- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- A2.11.-3305-818/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01827-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- L. E.
- Advokatai
- Rūta Balkevičiūtė-Mačeikienė
- Kategorijos
- 2.12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. E., jos atstovei advokatei Rūtai Balkevičiūtei-Mačeikienei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. E., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios UAB „Tele-3“ Pardavimų skyriaus projektų vadove, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pirmininko pavaduotoja L. M. surašė L. E. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2, kuriame nurodyta, jog VRK, vertindama reklamos (duomenys neskelbtini) klipus lapkričio 8 d. vykusių Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų kontekste, ir atsižvelgdama į tai, jog: 1) Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisijos ?. 51 išleistame informaciniame leidinyje, kuriame buvo pateiktos kandidatų rinkimų programos kartojasi kai kurios idėjos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) kandidato į Telšių rajono merus M. S. programoje ir rodomos reklamos klipuose, t. y. naujų darbo vietų kūrimas (1 klipas), kokybiško švietimo užtikrinimas (3 klipas) ir gyventojų sveikatos apsaugos gerinimas (2 klipas), tai, kad 2) Reklamos transliavimo pabaiga sutampa su rinkimų Telšiuose data: paskutinė diena, kai buvo transliuojama reklama UAB „Tele-3" priklausančiuose kanaluose, buvo lapkričio 8 d., tai, kad 3) Iš viso agitacijos draudimo laikotarpiu reklama buvo transliuota 16 kartų: per TV3 kanalą 8 kartus, per TV6 - 5 kartus, per TV8 - 3 kartus, ir dar 3 kartus reklama transliuota lapkričio 8 d. po 20:00 val., pasibaigus balsavimui, bei tai, kad per UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas" priklausančius televizijos kanalus agitacijos draudimo laikotarpiu, reklama transliuota nebuvo, lapkričio 8 d. transliuota tik kartą - 22:18 val. - po balsavimo ir agitacijos, draudimo laikotarpio pabaigos, bei tai, kad reklamos politinės partijos (duomenys neskelbtini) reklama buvo apmokėta, reklamoje kalbėjo partijos pirmininkas, taip propaguodamas vieną iš 6 kandidatus į merus iškėlusių politinių partijų, laiko, jog (duomenys neskelbtini) reklama (duomenys neskelbtini) yra tuo metu vykstančios politinės kampanijos politine reklama, atitinkanti Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės (toliau - PKFFK) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje politinės reklamos apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tele-3" transliuota reklama neatitinka PKFFK Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytų išimčių, kas nėra laikoma politine reklama, laikytina, kad UAB „Tele-3" agitacijos draudimo laikotarpiu skleidusi (duomenys neskelbtini) politinės partijos, kuri buvo iškėlusi kandidatą 2015 m. lapkričio 8 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose, politinę reklamą, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies nuostatas. Protokole taip pat nurodyta, jog už reklamos (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimą atsakinga Pardavimų skyriaus projektų vadovė L. E. savo veiksmais pažeidė rinkimų agitacijos draudimo reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207² straipsnio 2 dalyje – „Rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus 30 valandų iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną, padarytas visuomenės informavimo priemonėse”.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. E. parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, nes prieš transliuojant reklamą ji labai daug susirašinėjo ir bendravo su VRK atstove, kurios susirašinėjimą ir pateikė. Politinės reklamos skleidimas eteryje L. E. buvo pirmas kartas, todėl labai daug ir intensyviai aiškinosi. Ji buvo uždavusi klausimus ar galima žymėti, ar galima transliuoti, ar galima transliuoti būtent tuo periodu. Jai buvo duotas toks atsakymas, kad reikia pažiūrėti Telšių mero rinkimo šviesoje. Gavusi klipą L. E. jį peržiūrėjo ir bandė įžiūrėti kažkokių sąsajų, tačiau jokių sąsajų nematė, todėl klipą ir transliavo. Tai, kas sakoma, jog tame klipe buvo parodytas (duomenys neskelbtini) logotipas, tai reklaminiu požiūriu net nevertintina ir žiūrovui bei vartotojui jokio poveikio nedaro. Kadangi L. E. turi patirties reklamos srityje dvidešimt metų, todėl vertino ne tik klipo vizualiką, bet ir finansinę pusę. Jei norėtų paremti Telšių mero rinkimus, tai jie investuotų kažkokią daug mažesnę sumą į Telšius, o ne skleistų reklamą visai Lietuvai. Taigi, įvertinusi klipą, įvertinusi finansinę pusę L. E. tvirtai nusprendė ir iki šios dienos yra įsitikinusi, kad ta reklama buvo skirta Lietuvos žmonėms ir su Telšių mero rinkimais jokių sąsajų nebuvo. Prieš leidžiant klipą į viešą erdvę, visi norminiai aktai, draudimai, apribojimai L. E. buvo žinomi. Ji dar papildomai klausinėjo VRK ar gali leisti politinę reklamą ir ar gali leisti būtent draudžiamuoju periodu. Jai buvo pasakyta, kad ši televizija reklamą skleidžia visai Lietuvai ir ją labai sunku apriboti, kad nematytų Telšiai, todėl ji turi įvertinti ar tas klipas neturi sąsajų su Telšių mero rinkimais. L. E. įvertino, kad jokių sąsajų neturi. Tame klipe matoma, kaip G. L. stovi ir kviečia siūlyti idėjas kaip sumažinti bedarbystę, siūlyti idėjas kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi. “Jūs piliečiai tas idėjas siųskite, o mes atrinksime pačias geriausias ir galbūt kažkurias jas įgyvendinsime ar siūlysime įgyvendinti”. Reklamos rodymo metu G. L. dar buvo partijos vadovas. Buvo paimti klipai ir kiekviename jų dar kalbėjo eilinis Lietuvos žmogus. Pakalba G. L., tada pakalba žmogus. Antras klipas – pakalba G. L. ir vėl žmogus. Tokių buvo keturi klipai. Klipe T. S. logotipas buvo vieną ar dvi sekundes pačioje pabaigoje. Tai buvo gamybos dalykas, nes aš L. E. yra tik transliuotojas. Ji įvertino, kad bus rodomas partijos logotipas, tačiau jis buvo parodytas tik vieną ar dvi sekundes. Jei jis būtų rodomas trisdešimt sekundžių ar ilgiau tada gal ir būtų daromas kažkoks poveikis, tačiau dviejų sekundžių ji nevertino kaip parodymo. Klipo rodymas sutapo su Telšių mero rinkimų laikotarpiu. L. E. yra sąžininga Lietuvos pilietė ir jei būtų dėl kažko suabejojusi, tikrai tas klipas nebūtų parodytas. L. E. teigimu, klipu buvo norima pateikti informaciją, kad jiems rūpi žmonės, tačiau buvo norima, kad žmonės patys prisidėtų prie gyvenimo gerinimo. Vaizdo medžiagoje nebuvo kalbama apie jokius rinkimus ir Telšius.
