- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-473-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-473-538/2008
Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija
2008 m. liepos 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei I. N. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. N. ir atsakovo J. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-778/2008 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui J. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 655,81 Lt turtinės žalos ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-01-29 jos mažametę dukrą G. N. , einančią gatve į namus pargriovė ir apkandžiojo atsakovo Azijos aviganių veislės šuo. Dukrai buvo padarytos daugybinės kastinės žaizdos ant kairės blauzdos ir dilbio, ji patyrė didžiulį šoką, emocinį išgyvenimą. Emocinį šoką patyrė ir pati ieškovė bei mažametės G. N. močiutė Z. S. N. . Mergaitė dėl sužalojimų buvo gydyta Klaipėdos miesto ligoninėje, tačiau ant mergaitės kūno liko randai, dėl kurių ateityje bus reikalinga plastinė operacija. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė prašė teismo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos ir 655,81 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro išlaidos medikamentams, transportui bei sugadintų drabužių vertė. Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl įvykusio incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2007-03-26 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo buvo nutrauktas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 408,78 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisė iš ieškovės 4,40 Lt, iš atsakovo 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų sugadintų rūbų vertę, taip pat liko neįrodyta, jog visas ieškovės pirktas kuras buvo sueikvotas kelionėms, susijusiomis su gydymu. Dėl neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas vadovavosi objektyviais bylos duomenimis: žala nukentėjusiajai padaryta dėl neatsargumo ir jos sukeltos pasekmės objektyviai yra nežymus sveikatos sužalojimas, bei atsižvelgdamas į tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos G. N. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais neturėjo, konstatavo, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-02-25 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, atsakovo kaltę. Apeliantė nurodo, kad visi rūbai mergaitei buvo pirkti turguje, todėl negali pateikti jų vertės įrodymų. Dėl kuro sunaudojimo apeliantė teigia, kad neteisingai įvertinti atstumai ir kiekiai, bei nurodo, kad buvo važiuota ne tik į ligoninę, bet ir pas ekspertą, pas psichologą, pas plastikos chirurgą, į vaistinę, į policiją. Taip pat ieškovė nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodo, kad mergaitė patyrė didelius emocinius bei dvasinius išgyvenimus, patirti sužalojimai turėjo ir turi esminės įtakos mergaitės bendravimui, todėl mano, kad turi būti priteistas visas prašomas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-02-25 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos pakeisti, priteisiant iš jo 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kad tai nesukėlė neigiamų pasekmių. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nepakankamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį, t. y., kad jis šiuo metu yra bedarbis, jokio turto neturi, todėl 5 000 Lt sumos neturi iš ko sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su neturtine žala asmeniui, atsiradusia dėl sveikatos sužalojimo, bei neturtinės žalos dydžio nustatymu. Susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikytinos LR CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, kur nurodoma, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad LR CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai ją atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Į pažeistą vertybę būtina atsižvelgti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės, jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo ir gydymosi nuo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), į jas privalo būti atsižvelgiama ir jos turi būti vertinamos nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Byloje nustatyta, kad ieškovės mažametei dukrai dėl atsakovui priklausančio Azijos aviganių veislės šuns įkandimų buvo padarytos daugybinės kastinės žaizdos ant kairės blauzdos ir dilbio. Dėl įkandimų mergaitei visam laikui liko randai, dėl kurių ateityje gali tekti daryti plastinę operaciją. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl šuns padaryto sužalojimo mergaitei teko patirti didelius fizinius skausmus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Atkreiptinas dėmesys, kad mergaitė šuns buvo apkandžiota dėl didelio atsakovo aplaidumo. Atsakovas, būdamas šuns savininku, nepakankamai pasirūpino jo priežiūra, t. y. grandinė, prie kurios buvo pririštas šuo, nebuvo pakankamai tvirta, kad šuo nenutrūktų, taip pat nebuvo pasirūpinta tinkama tvora, kad šuo negalėtų pro ją pralįsti. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip didelis aplaidumas, turėjęs įtakos žalai atsirasti.
Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbi yra atsakovo turtinė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, išskyrus tai, kad nuo 2007-05-28 registruotas darbo biržoje. Atsakovas nepateikė oficialių duomenų apie turimą nekilnojamąją ir kilnojamąjį turtą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra bloga.
Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis (LR CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad sveikatos sužalojimas buvo padarytas mažamečiam vaikui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tokiu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir, priteisęs 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo. Tačiau atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus ir kiekvieno jų lyginamąją vertę, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Tokios nuomonės teisėjų kolegija laikosi atsižvelgdama į tai, kad atsakovo veika yra neatsargi, ji nepasireiškia didžiausio pavojingumo visuomenei forma, padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl mano, kad padidintas iš atsakovo ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis iki 10 000 Lt atitiks įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad drabužiai buvo nežymiai apgadinti, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kokia drabužių vertė buvo iki ir po apgadinimo. Taip pat konstatuota, kad ieškovė neįrodė išlaidų, susijusių su mergaitės vežiojimu gydymo tikslais. Pagal ieškovės pateiktus duomenis apskaičiuota, kad su tokiu automobiliu kaip ieškovės kuro sunaudota tiek, kad galima nuvažiuoti apie 500 km. Ieškovė nurodė, kad važinėjo pas specialistus į gydymo įstaigas Klaipėdos ribose, tačiau neįrodė, kad visas kuras sueikvotas būtent šioms kelionėms. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą.
Priimdamas teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas į valstybės biudžetą priteisė iš I. N. 4,40 Lt, o iš J. S. 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dėl žyminio mokesčio nepasisakė.
Pažymėtina, kad pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 312 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.) atitinkamai paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš atsakovo J. S. neturtinės žalos atlyginimą I. N. padidinti iki 10 000 Lt.
Sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.
Priteisti iš J. S. 312 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.