Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-05-16 · Administracinė byla Nr. A-1176-552/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
A-1176-552/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01009-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1176-552/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01009-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2016 m. birželio 29 d. buvo kalinamas Marijampolės PN, kur jo laikymo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, trūko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė pertekliniai baldai ir kiti įrenginiai, nebuvo poilsio kambario, nebuvo pakankamo skaičiaus sanitarinių įrenginių. Pareiškėjas paminėjo, kad nebuvo sudarytos sąlygos drabužiams skalbti ir džiovinti, todėl asmeniniai kalinių drabužiai buvo džiovinami gyvenamosiose patalpose, tai turėjo įtakos gyvenamojo ploto sumažėjimui. Pareiškėjas taip pat teigė, kad sanitarinių mazgų patalpos buvo per mažos dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl kildavo kalinių konfliktai, pareiškėjui sumažėjo laikas pasinaudoti karštu dušu. Pareiškėjo teigimu, maisto atsargos buvo laikomos gyvenamosiose patalpose, nes būryje esančioje virtuvėlėje nepakako vietos, atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio šalinimo darbų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, nebuvo pakankamai šilto vandens asmeninei higienai, vietos rūkyti buvo įrengtos netinkamai, nebuvo įrengta evakuacinių išėjimų, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, gyvenamojoje zonoje buvo asbesto. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad tiekiamas maistas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinto valgiaraščio nedirbantiems vyrams. Pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN, buvo nuolat kandžiojamas blakių, gyvenamosiose patalpose taip pat buvo kitų kenkėjų. Nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos, lova buvo netinkama naudoti. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didelių psichologinių išgyvenimų, visiškai neturėjo privačios aplinkos, jautė nuovargį, išsekimą, pareiškėjas pasidarė uždaresnis, blogai miegodavo, buvo pažemintas pareiškėjo orumas. Šios aplinkybės, pareiškėjo įsitikinimu, prilyginamos kankinimui. Taip pat pareiškėjas prašė pripažinti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ir jį atnaujinti, kadangi pareiškėjas atvykęs į pataisos namus nebuvo supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, atsakovas nesuteikė pareiškėjui galimybių sužinoti, kad jo kalinimo sąlygos netinkamos. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko kalėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Pareiškėjas turėjo teisę, pastebėjęs kokius nors pažeidimus, nedelsiant kreiptis į atitinkamų institucijų tikrintojus, tačiau to nedarė. Pareiškėjui kalint baudos izoliatoriaus kamerose buvo laikomasi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų. Atsakovo teigimu, Marijampolės PN gyvenamosios patalpos įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139. Teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo atsižvelgti į tam tikrų baldų ar įrenginių užimamą plotą skaičiuojant gyvenamąjį kameros plotą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu Marijampolės PN gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Marijampolės PN pažymėjo, kad dėl vietos stokos ne visuose būriuose yra poilsio kambariai. Virtuvėlių įrengimas nėra privalomas, nes Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 punkte nurodyta, kad virtuvėlė įrengiama tik esant techninėms galimybėms. Maistu nuteistieji yra aprūpinami, jie neprivalo gamintis maisto, o papildomą, parduotuvėje įsigytą maistą nuteistieji laiko šaldytuvuose. Atsakovas nurodė, kad drabužiams džiovinti kiemuose įrengtos džiovyklos. Kamerų ir patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakuacijos planai, įrengtos gaisrinės evakuacinės kopėčios, su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos yra iškabintos kiekviename būryje. Marijampolės PN yra parengę ir suderinę su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui, yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Atsakovas paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinimas vyksta per langus. Marijampolės PN nuolat tikrino Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai, kurie pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, nenustatė. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į pataisos namų Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą. Atsakovas pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 646 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas nustatė, kad skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) 2016 m. birželio 7 d., todėl pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2013 m. birželio 7 d., taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad atsakovas jo nesupažindino su jo teisėmis ir pareigomis, negali būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, taigi šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kiek nuteistųjų kartu su pareiškėju ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN 20 būryje bei kiek 20 būrio gyvenamosiose patalpose įrengta miegamųjų vietų, taip pat atsakovas nepateikė duomenų apie 12 ir 17 būrių gyvenamųjų patalpų plotus, juose kartu su pareiškėju bausmę atlikusių nuteistųjų ar įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Įvertinęs taikytinas teisės aktų nuostatas, faktinius duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas ir atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, teismas priėjo prie išvados, kad 791 parą pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismas sprendė, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, laikomų maisto produktų bei džiovinamų drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 ir 5.9 punktais, kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, o atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apie jų įrengimą Marijampolės PN 12, 17 ir 20 būriuose (t. y. būriuose, kuriuose kalėjo pareiškėjas), todėl šį pažeidimą pripažino nustatytu. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl per mažai maisto laikymui skirtos vietos virtuvėlėse bei maisto produktų laikymo gyvenamosiose patalpose.Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimų rezultatus, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, ventiliacijos ir parazitų buvimo.Nagrinėdamas pareiškėjo teiginius, kad prausyklos ir tualeto patalpos per mažos ir nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, be to minėtose patalpose trūko sanitarinių įrenginių, teismas nustatė, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, tačiau nedetalizavo, ko konkrečiai trūko, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šių argumentų nevertino kaip pakankamų neturtinei žalai, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatuoti.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neteigė, kad jam iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti duše, nenurodė, koks laikas praustis duše jam buvo suteiktas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjui suteikiamo laiko praustis trukmė galėjo pažeisti jo teises, todėl teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 68 punkte ir Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN134:2015) 44 punkte įtvirtintus reikalavimus, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto naudojimo, evakuacinių planų bei nepasiruošimo gaisro atvejui, dėl neremontuojamų patalpų ir nenaikinto grybelio.Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl susidėvėjusios elektros instaliacijos, netinkamų vietų rūkyti, ir netinkamo maisto yra abstraktūs, todėl atmestini. Pareiškėjo nusiskundimus dėl dviaukščių, netinkamų naudoti lovų, teismas taip pat atmetė, kadangi nustatė, kad pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų gultai būtų vieno ar dviejų aukštų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti.Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę bei į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 646 Eur.

III.

Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti jam 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas aplinkybę, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičių, sieja su jo teiginiais, kad nuo jo informacija yra slepiama ir jis neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teises anksčiau, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas. Apeliantas nurodo, kad inventoriaus, perteklinių baldų bei sanitarinio mazgo užimtas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro patalpos ploto prieš apskaičiuojant suimtajam tekusio gyvenamojo ploto dydį; prašo pripažinti, kad atsakovas suteikė netinkamą miegamąją vietą pareiškėjui, t. y. pasibaigusio eksploatacijos laiko ir daugiavietį (dviaukštį) gultą. Pareiškėjas nurodo, kad suteikiama teisė vieną kartą pareiškėjui pasinaudoti dušu per savaitę neužtikrina teisės tinkamai pasirūpinti higiena ir pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą suteikti galimybę ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, t. y. ne vieną kartą, o tiek, kad asmuo galėtų jaustis oriai, be kita ko, po apsilankymų fizinės reabilitacijos kambaryje. Be to, atkreipia dėmesį, jog būtent atsižvelgiant į tai, kad pataisos namai perpildyti, skirto laiko nepakanka visiems nuteistiesiems tinkami pasinaudoti dušu. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl asbesto naudojimo ir akcentuoja, kad atsakovas nedraudžia kaliniams turėti asbesto, be to ir pats atsakovo atstovas jį laikė gyvenamojoje teritorijoje. R. J. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas patyrė nežmonišką elgesį, priteista neturtinė žala nėra proporcinga pareiškėjo patirtoms kančioms, atsakovas nuo 2013 m. (pareiškėjo manymu, tiek laiko kalinamieji gina savo teises teismuose) nesiėmė jokių kardinalių veiksmų netinkamoms kalinimo sąlygoms pakeisti, taigi atsakovas sąmoningai nuteistiesiems suteikia netinkamas bausmės atlikimo sąlygas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą vertinti mažesniu dydžiu, negu pareiškėjas prašo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovo atstovo manymu, teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių apie laisvalaikio kambarių ir virtuvėlių įrengimą bei apie tai, kad 20 būryje gyvenamos patalpos, kuriose buvo pareiškėjas, schemoje pažymėtos 1-2, 1-7, jų plotai 47,06 kv. m, todėl jose yra įrengta 15 miegamų vietų ir galėtų gyventi (47,06 / 3,1 = 15,18) nuteistųjų. Atsakovo atstovas teigia, kad teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą buvo įsitikinęs, kad įrodymų pakanka teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo, nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų duomenų. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas teikia papildomus duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, virtuvėlių r poilsio kambarių įrengimą, be kurių, jo nuomone, teismo sprendimas negali būti objektyvus ir teisingas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės PN nuteistuosius skirstant į būrius, be kita ko, yra atsižvelgiama į patalpose įrengtų miegamų vietų skaičių, tiek, tiek kiek yra lovų, tiek daugiausiai gyvena nuteistųjų, nei vienas iš nuteistųjų niekada nesiskundė, jog neužteko lovos. Be to, dažnai išvedami gyventi į kamerų tipo patalpas, todėl realus nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dažnai būna mažesnis nei yra įrengta miegamų vietų. Remiasi atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais dėl poilsio kambarių, virtuvėlių įrengimo ir vietų skalbiniams džiovinti.Atsakovas mano, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi objektyvaus faktinio pagrindo, be to, atsakovo atstovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl tokiu atveju negali kilti deliktinė atsakomybė.Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes dėl senaties termino, taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo, mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, rekomendacinio pobūdžio teisės aktais ir yra nepagrįstas, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto yra nepagrįsti, pastatų, kuriuose lokalizuoti nuteistųjų būriai, stogai dengti prilydyta ruberoido danga, atsakovo atstovas neturi duomenų apie asbesto buvimą šių pastatų konstrukcijose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 646 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėtumas ir pagrįstumas.Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Marijampolės PN.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2013 m. birželio 7 d., taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 791 parą kalint bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismas sprendė, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, laikomų maisto produktų bei džiovinamų drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl laisvalaikio kambario bei batų ir drabužių džiovyklos įrengimo Marijampolės PN būriuose, kuriuose kalėjo pareiškėjas, ir dėl per mažai maisto laikymui skirtos vietos virtuvėlėse bei maisto produktų laikymo gyvenamosiose patalpose. Kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų teismas nepripažino pagrįstomis. Pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 646 Eur.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, ir gyvenamojo ploto pažeidimą konstatavo nustatęs, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų kartu su pareiškėju ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN 20 būryje bei kiek 20 būrio gyvenamosiose patalpose įrengta miegamųjų vietų, taip pat atsakovas nepateikė duomenų apie 12 ir 17 būrių gyvenamųjų patalpų plotus, juose kartu su pareiškėju bausmę atlikusių nuteistųjų ar įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apie laisvalaikio kambario bei batų ir drabužių džiovyklos įrengimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir pareiškėjo reikalavimams pagrįstai taikė 3 metų senaties terminą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia išvados, kad būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų sutrukdė objektyvios, nuo jo nepriklausiančios aplinkybės.Atsakovo atstovas, teikdamas apeliacinį skundą pateikė informaciją apie Marijampolės PN 12 būrio 123 brigados, 17 būrio 172 brigados ir 20 būrio 203 brigados gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taip pat apie virtuvėlių ir poilsio kambarių įrengimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 d. (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos konkrečiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias teisės normas.ABTĮ 81 straipsnis (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovo pateikti duomenys reikšmingi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino bei nenustatė, koks gyvenamasis plotas teko pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teismas turi būti aktyvus bei siekiant nustatyti visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti atsakovą pateikti papildomus įrodymus dar vykstančio proceso teisme metu.Pagal ABTĮ, apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d., akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), o nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas priteistinos žalos dydis neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašiose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018; 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1870-624/2018 ir kt.). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė bylai išspręsti svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 81 str.), todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kurioje R. J. reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2013 m. birželio 7 d. taikytas 3 metų ieškinio senaties terminas ir šie skundo reikalavimai atmesti, palinkti nepakeistą.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius