Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajai A. M. , jos atstovui advokatui Algimantui Deguliui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, kaltinamajam L. S. , jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą D. B. , I. S. , teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, moksleivis, nevedęs, anksčiau neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., 8 p. ir 10 p.;

L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 5 klasių išsilavinimo, moksleivis, nevedęs, teistas:

2009-09-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant LR BK 92 str., 82 str., 87 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas vieneriems metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigotas būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., 8 p. ir 10 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir L. S. 2008 m. vasario 8 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, L. S. pasiūlius sumušti A. M. , viešoje vietoje, pirmoje namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarimo pagrindu, bendrais veiksmais tyčia suduodant ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai A. M. , tai yra A. B. tyčia sudavė A. M. vieną smūgį ranka į galvos veidinę dalį ir pasišalino, o L. S. pasivijus ant laiptų A. M. , tempiant ją rankomis už plaukų, ir pargriaunat laiptines aikštelėje, trečiame aukšte, tyčia spyrus koja, apauta batu, du kartus į galvos sritį, kuo bendrais veiksmais jie padarė nukentėjusiajai stiprų galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis dešiniosios akiduobės išoriniame krašte ir plaukuotoje galvos dalyje, minkštųjų audinių kraujosruvas apie dešinę akiduobę, dešiniosios akies vokuose, dešiniame skruoste ir žande, dešiniosios akies obuolio sumušimą, dešiniojo skruostikaulio, viršutinio žandikaulio akytkaulio, dešiniosios akiduobės dugno lūžius, sunkų galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimo židinius, taip dėl suduotų smūgių į galvos sritį visumos, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai A. M. sveikatą. Tokiais veiksmais A. B. ir L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. – tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą D. B. parodė, kad civilinis ieškinys jai yra labai didelė suma. Atstovė nedirba, darbo biržoje registruota. Viena augina sūnų, kuris mokosi.

2008-02-25 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog L. S. parodė namą, laiptinę ir vietą, kurioje būdamas metė duris į lipančią A. M. ir moterį, vietą laiptinėje, kurioje būdamas matė, kaip bėgdamas laiptais žemyn A. B. sudavė ranka vieną smūgį A. M. . Parodė, kaip jis pribėgęs prie parkritusios A. M. du kartus koja spyrė jai į kairį šoną (2 t, b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas pripažinti kaltinamuosius A. B. ir L. S. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 135 str. 2 d. 2 p., 8 p., 10 p. kaip sunkus bejėgiškos būklės A. M. sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, dėl jos piliečio pareigos vykdymo, pilnai nepasitvirtino. Įrodymų visuma patvirtino, kad kaltinamieji nukentėjusiąją A. M. sužalojo iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal numatytą LR BK 135 str. 2 d., 8 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį- chuliganiškas paskatas.

Kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos yra aptartos 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 19 p., kur yra aiškiai išdėstytos šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai kaip sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.

Kvalifikuojantis požymis – bejėgiška būklė – LAT teisėjų Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 13 p. apibūdinama kaip būse­na, kuri ga­li būti dėl li­gos, in­va­li­du­mo ar se­nat­vės, taip pat apal­pus, pra­ra­dus sąmo­nę, mie­gant ar­ba dėl stip­raus ap­svai­gi­mo nuo al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių ar ki­tų psi­chi­ką vei­kian­čių medžia­gų ir pan. Apie be­jėgišku­mo būse­ną teis­mas sprendžia pa­gal kon­kre­čias nu­ken­tėju­sio­jo fi­zi­nę ar psi­chi­nę būk­lę api­būdi­nan­čias ap­lin­ky­bes. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nusikaltimo įvykdymo metu A. M. nebuvo bejėgiškoje būklėje. Tokių įrodymų nėra. Šioje byloje neginčijamai liudytojų parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji A. M. buvo normalioje fizinėje būklėje, ir bejėgiškoje būsenoje dėl girtumo nebuvo. Todėl šis kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo yra šalinamas.

Kvalifikuojantis požymis - pi­lie­ti­nės pa­rei­gos vyk­dy­mas – LAT teisėjų Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 21 p. apibūdinama kaip as­mens, kaip vals­ty­bės pi­lie­čio ar vi­suo­me­nės na­rio, vyk­dy­mas bet ko­kios vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los, ku­rią vyk­dy­ti tie­sio­giai įpa­rei­go­ja ar įga­lio­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja, ki­ti tei­sės ak­tai, taip pat ir ki­tos vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los vyk­dy­mas (liu­di­ji­mas teis­me, pra­ne­ši­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms apie ren­gia­mą, da­ro­mą ar pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą, už­pul­to as­mens gy­ni­mas ir pan.). Teismas nenustatė jokių duomenų, kad A. M. būtų sužalota dėl pilietinės pareigos vykdymo. Todėl šis kvalifikuojantis požymis yra šalintinas iš kaltinimo.

Aptartais įrodymais neginčijamai yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo taip veikti ir numatė, kad gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. M. pareiškė 150 000 litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 41-42). Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 13 737 litų 40 centų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 28-30).

Kadangi kaltinamųjų A. B. ir L. S. kaltė dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 13 737,40 Lt atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM už A. M. gydymo paslaugas tenkintinas. Todėl priteistina 13737,40 Lt ligonių kasai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamųjų kaltę, nukentėjusios ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Civilinis ieškinys 150 000 litų neturtinei žalai atlyginti mažintinas.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Be to, teismas įvertina tai, kad abu kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 150 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tokio dydžio neturtinė žala nepriteistina, ji yra mažintina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, A. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo sumoje 150 000 Lt tenkinamas dalinai. Nukentėjusiajai priteistina 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bei BK 91 str. nustatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybes, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgia į kaltinamųjų nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei socialinę brandą. Jie gyveno ir augo be tėvo. Nusikalstamą veiką padarė jauno amžiaus.

A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. A. B. administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 50), Jonavos PSPC PSC psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro priežiūroje neįrašytas, nesilankė (t. 2, b. l. 51). Mokosi mokykloje, charakterizuojamas patenkinamai.

Teismas, skirdamas bausmę A. B. , atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas įvertina tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. B. yra teisiamas pirmą kartą, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus sulaukęs šešiolikos metų, į charakterizuojančią medžiagą, mokosi mokykloje, į kaltės formą - jis veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Jam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, taikant jo atžvilgiu LR BK 92 straipsnio nuostatas. Tačiau nustatomas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas – treji metai. Tai laikotarpis, kuris leis kaltinamajam pasitaisyti.

L. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. L. S. baustas administracine tvarka 2009-05-29 pagal ATPK 178¹ str. 2 d. (t. 2, b. l. 109), Jonavos PSPC PSC psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro priežiūroje neįrašytas, nesilankė (t. 2, b. l. 111). Mokosi mokykloje, charakterizuojamas patenkinamai.

Teismas, skirdamas bausmę L. S. , atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, be to, jis buvo nusikaltimo iniciatorius, ir todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas įvertina tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis. Teisiamas pirmą kartą, Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus sulaukęs penkiolikos metų, į charakterizuojančią medžiagą, mokosi mokykloje, į kaltės formą - jis veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, taikant jo atžvilgiu LR BK 92 straipsnio nuostatas. Tačiau nustatomas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas – treji metai. Tai laikotarpis, kuris kaltinamajam leis pasitaisyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 92 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti jam auklėjimo priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Subendrinti prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinai pridedant Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-09-15d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir L. S. galutinę bausmę paskirti trejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 92 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti jam auklėjimo priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti solidariai iš A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13737 Lt 40 ct turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM už A. M. gydymo paslaugas.

Priteisti solidariai iš A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 40 000 ( keturiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. M. , o jiems neturint turto ir piniginių lėšų, priteisti iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų: iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt , iš I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt ir išieškojimą vykdyti iki kaltinamiesiems sueis aštuoniolika metų.

Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui: paketas Nr. 1- baltos spalvos audeklo atraiža, peilio geležtė, peilio rankena – sunaikintini.

A. B. ir L. S. drabužius (paketas Nr. 1 ir 2) grąžinti A. B. ir L. S. .

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą