Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2023 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13721-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211350576, kuriuo buvo taikyta daikto konfiskacija, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2023 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13721-2023 (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) M. B. (toliau – pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį 150 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (vokiečių aviganio veislės šuns) konfiskavimas už tai, kad jis 2023 m. birželio 7 d. 21.26 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, su plastikiniu buteliu, vokiečių aviganio veislės šuniui sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį ir šiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 ,,Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 9 punkto, 9.36 punkto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta bei sutinka su jam paskirta 150 Eur dydžio bauda, tačiau prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį neskiriant administracinio poveikio priemonės - daikto (vokiečių aviganio veislės šuns) konfiskavimo. Skunde pareiškėjas nurodo, jog dėl savo poelgio labai gailisi. Alkoholio dažnai nevartoja, tačiau, kadangi išlaikė brandos egzaminus, su klasioku nusprendė išgerti alaus. Sunkiai prisimena, kas įvyko, tačiau prašo nekonfiskuoti jam priklausančio šuns, kadangi savo šunį myli, prižiūri, veda į dresūros pamokas. Pažada, jog daugiau toks jo netinkamas elgesys nesikartos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir paaiškino, kad įvykio dieną laikė lietuvių kalbos egzaminą. Jo draugas su savimi turėjo alaus, išgėrė po du butelius. Draugas jį palydėjo iki namų, kadangi turėjo išvesti šunį. Išvedė šunį į kiemą ir taip įvyko, šuniui davė komandas, tačiau jis jų neklausė ir sudavė pustuščiu plastikiniu alaus buteliu. Savo šunį labai myli, veda į dresūros mokyklą, juo rūpinasi, savo elgesį vertina blogai, kadangi toks elgesys yra didžiausia klaida jo gyvenime. Anksčiau niekuomet nėra mušęs savo šuns. Sutinka, kad šuniui galėjo sukelti skausmą, tačiau pažada, jog tai daugiau nepasikartos. Prašo nekonfiskuoti šuns.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas M. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį už tai, kad jis 2023 m. birželio 7 d. 21.26 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, su plastikiniu buteliu, vokiečių aviganio veislės šuniui sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį ir šiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 ,,Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 9 punkto, 9.36 punkto.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį numatyta dėl žiaurus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimu.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, 11 punkte nurodyta, kad žiauriu elgesiu laikytinas ir gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A- 2094, ,,Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 9 punkte numatyta, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Šių taisyklių 90.36 punkte nurodyta, kad Šios taisyklės draudžia naudoti gyvūnų sveikatai žalingas ar erzinančias chemines medžiagas, kitas priemones ir įrenginius, kurie sukelia gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir skundą padavusio asmens M. B. kaltės nėra, tačiau skundu prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės – daikto (vokiečių aviganio veislės šuns) konfiskavimo, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemone.

Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas M. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-38-303/2016).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. plastikiniu buteliui ne mažiau kaip 6 kartus suduodamas savo vokiečių aviganio veislės šuniui per galvą, kas rodo, jog jis pasielgė neatsakingai, priešingai teisei ir padarė ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus jis nebuvo baustas, todėl šis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu, nebūdingu ir nedėsningu pareiškėjo M. B. elgesio rezultatu. Be to, matyti, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus, todėl teismas sprendžia, jog toks jo netinkamas elgesys yra sąlygotas socialinės brandos stokos. Vertinant pareiškėjo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas M. B. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prisipažino ir gailėjosi – teismas tai laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis supranta savo kaltę, kritiškai vertina savo netinkamo elgesio pasekmes ir jog tai jau padarė pakankamą poveikį patvirtina, kad jis pripažįsta kaltę, sutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir jos neskundžia. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog pareiškėjui M. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskacija, yra neteisinga ir neproporcinga priemonė, be to, svarbu įvertinti į tai, jog iš teismui pateikto vaizdo įrašo bei pareiškėjo duotų paaiškinimų matyti, jog nors pareiškėjas plastikiniu buteliu suduodamas savo šuniui per galvą, padarė priešingą teisei veiką, tačiau akivaizdu, jog toks jo elgesys nebuvo itin žiaurus, šuniui buvo suduota tuščiu plastikiniu buteliu, o ne kitu kietu daiktu, kas nesukėlė gyvūnui skausmo, jo nesužalojo ir nesukėlė kitų neigiamų pasekmių jo sveikatai ar gyvybei.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais konstatuotina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant M. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuojant jam priklausančio vokiečių aviganio veislės šuns. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos paskyrimas bus pakankama priemonė, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio vaikų darymo bei leistų įvertinti galimas kilti savo neigiamo elgesio pasekmes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjo M. B. skundas tenkintinas, vadovaujantis BK 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2023 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13721-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211350576 dalis, kuria M. B. buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – daikto (vokiečių aviganio veislės šuns) konfiskavimas, panaikintina.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. B. skundą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2023 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13721-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211350576 dalį, kuria M. B. taikyta administracinio poveikio priemonė – daikto (vokiečių aviganio veislės šuns) konfiskavimas.

Kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.