į priekį. Atsigėręs alaus norėjo parūkyti, bet neturėjo žiebtuvėlio, tada pamatė einančius pažįstamus kaimo gyventojus E. G., M. Č. ir S. Č.. Jų paprašė pridegti jam cigaretę. M. Č. atsakė, kad neturi pridegti. Jis paprašė dar kartą ir padėjęs savo maišelį šalikelėje, perėjo gatvę link minėtų vaikinų. Tada M. Č. supykęs pasakė „užknisai jau mane" ir nieko neaiškinęs sudavė kumščiu į nosį gal 3 kartus. Jam pargriuvus ant kelio, M. Č. jam dar gulinčiam trenkė du kartus į veidą. Tada pribėgo A. P. ir M. Č. su kitais dviem asmenimis nuėjo (b. l. 11).

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, nieko nekeičia, papildomai nori paaiškinti, kad konflikto metu M. Č. kumščiu jam į veidą trenkė vieną kartą, po jo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Neneigia, kad ant žemės galėjo nukristi dėl to, kad buvo girtas. Dėl girtumo tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad jam nukritus M. Č. jam smūgių nebesudavė, visi trys vaikinai nuėjo, o po to prie jo pribėgo A. P.. Kitą dieną, kai jis grįžo iš ligoninės, M. Č. buvo pas jį atėjęs į namus ir jo atsiprašė, bei jam atlygino gydymo išlaidas. Jis M. Č. pretenzijų nebeturi, jam atleido. (b. l. 26-27).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 2391 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam 2016 m. liepos 9d. 00.43val. nustatytas 1.99 promilių girtumas (b. l. 23 ).

Iš 2016 m. liepos 28 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. padarytas nosies kaulų lūžis. Rastas kūno žalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 18 ).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) kaime prie upės su pažįstamais gėrė alų, o apie vidurnaktį su V. G. nusprendė eiti namo. Praėjęs pro savo namą jis toliau lydėjo V. G.. Pakeliui į V. G. namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis sustojo prie autobusų stotelės, nes kalbėjosi telefonu, o V. G. nuėjo į priekį. Netrukus toje pusėje, ties sankryža išgirdo kažkokį triukšmą ir tada jam paskambinus V. G. pasakė, kad jį sumušė. Nubėgęs iki tos vietos – gatvių sankryžos, pamatė V. G. stovintį sumuštu veidu, o greta brolius Č. ir E. G.. Jis paklausė, kodėl šie sumušė V. G.. Tada M. Č. žodžiais užsipuolė jį, jog ir jis tuoj gaus į galvą, jei vaidins kaimo viršesnį. Po to visi trys vaikinai nuėjo ir jis paskambino į BPC. Iki išvykdamas į ligoninę V. G. jam papasakojo, kad paprašė tų vaikinų tik pridegti cigaretę, o M. Č. jį sumušė (b. l. 29-30 ).

Liudytojas S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 9 d. jis kartu su broliu M. Č. ir draugu E. G. vėlų vakarą, laiko pasakyti negali, ėjo iš E. G. namų, esančių netoli parduotuvės, į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, jie visi trys ėjo kelio važiuojamąja dalimi, priešais juos šaligatviu ėjo V. G. ir dar vienas ar du asmenys, to neatsimena, neįsidėmėjo. Jiems einant, prie jų priėjo V. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ir šūkavo. Kiti su juo ėję asmenys nuėjo kas sau, prie jų nėjo. Jis su E. G. ėjo priekyje, o jo brolis M. Č. ėjo jiems iš paskos apie 3-5 metrų atstumu nuo jų. V. G. priėjo prie jo su E. G., buvo neblaivus, su cigarete burnoje, rankose turėjo plastikinį maišelį, ir paprašė jų cigaretės. Jis su E. G. V. G. atsakė, kad neturi ir, kad šis eitų į šalį. Tada V. G. nuo jų atsitraukė, metė rankose turėtą maišelį ant žemės ir nuėjo prie M. Č.. Ką V. G. priėjęs prie M. Č. šiam sakė ir ar prašė cigaretės, jis negirdėjo, tik matė, kad jo brolis priėjusiam V. G. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Kas buvo po to, nebepamena, nes įvykis buvo seniai, liepos mėnesį. Žino, kad jo brolis M. Č. V. G. už gydymą sumokėjo, padarytus nuostolius atlygino (b. l. 32-33 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad M. Č. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu sudavė į veidą V. G., taip padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kas teismo medicinos specialisto buvo įvertinta vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiuos smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu pripažino buvus pats kaltinamasis, apie juos parodė nukentėjusysis bei įvykio vietoje tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kaltinamuoju buvęs liudytojas S. Č.. Būtent tyčiniais M. Č. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą teismo medicinos ekspertas įvertino kai nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. Č., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo M. Č. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis, tyčia vieną kartą suduodamas smūgius kumščiu į veidą nukentėjusiajam V. G., padarė jam nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu V. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą .

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. Č. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61-63).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – teistas, nors bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 35-41), nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, todėl padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu konstatuojamas nusikaltimų recidyvas; baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 42-46); dirbantis (b. l. 48), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre nesigydo, priklausomybių registre neregistruotas (b. l. 53), Į tai, kad M. Č. 2016 m. lapkričio 25 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą 42,64 eurus už V. G. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 20-22 ), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sutikdamas su prokurorės M. Č. siūloma bausmės rūšimi - laisvės apribojimo bausme, kurios dydis proporcingas padarytos veikos pavojingumui, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Č. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. Č. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti M. Č., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.