Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G. S. ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. S. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad ji po V. S. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti – mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai, užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi.

Suinteresuotas asmuo G. G. S. su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad jis neturi pretenzijų į mirusio tėvo V. S. turtą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad ji galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad ji ir V. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja; vaikai – suinteresuotas asmuo G. G. S. Po V. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1928 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankamai patvirtina, kad ji po savo sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuolat šį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo atitinkamus mokesčius. Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po savo sutuoktinio V. S. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl ji laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama (tik) dėl pareiškėjos veiksmų priimant V. S. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant V. S. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip palikėją V. S. pergyvenusi sutuoktinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.