L. E. atstovė advokatė Rūta Balkevičiūtė-Mačeikienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nebuvo padarytas pažeidimas ir nesutinka su VRK nuomone. Dėl argumentų: VRK nurodė, kad programoje buvo numatytos tos pačios idėjos kaip ir klipe, t y. naujų darbo vietų kūrimas, kokybiško švietimo užtikrinimas. Tos pačios idėjos yra ir kitose dalyvaujančių kandidatų programose. Kitas VRK argumentas buvo toks, jog reklamos transliavimo pabaiga sutapo su rinkimų Telšiuose data. Advokatė turi projekto taisyklių kopiją, kurioje matosi, kad projektas buvo pradėtas 2015-11-19. Pagrindinė projekto mintis – žmonės teikia idėjas kaip pagerinti gyvenimą Lietuvoje ir partijos pirmininkas G. L. atrenka geriausias idėjas, susitinka su jų autoriais ir vėliau galbūt teikia jas Seimui, kad jos pavirstų teisės aktais. Taigi projektas buvo pradėtas spalio 19 ir buvo numatyta, kad lapkričio pradžioje ar viduryje bus atrinktos pirmosios idėjos, todėl ir buvo užsakyta ta reklama. Jos laikotarpis buvo spalio 20 iki lapkričio 9. Projekto pradžioje jį išviešinti, kad kuo daugiau žmonių apie jį sužinotų, teiktų savo idėjas, kad tam pirminiam atrankų etapui būtų kuo daugiau medžiagos, kokybiškų idėjų, iš ko būtų galima atsirinkti, t. y. visiškai to projekto reklama nebuvo derinama prie rinkimų datos. Tiesiog tai yra ilgalaikis projektas. Toliau VRK nurodė, kad reklama draudžiamu laikotarpiu transliuota šešiolika kartų Tele3 kanaluose, kai tuo tarpu LNK netransliavo per savo kanalus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad skiriasi užsakymų kiekis šiuose grupėse. Tele3 kanalų grupėje buvo transliuota 261 kartą, kai tuo tarpu LNK – 76. Televizijos reklamas planuoja pagal užsakytą laikotarpį, taip pat atsižvelgiama į eterio užimtumą, t. y. kiek reklamos laiko jau parduota ir pagal nustatytus tikslus, t. y. kokia auditorija ir kiek pasiekiama. Todėl atitinkamai reklama taip ir buvo išdėliota: LNK trims savaitėms turėjo tik 76 klipus, todėl jie pradžioje daugiau ištransliavo ir laikotarpio reklamos pabaigoje nebetransliavo, kai tuo tarpu Tele3 turėjo 261 kartą ir jį išdėliojo plačiau, t. y. proporcingai mažėjančia tvarka: pradžioje daugiau, o gale vis mažiau. Dar reklama buvo transliuojama net ir pasibaigus rinkimams, kas patvirtina, kad tai nebuvo agitacija, o tiesiog taip išdėliotas reklamos tinklelis. Kitas VRK argumentas buvo, kad reklama apmokėta iš partijos, rodytas logotipas ir pristatinėjo partijos pirmininkas G. L.. Žinoma, tai yra partijos projektas kas nurodyta ir projekto taisyklėse 2.1 p. Tačiau reikia pabrėžti, kad politiniai įkainiai nebuvo taikomi, kas būtų taikoma jei tai būtų agitacija ar politinės agitacijos laikotarpis. Logotipas buvo rodomas pačiame gale vieną ar dvi sekundes. Kadangi tai partijos projektas tai logotipas parodytas, tačiau labai abejotina, kad paprastas rinkėjas logotipą identifikuoti gal ir galėjo, tačiau susieti jį su rinkimais Telšiuose labai abejotina. Kalbėjo partijos pirmininkas, nes tai jo pristatomas projektas, jis pats atrinkinėjo tas idėjas, susitikinėjo su geriausių idėjų autoriais, taigi logiška, kad jis pats ir pristatinėjo. Kaip pati L. E. minėjo, nei viename klipe neminima nei Telšių mero, nei savivaldų, nei jokie kiti rinkimai. Tai visiškai kitam tikslui skirtas projektas. Šiame kontekste labai svarbu atskirti dvi sąvokas: politines reklamos ir rinkimų agitacijos. Politinės reklamos vienas iš tikslų yra propoguoti politinės partijos idėjas, tikslus, programas, kas ir buvo daroma šiuo atveju. Rinkimų agitacija yra veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Ir net yra skirtingai žymima transliuojant. Vienas žymėjimas yra politinė reklama, o kitas – rinkimų agitacija. Savivaldybių tarybų rinkimų 53 str. 1 d., kurios pažeidimą teigia VRK būtent draudžia rinkimų agitaciją, ne politinę reklamą. To paties straipsnio 2 d. yra numatyta, kad rinkimų agitacija yra nelaikoma ta informacija, kuria ne raginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą. Tai yra nelaikoma rinkimų agitacija. Taigi tai nebuvo siekiama paveikti, nebuvo minimi jokie rinkimai ar kandidatai. Kaip minėjo L., M. S. net nepraėjo antro turo, taigi ta motyvacija niekaip nebuvo paveikta. Dar atstovė pateikė politinės reklamos stebėsenos duomenų ataskaitą ir joje ši reklama nėra paminėta. Politinės reklamos stbėsenos ataskaitoje buvo nurodyta, kokia buvo politinė reklama tuo laikotarpiu, kai iš viso tos reklamos net nėra minimos. Būtent dėl visų šių priežasčių ir pasitarus su VRK, kurios atsakymuose taip pat yra nurodyta, kad politinių partijų reklama yra leidžiama, tačiau turi būti įvertinta rinkimų kontekste. L. E. atidžiai įvertino, įdėjo visas pastangas įvertinti ar nėra pažeidimų, nebuvo gauta jokių nurodymų iš agentūros, kuri užsakė reklamą. Dar atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kuri užkliuvo VRK posėdžio metu. Berods J. Ž. išsakė, kad anksčiau buvo panašių atvejų, tačiau transliuotojai niekada nebuvo baudžiami, todėl reikėtų nubausti šį kartą Tele3, kad būtų pamoka ateičiai. Tačiau advokatė nemano, kad tai yra legalus pagrindas taikyti nuobaudą, juo labiau, kad nuobauda taikoma fiziniam asmeniui. Kita buvo išsakyta nuomonė, kad šio aspekto reguliavimas yra ydingas, kad nėra aiškaus reguliavimo, kas uždraustų politinę reklamą apskritai rinkimų agitacijos metu. Bet vėlgi ydingas reguliavimas ar reguliavimo spragos negali sukelti naštos ūkio subjektams ar fiziniams asmenims. Kai tuo tarpu bauda yra didžiulė ir net minimali jos sankcija yra didžiulė suma. Todėl manytina, kad to pažeidimo nebuvo.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. S. nuostatos atsispindėjo keturiuose klipuose. Taip pat buvo paminėta, kad prasidėjo derybos dėl klipo spalio 15 d. Rinkimų kampanijos laikotarpis paprastai prasideda likus pusei metų iki rinkimų. Tas pats galioja ir savivaldų rinkimams. Toliau buvo paminėtas argumentas, kad LNK grupė nerodė agitacijos draudimo laikotarpiu likus 30 val. iki rinkimų jokio klipo iš tų keturių paminėtų, dėl to, kad jie tuos klipus transliavo pirmosiomis jo išleidimo dienomis. Jeigu jie būtų norėję, tai jie būtų parodę ir agitacijos draudimo laikotarpiu, be to, kaip matyti, vienas klipas buvo parodytas 22 val., t. y. po agitacijos draudimo laikotarpio. Vadinasi, tas argumentas vertintinas kritiškai. Dar vienas argumentas buvo išsakytas dėl to, kad partijos pirmininkas pristato savo idėją. Tai yra taip, jo idėja, labai gražu, bet tai yra politinės kampanijos laikotarpis ir partijos pirmininkas visada asocijuojasi su partija, jis neša partijos vėliavą, visi žino, kad jis yra G. L., kad jis (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir vėl buvo parodytas logotipas ir jie net patys savo atsakymuose (duomenys neskelbtini) irgi nurodė, kad tai politinė reklama ir dėl to ginčų nekilo. Dar buvo paminėtas argumentas, kad mero rinkimai neminimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip, mero rinkimai nebuvo minimi, VRK irgi buvo nuspręsta, kad tai yra partijos politinė reklama. Dėl politinės reklamos derinimo su vyriausiąja rinkimų komisija atkreiptinas teismo dėmesys, kad VRK išankstinio vertinimo neteikia. Ji gali teikti tik savo nuomonę, todėl buvo atsakyta, kad prašoma įvertinti rinkimų kontekste. Dar atkreiptinas dėmesys, kad nors partijos logotipas buvo rodomas trumpai, tačiau klipo nurodytos nuostatos atitinka M. S. programines nuostatas, taip pat partijos pirmininkas visada yra siejamas su partija ir politinės kampanijos laikotarpiu, kada išeina partijos pirmininkas, ir rodoma tokia politinė reklama, tai nors ir vienoje iš rinkimų apygardų vyksta rinkimai, tačiau rinkėjus pasiekia televizija, jie mato, ir automatiškai kada rinkimuose dalyvauja (duomenys neskelbtini) kandidatas rinkėjams siekiama sudaryti įspūdį, kad tas kandidatas yra geresnis už kitus kandidatus. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad reklama buvo pradėta transliuoti spalio 20 ir stebuklingai transliacija baigėsi lapkričio 8 d. kada ir pasibaigė rinkimai. Jei ta reklama būtų labai jau įdomi, tai ir po rinkimų ji būtų transliuojama, bet tik pasibaigus rinkimams reklamos transliavimas buvo nutrauktas. Kalbant apie administracinės atsakomybės taikymą, pačios sankcijos taikymą VRK prašytų teismo atsižvelgti į tai, kad pati L. E. siekė išvengti to pažeidimo. Galbūt dėl patyrimo stokos, naujos vietos ar panašių dalykų tas pažeidimas įvyko, tai prašytų taikyti mažesnę nei įstatyme numatyta minimali sankcija.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius protokole nurodyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties L. E. veikoje.
L. E. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog UAB „Tele-3“ priklausančiuose kanaluose rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu 16 kartų buvo transliuoti (duomenys neskelbtini) reklamos klipai: per TV3 kanalą 8 kartus, per TV6 - 5 kartus, per TV8 - 3 kartus, ir taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, t.y. padarytas ATPK 207² straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.
ATPK 207² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimą, padarytą visuomenės informavimo priemonėse, likus 30 valandų iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną. ATPK 207² straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė norma, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai yra rinkimų ar referendumo įstatymai, kurių teisės normų pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio l dalyje numatyta, kad rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2015-12-22 pažymoje Nr. 3-109 (1.2) „Dėl reklamos (duomenys neskelbtini) skleidimo“ nustatyta, kad 2015-11-09 VRK gavo skundą dėl 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų politinės kampanijos metu per televiziją transliuotos (duomenys neskelbtini) reklamos (duomenys neskelbtini), kuri, kaip teigiama skunde, nebuvo pažymėta kaip politinė reklama. P. P. partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius siūlo: 1) Nepripažinti 2015 m. spalio 20 - lapkričio 8 d. TV3, TV6, TV8, LNK, TV1, Info TV ir BTV kanaluose transliuotų (duomenys neskelbtini) reklamos klipų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kandidato į Telšių rajono savivaldybės narius-merus M. S. politine reklama; 2) Svarstyti klausimą, ar agitacijos draudimo laikotarpiu skleidžiant (duomenys neskelbtini) politinės partijos, kuri buvo iškėlusi kandidatą 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose, politinę reklamą, nebuvo pažeistos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies nuostatos (b.l. 6).
Vyriausioji rinkimų komisija 2016-01-19 sprendimu Nr. Sp-1 „Dėl politinės reklamos (duomenys neskelbtini) skleidimo“ iš dalies pritarė minėtai Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažymai Nr. 3-109 (1.2) ir nusprendė: 1. Nepripažinti 2015 m. spalio 20 - lapkričio 8 d. TV3, TV6, TV8, LNK, TV1, Info TV ir BTV kanaluose transliuotų (duomenys neskelbtini) reklamos klipų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kandidato į Telšių rajono savivaldybės narius-merus M. S. politine reklama; 2. Pripažinti, kad 2015-11-08 naujų Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu skleidžiant (duomenys neskelbtini) politinės partijos, kuri buvo iškėlusi kandidatą 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose, politinę reklamą, buvo pažeistos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies nuostatos (b.l. 5).
Atsakydama į VRK raštą UAB „Tele-3“ nurodė, kad UAB „Tele-3“ darbuotoja L. E. nenustatė jokio tiesioginio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) reklamos ir rinkimų į Telšių rajono merus agitacijos, todėl priėmė sprendimą transliuoti politinę reklamą politinės kampanijos laikotarpiu tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo transliuojama (b.l. 21).
