- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-520-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03728-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo D. V. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 straipsnį nutraukta, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 21 d. 16.50 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), prie 10-os kasos vagystės būdu pagrobė Y. A. priklausančią, po apsipirkimo ant prekystalio paliktą odinę piniginę, 80 Eur vertės, su užrašu „Prada“, kurioje buvo 19 Eur, Pietų Korėjos Respublikos dvi banko kortelės, korėjietiškas vietinio naudojimo pažymėjimas, kurių pareiškėja materialiai nevertina, ir bedrovės „Busturas“ maršrutinio autobuso mėnesinis bilietas, 5,60 Eur vertės. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai Y. A. padarė 104,60 Eur žalą.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.2.4411-898/2015 ir priimti naują nutarimą.
Nurodo, kad D. V. teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis byloje surinkta medžiaga. Atliekant tyrimą buvo susisiekta su minėta piliete. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad D. V. išgirdusi apie tyrimą neigė buvusi parduotuvėje „Rimi“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo akivaizdžiai matyti, kad D. V. Y. A. paliktą piniginę pastebi tuo metu, kai savo piniginę dar laiko rankoje. Be to matyti, kad jos piniginė yra kitos spalvos nei nukentėjusiosios. D. V. Y. A. priklausančią piniginę prekystaliu nustumia dengdama savo rankine, o paskui susidėjusi pirkinius, piniginę paima ir įsideda į tą pačią rankinę. Teigia, kad apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama pilietė teigė, kad pareiškėjos piniginę įsidėjo atsitiktinai, ją sumaišiusi su savo pinigine, vėliau ją išmetė.
Teigiama, kad iš bylos duomenų matyti, kad D. V. įvykdo smulkią svetimo turto vagystę, jos neginčijamą kaltę įrodo filmuota vaizdo medžiaga, be to, neva susimaišiusi paimtos svetimos piniginės ji nepristato parduotuvės administracijai ar policijai.
Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino byloje surinktų duomenų visumos, o tik rėmėsi D. V. duotais parodymais. Mano, kad jos paaiškinimas ir nesutikimas su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu tūrėjo būti vertinamas kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išnagrinėjęs administracinę bylą ir ištyręs visus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį motyvavo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima daryti neginčijamos išvados, kad ji sąmoningai pagrobė Y. A. piniginę, kurią atsitiktinai įsidėjo į savo pirkinių krepšį. Taip pat teismas nustatė, kad Y. A. piniginės forma ir spalva yra panaši į jos piniginę (tai nustatė iš vaizdo įrašo), todėl pagrįstai darė išvadą, kad jos veiksmuose nėra tyčios paimti svetimą daiktą, tai yra pavogti piniginę. Jos nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė daugiau įrodymų dėl pavogtos piniginės, nepaneigė esančių byloje įrodymų, kad piniginė jos pirkinių krepšyje atsirado atsitiktinai, kraunant įsigytas prekes, kad šios piniginės buvo panašios, ir kad ji būdama garbingo amžiaus (70 metų), tiesiog jos galėjo nepastebėti. Taip pat atsiliepime nurodo, kad piniginėje nebuvo jokio asmens indentifikuojančio dokumento, todėl su anūke apžiūrėjusios piniginę ir nusprendusios, kad neras savininko, tiesiog piniginę išmėtė.
Teigia, kad ji niekada, per visą savo gyvenimą, nėra bausta administracine tvarka, ar padariusi nusikaltimą. Šis įvykis be galo ją sukrėtė ir ji tikrai nuoširdžiai gailisi dėl atsitikimo, bei visą laiką, nuosekliai aiškino, kad piniginę į savo rankinę įsidėjo atsitiktinai. Pažymi, kad šią piniginę prekybos centre įsidėjo kraudama savo prekes ir skubėdama ir šios piniginės ji nestumdė. Piniginės forma iš ties tokia pat, tik spalviniai atspalviai truputi skiriasi, bet jos amžiuje, natūralu, kad jos regėjimas yra prastas. Ji netyčia įsidėjo svetimą piniginę į savo pirkinių krepšį, ir apie tai, kad jos krepšyje svetimas daiktas pastebėjo tik jos anūkė namuose, kraustydama krepšius. Jos apžiūrėjo piniginę, ieškojo kokio dokumento, bet nerado, jog piniginėje buvo įvairių popieriukų joms neįskaitoma kalba, bet jie nebuvo panašūs į asmens dokumentus. Pinigų piniginėje buvo tik monetos, kiek tiksliai nežino, bet mano, kad mažiau nei nurodo nukentėjusioji. Pasitarusios su anūke, nusprendė piniginę tiesiog išmesti, ir ji išmetė ją su namų šiukšlėmis.
Nurodo, kad policijos pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo labai grubus, kalbėjo pakeltu tonu ir net neišklausė tinkamai jos nurodytų aplinkybių. Jis turėjo išankstinę nuomonę, ir šioje įstaigoje ji jautėsi labai blogai. Šiaulių apylinkės teisme buvo išklausyta, buvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai ir priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas, kuris negali būti naikinamas apeliacinio skundo motyvais. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo duotas nukentėjusiosios telefonas, ir ji bandė su ja susisiekti, kad galėtų grąžinti pinigus, buvusius piniginėje, bet ji neatsiliepė iki šiol.
ATPK 302¹¹ straipsnyje, reglamentuojančiame bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme, yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų – pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. O administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Taigi siekiant tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl, jų nuomone, reikalingų pakeitimų, inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas ar prašant nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, taip pat kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas nuobaudas, kad, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.
Šiuo atveju, kaip matyti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados l. e. viršininko pareigas Aleksandro Rapalio apeliacinio skundo, kuriuo yra prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.2.4411-898/2015 ir priimti naują nutarimą. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma, kokį konkretų sprendimą, panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliantas prašo teismo priimti, kokią nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prašo paskirti.
Tai reiškia, kad institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde nesuformuluoti konkretūs ir aiškūs prašymai užkerta apeliacinės instancijos teismui galimybę užtikrinti anksčiau minėtų ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatų įgyvendinimą, ir tai yra esminis apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir įstatymų numatytais atvejais skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės, įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui yra keliami didesni reikalavimai parengti įstatymų reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus (apeliacinius skundus), kadangi jai turi būti žinomos apeliacinių skundų turinį ir formą reglamentuojančios teisės normos (302⁵ straipsnis).
ATPK 302⁶ straipsnyje nurodyta, kad apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta ir apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla su apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁶ straipsniu, 302¹¹ straipsniu,
nutaria:
grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados l. e. viršininko pareigas Aleksandro Rapalio apeliaciniu skundu Šiaulių apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.