Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-30 · Administracinė byla Nr. I1-2429-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
I1-2429-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00085-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2429-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00085-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–4, 9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-07-23 iki 2019-12-18 bausmę atlikinėjo kalėjimo rėžimu Marijampolės pataisos namuose. Pareiškėjas yra laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose yra tik viena spintelė ir ji skirta dviem nuteistiesiems. Spintelė yra per maža, netelpa asmeniniai rūbai. Sanitariniame mazge nėra įrengta spintelė ar lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Taip pat nėra galimybės išsiplauti asmeninius apatinius rūbus bei jų džiovinti. Kamerose nėra įrengti radijo taškai arba jie neveikia. Kamerose neužtikrintas tinkamas vėdinimas, kadangi langas pilnai neatsidaro ir tai trukdo įrengtos grotos tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, nėra įrengta suoliukų, nėra galimybės sportuoti. Tokios gyvenimo sąlygos pareiškėjui sukėlė didelius nepatogumus, orumo pažeminimą, diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į skundą (b. l. 13–18) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad baldų kameroje bei sanitariniame mazge įrengta tiek, kiek numato teisės aktai. Patalpos vėdinamos per langus. Kamerų langai yra tinkamo dydžio. Teisės aktai nenumato kokio ploto pasivaikščiojimo kiemeliai turi būti įrengti bei nenumatyta, jog turi būti įrengiami suoliukai ar sporto įranga. Kamerose yra įrengti radijo taškai, kurie veikia. Specialistai nuolat tikrina ir prižiūri ar radijo taškai veikia, ginčo laikotarpiu 12 ir 13 kamerose jokių gedimo šalinimų neatliko, todėl spręstina, jog radijo taškai veikė. Nuteistieji gali naudotis skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą grafiką. Skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Teisės aktai nenumato, jog turi būti įrengiamos kamerose džiovyklos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kuri atsirado dėl to, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019-07-23 iki 2019-12-18 nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma), 9 punkte numatyta, kad kalėjimų kamerose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui).

Atsakovė nurodė, jog baldų yra tiek kiek numato teisės aktai bei pateikė kamerų nuotraukas. Atsakovė neįvardino tiksliai kokie baldai ir koks jų skaičius buvo kiekvienoje kameroje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 13 ir 12 kamerose (b. l. 24, 25). Duomenų kiek gyveno asmenų kiekvienoje kameroje atsakovė į bylą nepateikė. Kaip matyti iš pateiktų teismui nuotraukų (b. l. 71–81) 12 kameroje yra keturios naudojamos lovos, 4 spintelės, 1 lentynėlė sanitariniame mazge. 13 kameroje (b. l. 82–93) 6 naudojamos lovos (ant vienos dviaukštės lovos antro aukšto nėra patalynės), 6 spintelės, lentynėlė sanitariniame mazge.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei inventoriaus kiekį kamerose, spręstina, jog atsakovė teisės aktų nuostatų nepažeidė, o lentynėlių ir spintelių įrengimo sanitariniame mazge teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus trūkumo kamerose atmestini.

Pareiškėjas teigia, jog nėra galimybės išsiplauti asmeninius apatinius rūbus bei jų džiovinti kameroje. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 40 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 4/07-15 „Dėl avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos ir darbo grafikų patvirtinimo“ (b. l. 21–23), patvirtinta avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka. Minėtoje tvarkoje numatyta, jog skalbykloje skalbiama tik patalynė ir apatiniai drabužiai, apatiniai drabužiai skalbimui priimami ir atiduodami išskalbti tik grafike nurodytu laiku, drabužius į skalbyklą pristato būrio ar brigados tvarkinys. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, spręstina, jog atsakovė užtikrina Higienos normos HN 134:2015 40 punkte numatytą reikalavimus. Pareiškėjas galėjo kreiptis į būrio tvarkinį dėl drabužių skalbimo, tačiau tokių duomenų nei pareiškėjas nei atsakovas nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė pasinaudoti skalbimo paslauga, nepaneigia, todėl atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas teigė, jog kamerose nėra įrengti radijo taškai arba jie neveikia. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovė nurodė, jog pateiktame projekte (b. l. 27–39), pagal kurį buvo statomas pastatas buvo numatytas ir įrengtas radijo taškas kiekvienoje kameroje. Tačiau duomenų apie tai, ar radijo taškas ginčo laikotarpiu veikė, byloje nebuvo pateikta. Byloje taip pat nėra ir duomenų, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų kreipęsis į administraciją. Pareiškėjas pateiktame 2020-03-09 atsiliepime į atsakovės atsiliepimą nurodė, jog 2020-03-04 kreipėsi į administraciją dėl radijo taškų. Teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės nepaneigia to, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2019-07-23 iki 2019-12-18) pareiškėjas dėl minėto pažeidimo į administraciją nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti radijo tašku yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus išgyvenimus dėl radijo taško neveikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, šiuo atveju negali pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas nurodė, jog kamerose vėdinimas vykdomas per langus. Pateiktos nuotraukos (b. l. 72–74, 83–85) patvirtina, jog langai atsidaro. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-07-29 patikrinimo akte (b. l. 54, 55) užfiksavo, jog 13 kameroje yra įrengto darinėjami langai, per kuriuos asmenims yra sudaryta galimybė vėdinti patalpas, taip buvo nustatyta, jog į kameros patalpas yra atvesta ir veikianti patalpų mechaninė vėdinimo sistema. Spręstina, jog atsakovas užtikrina tinkamą patalpų vėdinimą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.9 punkte numatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Todėl atsakovas kamerose įrengdamas išorines ir vidines apsaugines grotas teisės aktų nėra pažeidęs.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).

Pagal teisinį reglamentavimą matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukų įrengimas nenumatytas, o sporto įranga ir inventorius tik gali būti sumontuotas. Todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė