- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-1525-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- S. R., J. Š., I. B., A. S., M. S., V. V., E. R., M. B., D. T., M. D., A. L., A. P., I. Š.
- Atsakovas
- R. Š., P. Š.
- Trečiasis asmuo
- S. B., S. Š., A. V., V. B., L. K., M. B., J. P., S. K., R. K., E. Z., R. V., A. G., R. G., A. S., I. U., S. G., A. K.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 106.3; 121.20.
2009 m. gruodžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų įgalioto asmens S. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-25 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų S. R., J. Š., I. B., A. S., M. S., V. V., E. R., M. B., D. T., M. D., A. L., A. P. ir I. Š. ieškinį atsakovams R. Š. ir P. Š., tretieji asmenys S. B., S. Š., A. V., V. B., L. K., M. B., J. P., S. K., R. K., E. Z., R. V., A. G., R. G., A. S., I. U., S. G. ir A. K., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti kiekvienam ieškovui nuosavybės teisę į 1/86 dalį pagrindinio vandentiekio gręžinio ir pripažinti kiekvienam ieškovui nuosavybės teisę į 1/86 dalį nuotekų valymo įrenginių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-08-07 nutartimi įpareigojo ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodė terminą iki 2009-08-24. Ieškovai 209-08-21 pateikė patikslintą ieškinį. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-08-25 nutartimi nutarė ieškovų pateiktą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovų įgaliotam asmeniui. Nurodė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu ištaisė tik dalį trūkumų. Nurodo, kad nepateikė duomenų apie nekilnojamąjį turtą, į kurį prašo pripažinti nuosavybės teisę, nes neaišku, į kokius objektus ieškovai prašo pripažinti jiems dalinės nuosavybės teises. Taip pat nėra pateikti duomenys apie savavališkos statinių statybos nebuvimo faktą bei kiti rašytiniai įrodymai, todėl negali spręsti reikalavimų pagrįstumo klausimo. Nurodo, kad ieškovai, prieš prašydami teismo rašytinius įrodymus išreikalauti iš atsakovo pasirengimo bylai nagrinėjimo metu, turėjo pateikti duomenis apie tai, kad jie kreipėsi į atsakovus su tokio turinio prašymu ir jiems buvo atsisakyta pateikti šiuos rašytinius įrodymus (CPK 198 str.). Nesant aiškaus ir tikslaus reikalavimo, aiškaus ieškinio dalyko pagrindo, įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismui nėra galimybės apibrėžti teisinio nagrinėjimo ribų, tinkamai pritaikyti civilinio proceso įstatymo normas, reglamentuojančias priėmimo klausimą, bei tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti ieškinį nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Nurodė, kad ieškovai, vadovaudamiesi CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu, tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, t. y. pripažinti kiekvienam iš jų nuosavybės teisę į turto, kuris, jų nuomone, yra bendrosios nuosavybės teisės objektas, dalį. Šis reikalavimas pagrįstas įstatym - CK 4.72, 4.74, 4.75 str. - bei faktinėmis aplinkybėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką bei pagrindą nustato šalys ir šis principas apriboja teismo galimybes reguliuoti šios ieškinio dalies turinį. Taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad ieškinį privalo paduoti visi galimi ieškovai, nes CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, užtikrinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Šioje byloje ieškovai veikia tik savo interesais. Kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl likusius žemės sklypo savininkus ieškinyje patraukia trečiaisiais asmenimis. Taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad būtina pateikti objektų vidutinę rinkos vertę. Nurodo, kad nurodyti objektai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl nėra oficialių duomenų apie vertę. Taip pat ieškovai negali jų pateikti vertinimui, nes nėra šių objektų savininkai. Nesutinka su teismo motyvu, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovai pateikė tiek rašytinių įrodymų, kiek jiems pavyko surinkti, ir kitus įrodymus teismo prašė išreikalauti iš atsakovų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo pateikti įrodymus, kad kreipėsi į atsakovus dėl rašytinių įrodymų gavimo. Nurodo, kad įstatymas neįpareigoja ieškovus kartu su ieškiniu teikti rašytinius įrodymus apie atsakovo atsisakymą pateikti ieškovui dokumentus. Atsižvelgiant į šalių santykius, toks atsakymas preziumuojamas. Dėl šių reikalavimų neįvykdymo, remiantis pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo laikyti ieškiniu nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais. Pažymėtina, kad terminą trūkumams pašalinti teismas gali skirti tik kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiu būdu negalima jo skirti trūkumams pašalinti dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu (pvz., esant nepakankamai įrodymų) (138 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad negali spręsti ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo klausimo, kol į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, yra nepagrįstas. Iš ieškinio matyti, kad reikalavimai yra aiškūs, o dėl jų pagrįstumo teismas turi nuspręsti nagrinėdamas bylą. Ieškovo reikalavimų nepagrindimas gali lemti ieškinio atmetimą, tačiau tai nėra priežastis atsisakyti priimti ieškinį.
CPK 5 str. 1 d. yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi šios įstatymo nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumą. Pirmosios instancijos teismo nutarties teiginys, kad ieškinį padavė tik 13 ieškovų ir nėra jokių duomenų, kad pastarieji būtų įgalioti veikti kitų žemės savininkų interesais, o juolab atstovauti jų teisėms ir pareigoms, todėl jų ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat yra nepagrįstas, nes teisė kreiptis teisminės gynybos yra užtikrinama kiekvienam ieškovui, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių pozicijas.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priimta teismo nutartis naikintina, ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-25 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.