(duomenys neskelbtini) atsakyme į VRK raštą nurodė, kad reklama (duomenys neskelbtini) yra pristatomas interneto projektas (duomenys neskelbtini). Šiuo interneto projektu piliečiai yra kviečiami siūlyti savo idėjas Lietuvai. Minėta reklama nesiekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose. Reklamoje nėra minimi (duomenys neskelbtini) kandidatai, dalyvaujantys 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose ir nėra skatinama už juos balsuoti. Nėra sąsajų tarp interneto projekto (duomenys neskelbtini) ir Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų (b.l. 24-26).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. E. ir jos atstovė neneigė, kad reklamos (duomenys neskelbtini) klipai yra laikytini politine reklama, tą patį savo rašte pripažino ir (duomenys neskelbtini), užsakiusi minėtos reklamos skleidimą. Pagrindinis klausimas, kylantis byloje, yra tai, kokios politinės reklamos skleidimas gali būti laikomas rinkimų agitacija Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies prasme.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios tam tikros Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau - PKFFKĮ) nuostatos. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtina, kad politinė reklama yra valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog įstatymo leidėjas numatė keletą sąvokos „politinė reklama“ reikšmių: 1) Informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume; 2) Informacija, kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Tuo tarpu PKFFKĮ 2 straipsnio 19 dalyje pateiktame išaiškinime rinkimų (referendumo) agitacija vadinama per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume.
Kaip matyti iš įstatyme pateiktų išaiškinimų, sąvoka „rinkimų agitacija“ nėra tapati sąvokai „politinė reklama“. Rinkimų agitacijai priskirtina tik tokia veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. Tuo tarpu į politinės reklamos apibrėžimą patenka ir informacija, kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Įstatymuose tiesiogiai ir konkrečiai nėra nurodyta, kokia veikla laikytina tokia, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume, todėl kiekvienu atveju nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo vertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad UAB „Tele-3" priklausančiuose kanaluose rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu (t.y. nuo 2015-11-07 01.00 val. iki 2015-11-08 20.00 val.) 16 kartų transliuota (duomenys neskelbtini) reklama (duomenys neskelbtini): per TV3 kanalą 8 kartus, per TV6 - 5 kartus, per TV8 - 3 kartus. Už minėtos reklamos projekto įgyvendinimą atsakinga UAB „Tele-3" Pardavimų skyriaus projektų vadovė L. E..
L. E. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 2 nurodyta, jog VRK, peržiūrėjusi pateiktus įrašus, nustatė, kad buvo 4 skirtingi reklamos (duomenys neskelbtini) klipai: 1. Vyras kalba apie tai, jog darbo pasiūla šiuo metu yra tik didmiesčiuose, todėl norėtųsi, kad daugiau darbo vietų atsirastų ir mažesniuose miesteliuose. Po šio vyro žodžių toliau kalba (duomenys neskelbtini) narys, (duomenys neskelbtini) G. L., kuris sako: „Gera idėja. Darbą žmogus turi turėti ne tik sostinėje, bet ir kiekviename Lietuvos mieste"; 2. Jauna mergina pasisako apie tai, jog valstybė turėtų pasirūpinti, kad žmonės mažiau sirgtų, o ne rūpintis tik sergančiais; 3. Senolė kalba apie užsienio kalbų svarbą ir kad užsienio kalbų mokymuisi turėtų - būti skiriamas specialus finansavimas. Į senolės žodžius G. L. atsako: „Gera idėja. Kuo geresnį išsilavinimą įgysime, tuo sparčiau judėsime į priekį"; 4. Moteris kalba apie tai, jog norintys grįžti į Lietuvą emigrantai susiduria su sunkumais, nes reikia susitvarkyti daug įvairių dokumentų, todėl ji siūlo supaprastinti šį procesą ir padaryti jį patogesniu. Kiekviename iš šių 4 reklamos klipų po klipo pradžioje rodomo žmogaus pasisakymo seka G. L. kvietimas savo idėjas išreikšti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini): „Kviečiu susitikti, aptarti naujas idėjas ir kartu jas įgyvendinti. Būkime tais, kurie kuria išsilavinusią, veiklią ir mąstančią Lietuvą". Viso klipo metu ekrano viršuje rodoma nuoroda į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), o klipo pabaigoje rašoma: „Kviečiu siūlyti idėjas turiuideja.lt" bei rodomas (duomenys neskelbtini) logotipas.
Vertinant, ar minėtų reklaminių klipų transliavimas pripažintinas rinkimų agitacija, t.y. veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume, atsižvelgtina į tai, jog remiantis projekto (duomenys neskelbtini) taisyklėmis, projektas skirtas skatinti visus Lietuvos piliečius teikti projekto svetainėje savo idėjas kaip pagerinti gyvenimą Lietuvoje. Projektas trunka neribotą laiką nuo 2015-10-19, kol organizatoriai nepaskelbs apie jo sustabdymą. Siekiant viešinti minėtą projektą buvo užsakyti ir skleidžiami reklaminiai klipai (duomenys neskelbtini), kurie įvairiuose Lietuvos Respublikos televizijos kanaluose pradėti transliuoti nuo 2015-10-20 iki 2015-11-09. 2015-11-20 G. L. atrinko tris idėjas, sulaukusias daugiausiai visuomenės palaikymo, o 2015-11-30 papildomai atrinktos trys idėjos, išsiskyrusios originalumu ir aktualumu. Taigi projektas (duomenys neskelbtini) tęsėsi ir po 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų. Kaip nurodyta VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2015-12-22 pažymoje Nr. 3-109 (1.2) „Dėl reklamos (duomenys neskelbtini) skleidimo“ nei viename iš keturių reklaminių klipų tiesiogiai nėra minimi 2015-11-08 Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimai, konkretus tuose rinkimuose dalyvaujantis kandidatas ar savivaldos institucijos bei jų kompetencija.
Pažymėtina, jog 2015-09-08 UAB „Tele-3" darbuotoja L. E. el. paštu kreipėsi į Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės skyrių klausdama, ar yra taikomi kokie nors apribojimai ne politinės kampanijos metu skleidžiamai politikų reklamai. Tą pačią dieną L. E. buvo atsakyta, kad šiuo metu vyksta Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų politinė kampanija (rinkimai lapkričio 8 d., galimas pakartotinis balsavimas - 22 d.), kad televizijos atveju neišeina apriboti auditorijos, todėl bet kuri politinė reklama būtų vertinama rinkimų Telšiuose kontekste, t. y. būtų žiūrima, kaip siejasi su rinkimuose dalyvaujančių kandidatų kampanija. L. E. buvo nurodyta, kad politikų, politinių partijų reklama gali būti transliuojama, tačiau ji turi būti įvertinta dėl sąsajų su rinkimais Telšiuose ir atitinkamai pažymėta (jei nesusijusi su rinkimais Telšiuose, tai nurodant, kad politinė reklama apmokėta iš einamosios konkrečios politinės partijos sąskaitos). Iš šio susirašinėjimo matyti, jog VRK atstovė atskyrė politinės reklamos ir rinkimų agitacijos sąvokas ir nurodė L. E., kad politinė reklama savaime nėra draudžiama, tačiau reikia konkrečiu atveju įvertinti ar ji nėra laikytina rinkimų agitacija.
Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. veikos padarymo metu galiojusį gan abstraktų ir nevienareikšmišką teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 str. 1 d., Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 d. 8 ir 19 d.), UAB „Tele-3“ transliuotų reklaminių klipų (duomenys neskelbtini) turinį ir tikslus, atsižvelgdamas į L. E. veiksmus siekiant išvengti galimo administracinio teisės pažeidimo, teismas daro išvadą, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl UAB „Tele-3" priklausančiuose kanaluose rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu (t.y. nuo 2015-11-07 01.00 val. iki 2015-11-08 20.00 val.) 16 kartų transliuotos (duomenys neskelbtini) reklamos (duomenys neskelbtini), už kurios projekto įgyvendinimą atsakinga UAB „Tele-3" pardavimų skyriaus projektų vadovė L. E., nenustatyta, jog buvo skleidžiama rinkimų agitacija, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties administracinio teisės pažeidimo byla L. E. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 207² straipsnio 2 dalyje, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-3305-818/2016 L. E., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neįrodžius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 207² straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.