Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-401-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
1A-148-401-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. D.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-401/2009

Teisėjas L.Noreika Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Klemensui Kriščiūnui, Rasai Kalkauskienei, nuteistajam R. D., nukentėjusiajam V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-12-29 nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. D. priteista: Valstybinei ligonių kasai 1745 Lt V. G. gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiajam V. G. 1000 Lt turtinei žalai ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2006-10-13 apie 5:30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro „Baltas baras”, esančio Pelucmurgių k., Liubavo sen., Kalvarijos savivaldybėje, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį buteliu nukentėjusiajam V. G. į galvos sritį, padarydamas dešinės akies slenkančią ragenos žaizdą, trauminės kilmės rainelės įstrigimą bei drumstį, plėštines žaizdas dešinio antakio srityje, kraujosruvas veide, ko pasėkoje dėl visiško regėjimo netekimo dešine akimi sunkiai sutrikdė jo sveikatą, netenkant 35% bendro pastovaus darbingumo.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo 2008-12-29 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nurodo, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Aiškina, kad V. G., būdamas girtas, konfliktavo su barmene, bare purškė ašarines dujas, todėl visi išbėgo į lauką. Lauke V. G. į jį purškė dujas, tada jis ir V. Z. su juo susimušė. Jis V. G. sudavė rankoje turėtu buteliu į galvą, pakaušio sritį. Nuo šio smūgio V. G. neparkrito, kraujas nebėgo. Tuo metu V. Z. iš mašinos bagažinės pasiėmė raktą ar tai metalinį strypą ir juo sudavė smūgius V. G. į galvos sritį. Jis pripažįsta, kad sudavė smūgį buteliu į galvą, tačiau šiuo smūgiu akies nesužalojo. Aiškina, kad V. G. akį galėjo sužaloti V. Z. suduodamas smūgius metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, į galvą.

V. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad išėjęs į lauką pajuto nestiprų smūgį į pakaušį. Kas jį sudavė, nematė. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka jo parodymus, kad tai buvo smūgis su buteliu. Toliau V. G. parodo, kad po šio smūgio jis dar purškė dujas iš balionėlio ir pajuto suduodant smūgį į dešinę akį, pargriuvo ant žemės, gulėdamas jautė, kad jam yra suduodami smūgiai į galvą, kitas kūno vietas ir prarado sąmonę.

Liudytojas R. K., kuris bare buvo kartu su V. G., parodė, kad išėjęs iš baro matė ant žemės gulintį V. G., o vienas iš jaunuolių, kurio vardas Vaidas (Z.), spyrė gulinčiam V. G.. Priėjęs arčiau, pas Vaidą rankose pamatė metalinį vamzdį ar tai strypą. V. G. galva buvo kruvina. Šio liudytojo parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, kad po jo suduoto smūgio V. G. į pakaušį, kitus smūgius į galvą ir į kitas kūno vietas metaliniu daiktu jam sudavė V. Z., tuo padarydamas sunkų kūno sužalojimą.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad V. G. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant buteliu, tiek koja, tiek raktu, tiek ir kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais. V. G. konstatuotos muštinės žaizdos galvoje, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visas kartu, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o akies sužalojimas, taip pat plėštinės žaizdos ir kraujosruvos veide - sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad akies sužalojimas buvo padarytas ne jo smūgiu buteliu suduodant į pakaušį ir ne šukėmis. Daugumą sužalojimų V. G. padarė ne jis. V. Z. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis siekia išvengti atsakomybės.

Nurodo ir tai, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2008-01-02 šią baudžiamąją bylą buvo nutraukęs, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo ir V. Z. kaltę. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Jo veika V. G. atžvilgiu turi būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. D. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. Laikydamasis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., teisingai paskyrė bausmę. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Nors nuteistasis R. D. neigia sudavęs V. G. smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas dešinės akies slenkančią ragenos žaizdą, trauminės kilmės rainelės įstrigimą bei drumstį, plėštines žaizdas dešinio antakio srityje, kraujosruvas veide, kas dėl visiško regėjimo netekimo dešine akimi vertinama sunkiu sveikatos sutrikimu, netenkant 35% bendro pastovaus darbingumo, t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., tačiau apelianto kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Su pirmos instancijos teismo išvadomis kolegija visiškai sutinka ir jo nurodytų motyvų nekartoja.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia bei parodė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kad jis V. G. sudavė tik vieną smūgį alaus buteliu į pakaušį, butelis nesudužo, o išslydo iš rankos, todėl jis negalėjo padaryti sužalojimo, sukėlusio nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šis esminis skundo argumentas motyvuotai paneigtas skundžiamame nuosprendyje.

Nuo pačios pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki visiško byloje surinktų duomenų ištyrimo pirmos instancijos teisme, apklaustas eilę kartų R. D. nuosekliai teigė, kad jis sudavė V. G. vieną smūgį stikliniu alaus buteliu į kaktą ir butelis sudužo. Taip po įvykio praėjus 2 dienoms, apklaustas 2006-10-16 ikiteisminio tyrimo tyrėjo, R. D. paaiškino, kad V. G. norėjo suduoti jam, todėl supykęs, rankoje laikytu buteliu sudavė vieną kartą V. G. į kaktą, butelis sudužo, tačiau V. G. ir toliau norėjo jam suduoti, tada pribėgo V. Z. ir sudavė strypu (t.1 b.l. 84-85). Analogiškai jis teigė 2006-10-23 apklaustas įtariamuoju bei nurodė, jog kaktos nepraskėlė, kraujas nebėgo (t.1 b.l. 152-153). Papildomai apklausiamas 2006-12-01 nuteistasis R. D. vėl patvirtino, kad V. G. papurškus dujų sudavė jam vieną kartą buteliu į kaktą, nuo šio smūgio butelis sudužo ir dar paaiškino, jog V. G. ketino jam suduoti, todėl jis norėdamas apsiginti, kumščiais sudavė dar tris smūgius į galvos sritį. 2007-01-17 vykusios apklausos metu R. D. taip pat tvirtino, jog sudavė V. G. buteliu į kaktą ir butelis sudužo, bei paneigė, kad 2006-12-01 kumščiais sudavė V. G. dar tris smūgius į galvos sritį, nes tokius parodymus jam liepė duoti kartu su juo į apklausą važiavęs V. Z.. Jo bijojo, todėl ir davė neteisingus parodymus (t.1 b.l. 157). 2007-02-01 R. D. pareiškus naują įtarimą jis parodė, kad suduodamas V. G. buteliu taikė į kaktą, nes pastarasis buvo atsigręžęs į jo pusę, tačiau jam staiga pasukus galvą, galėjo pataikyti ir į kitą vietą, t.y. pakaušį. Nuo suduoto smūgio butelis sudužo, nors smūgis nebuvo stiprus (t.1 b.l. 167-168).

2007-03-06 apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo R. D. vėlgi parodė, kad V. G. kirto alaus buteliu į pakaušį, butelis sudužo, bet jam nieko neatsitiko (t.2 b.l. 21-22). Analogiškai R. D. tvirtino papildomai apklausiamas liudytoju 2007-04-23, tuomet jis parodė, kad sudavus V. G. alaus buteliu, jis sudužo, rankoje liko tiktai butelio kakliukas, kurį numetė į šalį (t.2 b.l. 23). Po metų, 2008-04-23 R. D. pranešus apie galutinį įtarimą, jis davė analogiškus parodymus (t.2 b.l. 64-65).

Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, duodamas parodymus R. D. taip pat paaiškino, kad sudavė V. G. buteliu per galvą, butelis sudužo, tada pribėgo V. Z. ir jie sumušė V. G. (t.2 b.l. 111).

Tokiu būdu iš pateiktų įrodymų analizės akivaizdžiai matosi, jog R. D. pats nuosekliai eilę kartų tvirtino, kad jis sudavė nukentėjusiajam V. G. buteliu į kaktą ir butelis sudužo. Todėl būtent šiuos jo parodymus kolegija pripažįsta teisingais ir jais remiasi, nes šie parodymai ne tik nuoseklūs, bet juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Atmestinas skundo teiginys, kad R. D. šiuos parodymus davė įtakotas ir bijodamas V. Z., nes nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Tai paneigia ikiteisminio tyrimo eiga, nes šias aplinkybes jis nurodė apklaustas iš karto po įvykio, kai nei jam, nei V. Z. dar nebuvo žinoma, koks kūno sužalojimas padarytas V. G.. V. Z. buvo apklaustas 2006-10-18, t.y. jau po R. D. apklausos. Kaip nurodyta aukščiau, parodymus apie trijų smūgių sudavimą V. G. į galvos sritį, kuriuos davė 2006-12-01, jis netrukus paneigė, paaiškindamas, jog tai padarė lieptas V. Z., jo bijodamas bei tuo pačiu patvirtino, jog sudavė tik vieną smūgį buteliu. Už šių trijų smūgių sudavimą jis nenuteistas.

Be to, pats R. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo yra nurodęs, kad jie su V. Z. yra draugai, pastarasis jį pasikvietė į barą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuo paties įvykio R. D. jau buvo daromas poveikis ir to pasėkoje jis save apkalbėjo, nurodydamas, jog buteliu sudavus V. G. į kaktą, butelis sudužo.

