Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b3.

2. Pareiškėja nurodo, kad aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b3, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – aikštelė), kurią siekiama pripažinti bešeimininkiu daiktu, buvo įtraukta į apskaitą 2024 m. vasario 7 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu Nr. A1017-3/24(2.14.1.55E-NTS). Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), apie kurios galimus savininkus ar teisėtus valdytojus jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į aikštelę, seniūnijos, kurios teritorijoje yra aikštelė, informaciniame stende, viešai savivaldybės internetinėje svetainėje ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje. Naujamiesčio seniūnija aikštelėje skelbimus ir seniūnijos informacinio stendo apie siūlymą pripažinti aikštelę, kuri neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininke buvo užkabinusi 2024 m. vasario 14 d., pareiškėjos turimais duomenimis, niekas į skelbimus dėl aikštelės neatsiliepė.

3. Pareiškėjos teigimu, siekiant nustatyti aikštelės savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į statinį, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti aikštelę, kuri neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) buvo skelbta savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat nuo 2024 m. vasario 12 d. buvo pranešta ir papildomais pranešimais, kviečiančiais atsiliepti savininkus, turinčius turtinių teisių į aikštelę. Iš aikštelės, kuri neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų (ir kitų savybių) galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Taip pat informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į aikštelę, 2024 m. kovo 1 d. buvo skelbiama laikraštyje „Rinkos Pulsas“. Pareiškėja pažymėjo, kad turtinių teisių į aikštelę iki šiol niekas nepareiškė.

4. Papildomai pareiškėja nurodė, kad VĮ Turto bankas raštu Nr. A50-4894/24 informavo, jog jis neprieštarauja, kad veiksmus dėl aikštelės pripažinimo bešeimininkiu turtu tęstų Vilniaus miesto savivaldybė. Pabrėžė, kad dėl aikštelės, nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą paskelbimo pradžios niekas nesikreipė, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog aikštelė neturi savininkų, todėl laikytina bešeimininkiu daiktu ir perduotina Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjos teigimu, savivaldybė, nebūdama aikštelės savininkė, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad ji būtų prižiūrima, tvarkinga, ateityje nekeltų grėsmės. Pareiškėjos vertinimu, jeigu aikštelė, kuri neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažinta bešeimininkiu daiktu ir perduota Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Aikštelė ir toliau nebūtų prižiūrima, o pablogėjus jos būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jos savininkų ir neperdavus jos Vilniaus miesto savivaldybei, kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jos tvarkyti, remontuoti.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

7. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu statiniu aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b3, Nekilnojamojo turto registro duomenimis kiti pastatai (darželis ir kt.) esantys (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o šios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas formuojamas, nuosavybės teisės neįregistruotos.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad aikštelė buvo įtraukta į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą, kuris yra viešai prieinamas interneto svetainėje. 2024 m. vasario 7 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-3/24(2.14.1.55E-NTS), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta aikštelė (paskirtis – kiti inžineriniai statiniai), esanti Jovaro g. 6, Vilnius. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukos, ploto (146,68 kv. m.) galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra.

10. Siekiant nustatyti statinio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, šalia statinio buvo skelbiama informacija apie pradėtą statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą (šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos). Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2024 m. vasario 12 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei metus, skelbė informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – statinį, ir buvo kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą, ką tvirtina pareiškėjos interneto svetainėje viešai prieinama informacija: https://vilnius.lt/naujienos/aikstele-esanti-(duomenys neskelbtini). Taip pat informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į aikštelę, 2024 m. kovo 1 d. buvo skelbiama laikraštyje „Lietuvos Rytas“. Taip pat tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta, ir kurio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos objektus, kviečiama atsiliepti, Naujamiesčio seniūnija buvo užkabinusi aikštelėje skelbimus apie siūlymą pripažinti aikštelę, kuri neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininke. Pareiškėjos turimais duomenimis, niekas į 2024 m. vasario 14 d. skelbimus dėl aikštelės neatsiliepė.

11. Turtinių teisių į statinį iki pareiškimo į teismas padavimo niekas nepareiškė, nebuvo gauta jokių šio statinio nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

12. Taigi byloje pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į statinį būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo statinio įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį aikštelės savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, todėl laikytina, kad aikštelės savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus aikštelės Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės ją tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jos bloga būkle, dėl kurios statinys kelia grėsmę aplinkiniams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad aikštelės savininkai, ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, statinys pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Pripažinti statinį - aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b3, bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.