- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-116-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01028-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- G. M., J. M., J. T., I. K., V. K., S. K.
- Trečiasis asmuo
- J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams G. M., J. M., J. T., I. K., V. K., S. K., tretiesiems asmenims J. M., J. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pagal jos pateiktą projektą atidalinti bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovė paaiškino, kad siūlomas turto atidalinimo natūra projektas yra parengtas pagal matininkų paruoštus planus, o kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys nustatytos atsižvelgiant į faktinį bendraturčių naudojimąsi turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 8/10 dalys, o likusiems bendraturčiams bendrai – 2/10 dalys, dalintino turto. Įvertinęs ieškovės siūlomus atidalinimo projektus, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo juos tvirtinti bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės pasiūlytais būdais ir tvarka. Ieškovės pateiktas patalpų gyvenamajame name R-1, 1-1, 3-1, 3-2 atidalinimas prieštarauja atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei, nes pagal pateiktą projektą išlieka bendroji dalinė nuosavybė į šias patalpas. Anot teismo, iš gyvenamojo namo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto neaišku, ar nebus pažeistos atsakovų ir trečiųjų asmenų teisės, ar atidalinant pastogės patalpas nebus neproporcingos žalos patalų paskirčiai. Ieškovė pateikė tokius atidalinimo projektus, kurie yra jai naudingi ir atitinka jos interesus, neatsižvelgiant į atsakovų interesus, ir pateikti atidalijimo variantai nėra visapusiškai procedūriškai ir techniškai priimtini visiems bendraturčiams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovei priklauso 4/5 dalys bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto. Bendraturčiai ne tik nesutaria dėl turto atidalinimo, bet ir dėl jo naudojimo, priežiūros. Dalis bendraturčių turtu nesinaudoja, jo neprižiūri, kita dalis naudojasi didesne turto dalimi nei jiems priklausanti. Atsakovai I. K., V. K., S. K. nuolat atlieka neteisėtus veiksmus (pvz., neteisėtai prisijungia prie elektros tinklų), tačiau už juos solidariai atsako ir ieškovė, kaip ginčo turto bendraturtė. Taigi teismas akivaizdžiai ignoruodamas ieškovės interesus, prioritetą suteikė atsakovų interesams.
2. Teismas nesiaiškino, ar ieškovės pasiūlytas atidalinimo variantas iš tiesų pažeistų atsakovų ar trečiųjų asmenų teises. Teismas taip pat nesiaiškino, ar iš tiesų atidalinant pastogės patalpas, nebus padaryta neproporcinga žala patalpų paskirčiai.
3. Teismo argumentas, kad ieškovės pateiktas patalpų gyvenamajame name, plane pažymėtų R-1, 1-1, 3-1, 3-2, atidalinimas prieštarauja atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei, nes jos išlieka bendrojoje nuosavybėje, prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems patalpų padalinimo taisykles bei principus, teisminei praktikai. Gyvenamasis namas po atidalinimo iš vienbučio taptų dvibutis, todėl natūralu, kad jame liktų bendrojo naudojimo patalpų, tokių kaip tambūras.
4. Remiantis teismų praktikoje suformuota nuostata, jog ieškovė pasiūlė bendraturčiams vienus ūkinius statinius gauti pilnai mainais į kitus statinius, ir vieną ūkinį statinį pasidalinti (nors sandėlys, plane pažymėtas R-1, gali būti padalintas padarant atskirą pertvarą, pro kurią būtų suformuotas įėjimas į sandėlį, plane pažymėtą R-2). Ūkiniai pastatai pagal šį projektą buvo paskirstyti atsižvelgiant į nusistovėjusią jais naudojimosi tvarką. Atidalinimo projektas buvo parengtas kvalifikuoto specialisto, todėl neaišku, kodėl teismas nurodė, kad siūlomi atidalinimo planai neva neatitinka teisės aktų reikalavimų.
5. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog kiti bendraturčiai iš esmės nesidomėjo proceso eiga, neteikė savo atidalinimo variantų arba prašė už jiems priklausančias turto dalis neadekvačių sumų. Tačiau teismas ignoruodamas, tuo pačiu pažeisdamas ieškovės teisę atsidalinti ir netrukdomai disponuoti jai priklausančiu turtu, nesiaiškino, kodėl bendraturčiai nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai turėtų būti ginami. Teismas neatsižvelgė ir į ieškovės išreikštą poziciją, jog ji sutinkanti išpirkti kitiems bendraturčiams priklausančią turto dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. M. ir J. M. prašo skundą atmesti, palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai paaiškina, kad ieškovės siūlomas bendros nuosavybės atidalinimo variantas yra negalimas, kadangi suformuluotas teisiškai ydingai (patalpos skirstomos ne pagal plotus ir indeksus, bet pagal spalvas), o dalis patalpų bet kuriuo atveju lieka bendroje dalinėje bylos šalių nuosavybėje. Ieškovės pateiktuose atidalinimo projektuose yra kalbama ne apie atidalinimą, o apie naudojimosi turtu tvarkos nustatymą. Būtent ieškovė privalėjo pašalinti šiuos trūkumus ir prieštaravimus. Jeigu ieškovė mano, kad kiti bendraturčiai pažeidžia jos interesus ar teises, ji turi teisę reikšti reikalavimus dėl be teisinio pagrindo užimtų patalpų ir kt.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taigi ginčui kilus privatinėje sferoje byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pareikštu ieškiniu ieškovė siekė natūra atidalinti jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią nuosavybę. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4/5 ginčo turto dalys, o likusi 1/5 turto dalis priklauso atsakovams (b. l. 8-14). Į bylą ieškovė pateikė du iš esmės tapačius atidalijimo projektus (b. l. 15-21; 87-93), pagal kuriuos atidalinama ieškovės dalis, atsakovai lieka jiems priskirtos dalies bendraturčiais, o dalis turto vis dėl to paliekama bendram naudojimui. Susipažinus su ieškovės pateiktu atidalijimo projektu, akivaizdu, jog bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas natūra pagal jį yra negalimas, kadangi gyvenamojo namo atskiros patalpos, keli ūkio pastatai, garažas, lauko tualetas ir šulinys lieka bendram naudojime. Kitaip tariant, pagal ieškovės pateiktą projektą nėra galimas toks atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, jog būtų suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie galėtų būti valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai (CPK 185 straipsnis). Pateiktas atidalijimo projektas pagal savo esmę yra ne atidalijimo, bet naudojimosi turtu tvarkos variantas/projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti atidalijimo projektą, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio reikalavimus, t.y. jį būtų galima realizuoti natūroje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nėra galimybės atidalyti visų bendraturčių dalių natūra (kaip yra šiuo atveju), turtas yra priteisiamas vienam ar keliems iš bendraturčių, o atidalintiems bendraturčiams už jų dalis yra kompensuojama pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Iš minėto aišku, jog ieškovė turėjo teisę reikalauti parinkti tokį atidalijimo variantą, pagal kurį ieškovė būtų išpirkusi kitų bendraturčių dalis pastariesiems išmokant kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje jurisprudencijoje išskiriama, kad tam, jog nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Įvertinus faktą, jog šioje byloje yra kilęs privataus pobūdžio ginčas, ieškovei teisinę pagalbą teikė advokatė, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, esant aiškiai išreikštai ieškovės pozicijai dėl atidalijimo būdo ir atsisakymo išpirkti kitų bendraturčių dalis (b. l. 116), neturėjo teisinio pagrindo (neišeidamas už bylos ribų) svarstyti, ar yra pagrindas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovę visą turtą priteisiant jai, o iš pastarosios kitiems bendraturčiams kompensacijas. Šiuo atveju, kaip minėta, yra kilęs išimtinai privataus pobūdžio ginčas, todėl teismas neturėjo pareigos taikyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės kitokiu nei ieškovės reikalautu būdu. Aplinkybė, jog ieškovė ar kiti bendraturčiai nėra finansiškai pajėgūs realizuoti vienintelį fiziškai įmanomą atidalijimo variantą, kai būtų išperkamos kitų bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant šį ginčą.
Apibendrindama išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimo realumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas remiantis jame suformuluotais argumentais negali būti tenkinamas, todėl atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovės atsakovui G. M. priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokant advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 700 Lt (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. D. atsakovui G. M. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.