Tik gavus specialisto išvadas ir paaiškėjus, kad V. G. sunkų kūno sužalojimą sukėlė dešinės akies sužalojimas dėl ko jis neteko visiško regėjimo dešine akimi, R. D. pradėjo teigti, kad jis buteliu smūgį sudavė į pakaušį, o ne į kaktą.

Byloje liudytoja buvo apklausta gydytoja B. J., kuri parodė, kad dešinės akies slenkanti ragenos žaizda, trauminės kilmės rainelės įstrigimas bei drumstis V. G. galėjo būti padaryta aštriu lygaus paviršiaus, smailo kampo pavidalo kietu daiktu, nes sužalojimas plėštinis-pjautinis, t.y. suduodant smūgį buteliu, kuriam dūžtant jo šukės galėjo sužaloti akies rageną (t.2 b.l.8-9,147). Ir tik po šios apklausos bei ištyrus byloje esančius dokumentus, t.y baigus įrodymų tyrimą V. D. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad butelis nesudužo, o išslydęs nukrito prie baro pastato (t.2 b.l.148). Iš pateiktos analizės matyti, kad R. D. savo parodymus keitė, pritaikydamas juos prie teisme nustatytų aplinkybių. Tačiau šių jo parodymų visiškai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl jie atmestini.

Šiuos R. D. parodymus paneigė liudytojas V. Z., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog apeliantui sudavus smūgį buteliu jis sudužo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant pašalinti skunde nurodytas abejones dėl nukentėjusiajam V. G. sukelto sunkaus kūno sužalojimo padarymo mechanizmo, buvo paskirta teismo medicininė komisijinė ekspertizė. Iš atliktos ekspertizės akto nustatyta, kad V. G. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė tik dešiniosios akies obuolio sužalojimas (slenkanti ragenos žaizda, rainelės įstrigimas, lęšiuko pažeidimas), davęs šios akies aklumą. V. G. sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, įvyko nuo trauminio poveikio smailu, aštriais kraštais daiktu, kuriuo galėjo būti stiklo šukė, į dešiniosios akies obuolį. Sužalojimo metu žalojantis asmuo ir sužalotasis turėjo būti tokiose padėtyse, iš kurių būtų pasiekiama nukentėjusiojo dešinioji akis (t.2 b.l.178-180). Tokiu būdu ekspertų komisijos išvada pilnai atitinka byloje nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms bei R. D. parodymams, kad smūgio metu nukentėjusysis buvo pasisukęs link jo.

Elementariai logikai prieštarauja apelianto teiginys, kad jo suduotas smūgis buvo nestiprus, nes V. G. nuo smūgio nenukrito, be to, jis nepastebėjo, kad būtų prasidėjęs kraujavimas. Tai, jog iš karto po smūgio buteliu iš žaizdos neprasidėjo intensyvus kraujavimas lėmė būtent tai, jog buvo sužalotas akies obuolys, o nepažeistos venos ar arterijos. Akivaizdu, kad suduodant smūgį buteliu turėjo būti veikiama pakankamai didele jėga, jog stiklinis butelis atsitrenkęs į žmogaus kaktą sudužtų.

V. Z. pripažįsta faktą, jog keletą smūgių metaliniu raktu sudavė V. G., tačiau tai, kad ne nuo jo smūgių buvo sukeltas sunkus kūno sužalojimas patvirtino liudytoja B. J., papildoma teismo medicinos specialisto išvada, komisijinės teismo medicininės ekspertizės aktas. Šie įrodymai paneigė, to neginčijo ir pirminę specialisto išvadą surašęs teismo medicinos ekspertas, kad suduodant smūgį metaliniu strypu ar raktu, kurį turėjo būtent V. Z., būtų sukeltas kitokio pobūdžio akies obuolio sužalojimas, t.y. kad dešinės akies slenkanti ragenos žaizda, trauminės kilmės rainelės įstrigimas bei drumstis negalėjo būti padarytas tiek suduodant buteliu, tiek koja, tiek raktu, tiek ir kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, todėl šis nepagrįstas skundo argumentas atmetamas.

Šalies argumentai

V. Z. teigia, kad raktu V. G. jis sudavė smūgius į kojas, pats nukentėjusysis ir liudytoja V. G. parodė, jog ant kojų buvo kraujosruvos. Nustačius, kad visi kiti V. G. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą, V. Z. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą prokuroras nutraukė. Teismas nagrinėja bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.).

R. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes smūgį R. D. sudavė kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, o ne siekdamas pažeisti viešąją tvarką. Nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus teisingai nustatė ir įvertino apylinkės teismas.

Kolegija įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio objektyvumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, apelianto kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas