Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje Y. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis Y. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais atvažiuoja į Vilnių apsipirkti arba pasivaikščioti po miestą. 2023 m. liepos 30 d. apie 11 val. autobusu atvyko į Vilnių iš (duomenys neskelbtini) su tikslu nusipirkti naujus batus. Pirmiausia nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“. Ten pasivaikščiojo, po to buvo mieste, kažkokioje kavinėje. Lijo lietus, palaukė, kol nustos lyti ir nuvyko į prekybos centrą „A“. Kiek tiksliai valandų buvo, jis neprisimena. Vaikščiojo po parduotuves, ieškojo batų. Beieškant prisiminė, kad kažkada kažkokie jo pažįstami pasakojo, jog galima pavogti prekių. Nusprendė pabandyti. Jis nuėjo į parduotuvę „C“. Su savimi turėjo du maišelius. Vieną popierinį, kitą plastikinį. Plastikiniame maišelyje gulėjo jo skėtis, marškinėliai ir dar vienas popierinis maišelis. Būnant parduotuvėje, nuo lentynos jis paėmė „Nike“ batus, kurie buvo dėžutėje. Dėžutę su batais jis įsidėjo į savo popierinį maišelį. Toliau jis priėjo prie kitos lentynos ir iš ten paėmė kitą dėžutę su „Nike“ batais, ją įsidėjo į kitą popierinį maišelį, kurį išsitraukė iš plastikinio maišo. Tuomet jis su šiomis prekėmis praėjo pro kasas nesusimokėjęs ir išėjo iš „C“ parduotuvės. Nuėjo į kitą parduotuvę – pavadinimu „D“, kuri yra tame pačiame prekybos centre. Būnant „D“ parduotuvėje, jis paėmė dar vieną dėžutę, kurioje buvo batai (kokie tiksliai – neprisimena, bet galimai „Nike“ ir įsidėjo į maišą). Toliau jis stovėjo ir jam už nugaros priėjo vienas apsaugos darbuotojas. Kiek prisimena, buvo dar vienas vyriškis. Jį nuvedė į parduotuvę „C“. Jam parodė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip jis, nesusimokėjęs už prekes, praėjo pro kasas ir išėjo iš parduotuvės. Jis sutiko su tuo, kad pavogė prekes ir jie laukė policijos. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Y. V. papildomai parodė, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens hostelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Taip pat pageidauja visus procesinius dokumentus gauti el. paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 91–94, 107–109).

Liudytojas A. S. (A. S. ) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje „C“, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 30 d. apie 16 val. dirbo prie kasos ir prie jo priėjo darbuotoja, kuri jam nurodė įtarimą sukėlusį asmenį, jis pasiėmė 1 batų dėžę, kuri vėliau dingo. Pradėjo nurodytą asmenį stebėti prekybos salėje, pavaikščiojęs parduotuvėje asmuo išėjo iš parduotuvės, asmuo turėjo 2 pilnus maišus, tačiau išeinant iš parduotuvės apsauginiai varteliai nesuveikė. Klientui išėjus iš parduotuvės, nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, atsukęs kameras, pamatė, kad asmuo į parduotuvę atėjo su tuščiais maišais, pastebėjo, kaip asmuo, būdamas parduotuvėje, įsidėjo į krepšius 2 batų dėžes. Supratęs, kad buvo įvykdyta vagystė, išbėgo į „A“ kitas parduotuves, ar asmuo dar nepasišalino iš patalpų. Nurodytą asmenį pastebėjo „D“ parduotuvėje ir kartu su apsaugos darbuotoju sulaikė asmenį, nusivedė jį atgal į „C“ parduotuvės pagalbines patalpas, asmuo krepšiuose turėjo 2 batų dėžes su pavogta avalyne. Asmuo turėjo dar vieną porą batų, kurią pavogė iš „D“ parduotuvės, vėliau batai iš „D“ buvo grąžinti parduotuvės darbuotojai. Dėl vagystės buvo iškviesti policijos pareigūnai (el. b. l. 8–10).

2023 m. liepos 30 d. UAB „B“ pareiškime nurodyta, kad 2023 m. liepos 30 d. 16 val. „C“ išparduotuvėje, esančioje „A“, buvo pastebėtas vyras, kuris įėjo į parduotuvę ir nuėjo prie vyriškų batelių skyriaus. Vyras buvo apsirengęs juodomis kelnėmis, juodais bateliais, juodu bliuzonu, dėvėjo juodą „Nike“ kepurę ir turėjo su savimi du maišelius, kurie buvo tušti. Pabuvęs keletą minučių, išsirinko vienus laisvalaikio batelius „Nike“ (kurių vertė 160 Eur) ir įsidėjo į tuščią maišą. Po kelių minučių nuėjo į kitą vietą ir išsirinkęs dar vienus batelius (kurių vertė 208 Eur) įsidėjo į kitą tuščią maišą. Pasivaikščiojęs dar keletą minučių išėjo iš parduotuvės, bet apsaugos varteliai nesuveikė. Darbuotojams kilus įtarimui, nuėjo atsukti kameras ir užfiksavo, kad buvo pavogtos dvi poros laisvalaikio batų „Nike“. Du darbuotojai išėjo pagauti vagį, kuris dar vis buvo „A“, ir jį pagavus, iškart atvedė į parduotuvę. Vyras pavogė dvejus laisvalaikio batelius. Bendra nuostolių suma 368 Eur. Civilinio ieškinio nepateiks, nes prekės buvo grąžintos į parduotuvę (el. b. l. 1–3, 122).

2023 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta „B“ parduotuvė „C“, esanti prekybos centre „A“, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad parduotuvėje prekiaujama sportine avalyne „Nike“, 208 Eur ir 160 Eur vertės (el. b. l. 27–29).

2023 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas UAB „B“ pateiktas 2023 m. liepos 30 d. vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos tyrimui reikšmingos aplinkybės. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras, apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos marškinėliais su baltos spalvos užrašu, juodos spalvos striuke, ant galvos dėvintis juodos spalvos kepurę, vaikščiojo parduotuvėje ir apžiūrinėjo batus. Vyras 16.11 val. nuo stendo lentynos paima oranžinės spalvos dėžę su užrašu „Nike“ ir ją įsideda į rankoje laikomą margą maišelį. 16.13 val. vyras nuo kito batų stendų paima trečią nuo viršaus oranžinės spalvos dėžę ir ją laiko savo kairėje rankoje. Vyras su minėta dėže rankoje nueina prie kito stendo, padeda ją ant batų stendo lentynos. Tuomet vyras keletą sekundžių apžiūrinėja batų stendus ir 16.14 val. nuo lentynos paima tą pačią oranžinės spalvos dėžę ir ją įsideda į rankoje laikomą rudos spalvos maišą. 16.19 val. vyras rankoje laikydamas margą, juodos ir rudos spalvos maišus išeina iš parduotuvės į prekybos centro salę, link priešais esančios kitos parduotuvės (el. b. l. 127–129).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Y. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino pasikėsinęs pagrobti UAB „B“ priklausančias prekes iš „C“ parduotuvės. Tokią aplinkybę patvirtina liudytojo A. S., kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „B“ pareiškime nurodytos aplinkybės ir įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus vaizdo įrašą iš minėtos parduotuvės, užfiksuoti duomenys. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad Y. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, pasikėsinto pagrobti turto suradimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog siekia pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas „C“ parduotuvės ir apsaugos darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, jog veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 368 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad Y. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Y. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 103–106).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Y. V., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su svetimo turto grobimu.

Y. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 87–90), kaltinamojo teigimu, nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė ir jos dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Y. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda – nuo 15 iki 500 MGL dydžio).

Y. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Y. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 95–98). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Y. V. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 30 d. 17.40 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 12.40 val. (viena diena) (el. b. l. 34–38, 114–115). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vaizdo įrašas paliktinas saugoti prie bylos IBPS, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Y. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Y. V. paskirti 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Y. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 30 d. 17.40 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 12.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 8 MGL, t. y. 400 Eur (keturių šimtų eurų), dydžio.

Y. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vaizdo įrašą palikti saugoti prie bylos IBPS.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2402-1100/2023)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.