Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Ramintai Braškienei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam J. Z., kaltinamojo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai, kaltinamajam A. Z., kaltinamojo gynėjai advokatei Elenai Žilienienei, nukentėjusiajai K. Z., nukentėjusiosios atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui, nukentėjusiosios E. Z. atstovui advokatui V. B., nukentėjusiajai I. Š. (buvusi pavardė – Z.), vertėjai Olgai Macijauskienei, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietybė (duomenys neskelbtini) , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nedirba, teistas :

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, turto konfiskavimu (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d., baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje (bausmė atlikta);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 8 MGL, 1040 litų bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per skirtą laisvės apribojimo terminą atsiprašyti nukentėjusiosios, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - areštas 70 parų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, konfiskuoti automobilį;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 60 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams (įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d.),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. vasario 23 d. apie 20.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2.30 ‰ girtumo laipsnis, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grumtynių metu dviem rankomis sugriebęs marčią I. Z. už kaklo, ją smaugė, o I. Z. susmukus ant grindų, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, po to tampė už plaukų, tokiu būdu nukentėjusiajai I. Z. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. Z. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. Z. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariams, o būtent: jis, 2021 m. vasario 23 d., apie 20.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grumtynių su žmona I. Z. metu mamą bandžiusioms apginti dukroms: E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė padėklu ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, po to rankomis suėmė už kaklo ir jį suspaudė, dukrai K. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūnu spaudė pilvą bei dešine ranka sugriebė už kaklo, tokiu būdu nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą, bei E. Z. padarė viršugalvio kraujosruvą, o K. Z. kaklo odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. Z. 2021 m. kovo 15 d., apie 21.13 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

A. Z. taip pat buvo kaltinamas dėl to, kad jis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, 2020 m. vasario 25 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti keliu transporto priemones penkerius metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021-03-15, apie 21.13 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais A. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl 2021 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Z. savo kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad viskas kaltinamajame akte išgalvota ir jokios nusikalstamos veikos jis neįvykdė. Įvykio vakarą visi namuose buvo išgėrę ir jis savo buvusiai marčiai tiesiog pasakė, kad ji išeitų. Jis nesudavė 10 smūgių I., apskritai nei vieno smūgio nesudavė. Buvo tik žodinis konfliktas. Už plaukų I. taip pat netampė. K. I. davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad J. Z. ją mušė, tai tikriausiai iš pykčio. V. K. ir E. Z. buvo namuose, virtuvėje. Jos to konflikto nematė, durys buvo uždarytos. Anksčiau irgi buvo visokiausių konfliktų su I. Z.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino iš dalies. Parodė, kad neužilgo po įvykio jie ruošėsi važiuoti į vestuves, tai jis, I. bei dukros E, ir K.. Dar namuose visi kartu išgėrė alkoholinių gėrimu ir pradėjo pyktis, kaip visada I. ir mėgsta. I. pradėjo pykti ant jo. Kai kaltinamasis atlikinėjo bausmę kalėjime, tai I. draugavo su kitu draugu, tai dėl to ir susipyko. Dabar va I. ištekėjo už kažkokio kito vyro. Įvykio vakarą pirmoji pradėjo konfliktą I.. Kaltinamasis su ja nesimušė. Kaltinamasis tik I. pasakė, kad jeigu čia nepatinka, tai tegul važiuoja pas savo motiną ar kur nori. Kaltinamasis neatmeta galimybės, kad galėjo tik pastumti I., nes ji yra daug didesnio svorio nei kaltinamasis. Konflikto metu dukros K. ir E. buvo virtuvėje. Vaikų kaltinamasis nelietė, nieko joms nesakė, jos pasiėmė striukes ir pačios išėjo į lauką. K. ir E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis skaitė. Kaltinamojo manymu, duoti tokius parodymus K. ir E. privertė mama, sakyti taip, kaip iš tiesų nebuvo. Visi 4 jų bendri vaikai gyvena su I.. Pas jį atvažiuoja tik K.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. Š. (buvusi pavardė Z.) parodė, kad dėl 2021 m. vasario 23 d., ji po 16 val. grįžo namo, iš Lazdynų ligoninės. Kambaryje buvo du nepažįstami vyriškiai ir anyta, jie sukonfliktavo. Vėliau, apie 19.30 val., jai su K. reikėjo važiuoti į Pagirius dėl dukros vestuvinės suknelės matavimo. Kiti vaikai buvo likę namuose. Tik grįžtant iš Pagirių, gavo žinutę, kad: „baba T. išvijo mus į lauką“. Nukentėjusioji atrašė, kad pakentėtų, nes jos jau grįžta. Kai grįžo namo, tai anyta jau jos neįleido į namus, griebė už striukės. Tačiau nukentėjusioji praėjo į virtuvę. A., tai buvęs jos sutuoktinis, buvo savo kambaryje. Kol nevartojo alkoholio, A. būdavo labai geras, nukentėjusioji su juo turi 4 bendrus vaikus. Įvykio vakarą anyta pradėjo šaukti: „L., L.“. Tuomet atsikėlė A. ir abudu su anyta nukentėjusiąją tampyti. Virtuvėje ant stalo buvo padėklas ir grumtynių metu A. paėmė tą padėklą ir sudavė E. su padėklu per galvą. Nukentėjusioji norėjo jau išeiti, tačiau tuo metu jau laiptais lipo buvęs uošvis J. Z.. Nukentėjusioji užsidėjo rankomis galvą, nes jie visi pradėjo ją tampyti ir daužyti. J. Z. ją mušė, o kur tuo metu buvo A. Z. šiuo metu jau neatsimena. Po to, kai K. smaugė ir sudavė jai per pilvą, ji iškvietė policiją. A. K. pasakė: „tu nepagimdysi to vaiko“ ir tada ji išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Pagrindinius smūgius I. Š., tai daužė per galvą ir tampė už plaukų, atliko J. Z.. A. Z. irgi ją tampė už rankų. Kodėl jie visi varė K. iš namų, nukentėjusioji negali pasakyti. Įvykio metu ji buvo blaivi, o buvęs sutuoktinis ir uošvis buvo išgėrę. Įvykio vakarą pas juos namuose buvo ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir policija. Nukentėjusioji savo dukrų nei E. nei K., ikiteisminio tyrimo metu neįkalbinėjo duoti tokius parodymus. Nukentėjusiojo įvykio metu pasakė, kad dukros padėtų, kadangi ji šituose namuose nenorėjo likti. Po šio įvykio nukentėjusioji su vaikais išvažiavo į Krizių centrą ir nuo tos dienos ji tuose namuose nebuvo. Po 2 savaičių nukentėjusioji susirado butą, o K., kadangi buvo nėščia, nuvyko gyventi pas krikšto tėvą. Šiuo metu K. susirado butą. Į medicininę įstaigą nukentėjusioji nesikreipė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl prašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad 2021 m. vasario 21 d., jis su kolega Ž. A. dirbo pagal patvirtintą grafiką. Apie 20.30 val. iš OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) . Atvykus nurodytu adresu, gatvėje juos pasitiko I. Z. su keturiais vaikais, 3 mergaitėmis ir berniuku. Viena iš mergaičių buvo nėščia. Su jais buvo dar vaikinas R. Moterys buvo išsigandusios, susijaudinusios. I. ir jos nėščia dukra verkė. I. aiškino, kad ji grįžo iš miesto. Tuo metu jos vyras gėrė namuose su kitais vyrais. Jai tik užėjus į namus, kilo konfliktas tarp jos ir vyro A. Vyras įtarinėjo, kad ji turi meilužį, jai priekaištavo, prasidėjo konfliktas. Kiti vyrai tuo metu išėjo. Konflikto metu prieš ją pradėjo smurtauti A. ir jo tėvas J. J. ją smaugė, vyras sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip 10 smūgių. Dukros norėjo ją apginti, tuo metu jų tėvas vienai iš jų sudavė metaliniu padėklu į galvą, o kitą nėščią dukrą smaugė bei spaudė pilvą. Po to ją su visais keturiais vaikais išvarė į lauką. Akivaizdžių smurto žymių ant jų jis nematė. Nuo greitosios medicinos pagalbos jos atsisakė. Nukentėjusiosios blaivumas nebuvo tikrintas, ji atrodė blaivi, neigė, kad vartojo alkoholį. Su kolega užėjo į namą, kambaryje buvo įtariamasis A. Z. bei jo mama. Jis kalbėjo nerišliai, buvo akivaizdžiai neblaivus, aiškino, kad jo žmona turi meilužį, neigė, kad smurtavo prieš žmoną. Po to iš antro aukšto atėjo J. Z.. Vyrams buvo paaiškinta, kad jie bus sulaikyti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuomet J. Z. tapo agresyvus, pradėjo kelti balsą, bandė išprovokuoti konfliktą, mosikuoti rankomis, tai pastebėjęs A. pradėjo taip pat elgtis agresyviai, paėmė medinę kėdę ir artinosi prie kolegos Ž. A.. Abu vyrai aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, todėl prieš juos buvo panaudotos spec. priemonės dujos ir antrankiai. Jie buvo sulaikyti ir kito ekipažo pagalba pristatyti į OVS. Po to jis užpildė procesinius dokumentus. Tuo metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji su vaikais negali likti namuose, nes namo savininkė ją su vaikais grasino išvaryti iš namų, kad jiems nesaugu čia likti. Buvo iškviesti VTAS specialistai. Kartu su Vaiko teisių apsaugos specialistais jie nukentėjusiąją ir jos nepilnamečius vaikus nuvežė į krizių centrą. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 85).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. S. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialiste budėtoja. Įvykis buvo senai, viską, ką jie fiksavo, tai buvo iš pasakojimų. Jie nematė nei tėčio, nei senelio, matė tik mamą ir vaikus, jos buvo nugabentos į (duomenys neskelbtini), į saugią aplinką. Mama pati nenorėjo likti toje aplinkoje, nes laukėsi viena iš mergaičių, todėl bijojo pasilikti. Nėščioji moteris nuvyko gyventi pas savo draugą. Pagarsinus K. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad 2021 m. vasario 23 d. pagal patvirtintą grafiką ji dirbo nuo 16.30 val. iki 8.30 val. Tą dieną dirbo su kolege S. R.. Vakare, tikslaus laiko nepasakys, iš koordinatoriaus gavo pranešimą dėl smurto, buvo pranešta, kad smurtaujama namuose prieš motiną ir nepilnamečius vaikus, motina blaivi, o neblaivūs vaikų tėvas ir senelis. Su kolege atvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jas pasitiko policijos pareigūnai. Namie buvo mama I. Z. su keturiais nepilnamečiais vaikai, bei vienos iš merginų sužadėtinis. Visi buvo streso būsenoje, išsigandę. Jie, vienas per kitą, pasakojo kas atsitiko, rodė sulaužytą lovą, butelius ant stalo. Mama aiškino, kad grįžo namo po darbo ir rado geriantį vyrą ir jo tėvą, taip pat namie buvo pašaliniai asmenys. Vyras pradėjo prie jos kabinėtis, vadino necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Mama su dukra K. išvažiavo matuotis suknelę, o kiti vaikai liko namie. Vienas iš vaikų jai paskambino ir pranešė, kad namie kilo konfliktas, vaikus varo į lauką. Mama taksi automobiliu grįžo namo, tada vyras A. Z. ją puolė. Įvyko grumtynes. Grumtynių metu vyras ir jo tėvas J. Z. ją mušė, smaugė, pargriovė, o dukrai E. metaliniu padėklu sudavė per galvą. K. spaudė pilvą, smaugė, stumdė. K. buvo nėščia. Iš visų vaikų tik mažiausias vaikas, berniukas, nenukentėjo. Dukros nukentėjo, nes ginė mamą. Kaip ji suprato, tėvo ir senelio agresija tiesiogiai į mergaites nebuvo nukreipta, bet jos nukentėjo, nes gynė mamą. Ji asmeniškai matė, kad mamos kaklas paraudęs, buvo kažkokių žymių, taip pat jos galva buvo sumušta. Ant mergaičių ji sužalojimų nematė. Mama nenorėjo likti namie. Jos ją informavo, kad gali suteikti pagalbą ir ją su vaikais apgyvendinti krizių centre. Mama sutiko su vaikais važiuoti į krizių centrą, o K. buvo apgyvendinta pas dėdę, kuris gyvena gretimame name. Įtariamųjų ji nematė, su jais nebendravo, nes jie jau buvo sulaikyti, kai jos atvyko. Šioje šeimoje ji jau lankėsi antrą kartą, 2020 m. vasarą šeimoje taip pat buvo konfliktas tarp tėvų, tą kartą mama buvo neblaivi (t. 1, b. l. 94).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. Z. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. Z. dukra. Įvykio dieną mama išvažiavo į ligoninę, o tėtis name gėrė su kitais asmenimis. Kai mama grįžo, tada su sese K. išvažiavo matuotis suknelės, nes sesuo ruošėsi vestuvėmis. Dar prieš išvažiuojant jau buvo konfliktai, su vandeniu apsipylinėjo, dar buvo R. užpuolęs. Ji, R. ir K. sėdėjo virtuvėje, o tėtis kambaryje. Tėtis dar turėjo peilį, tai liudytoja trenkė tėčiui ranką jam, nes tėtis taip greitai ėjo, kad atrodė, tuoj kažką padarys. Tada pakvietė močiutę ir senelį, kad apramintų tėtį. Močiutė ir senelis tėvą paguldė miegoti, bet jis nemiegojo, o liudytoja nuėjo pas močiutę žiūrėti televizorių. Močiutė pradėjo sakyti, jog mama kalta, kad tėvas geria. Liudytoja mamą užstojo, tada močiutė supyko ir pasakė, kad ji eitų iš namų. Liudytoja greitai apsirengė ir išėjo iš namų. Tuomet lauke paskambino draugei, po to mamai, pasakė, kad ją išvarė. Mama pasakė, kad ji palauktų. Kai mama atvažiavo, liudytoja dar pasiliko netoli namų pratęsti pokalbio su drauge. Staiga išgirdo šauksmą, todėl nutraukė pokalbį su drauge. Atbėgusi namo pamatė, kad vyksta grumtynės, mama buvo užsidengusi rankomis galvą. Visi kiti buvo ant mamos, užpuolę ir prosenelė N.. Liudytoja bandė juos atitraukti, bet neturėjo jėgų. Liudytoja dar viską tai filmavo, po to išėjo į lauką. Kai atvažiavo policija, tada tėtis buvo paėmęs taburetę, liudytoja jį ramino, kad netrenktų. Kažkaip vienu metu tėtis atsitraukė, nes pamatė, kad kviečiama policiją. Dėl sumušimo fakto, tai pas mamą buvo ant galvos gumbeliai, o pas K. buvo apdraskymai ant kaklo. D. E., tai ji sakė, kad bandė išskirti visus, tai tėvas tada trenkė E. su metaliniu padėklu. Liudytoja pati nežiūrėjo tos jos sutrenkimo vietos, bet E.sakė, kad buvo guziukas. R. grumtynėse nebuvo. M. T. pirmiausia užpuolė mamą, o po to atbėgo ir tėtis iš kambario, taip pat užpuolė mamą. Dėl ko vyko grumtynės, tai liudytoja mano, kad per daug buvo išgėrę tėtis su seneliu. Prosenelė ir mama įvykio metu negėrė. Kai mama grįžo po K. suknelės matavimo, kas buvo konflikto iniciatorius, liudytoja nematė, nes dar buvo lauke, prie keliuko. Vėliau sakė jai mama, kad pirmoji močiutė tempė ją už plaukų. Kai jie išgeria tada vyksta dažni konfliktai šeimoje. Tą vakarą, kai mama grįžo iš ligoninės, dar tie pašaliniai vyrai, su kurias gėrė dar buvo, bet neužilgo išėjo. Kas kam sudavė, liudytoja nelabai ir aiškinosi, tiesiog buvo daug emocijų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. Z. parodė, kad įvykio dieną mamai reikėjo važiuoti į ligoninę, nes buvo kažkas su koja. Tėtis irgi norėjo kartu važiuoti, bet mama pasakė, kad ji važiuos viena, dėl to tėtis pyko. Tėtis tada grįžo namo su dviem vyrais, o mamos dar nebuvo iš ligoninės. Liudytoja su broliu buvo virtuvėje ir ten buvo jos vyras R. kuris buvo parėjęs iš darbo, liudytoja jam pašildė bulvių. Kai mama grįžo iš ligoninės, liudytojai reikėjo važiuoti matuotis suknelės. Tėtis mėgsta konfliktuoti dėl to, kad mama vėlai grįžta, kad kažką turi darbe. Kai mama grįžo, tuomet atbėgo tėvas su peiliu ir pasakė matyt R. „tu negalvok, kad čia tu toks herojus“. T. K. išmušė tėvui peilį iš rankų, o jis norėjo pakelti, tačiau K. su koja užmynė ir tada tėvas įsipjovė į ranką. Vėliau pakvietė močiutę, kad nuramintų tėvą. Tėvas sakė, kad jie visi čia jį užpuolė su peiliu. Po to nuketėjusioji su mama nuėjo į kambarį, ruošėsi važiuoti matuotis suknelės į Pagirius, 7 valandai. Jos visos norėjo jau anksčiau išeiti gyventi atskirai dėl konfliktų, bet tam reikia laiko. Mamai išeinant, tėvas nenorėjo jos išleisti, bet jau atvažiavo taksi. R. irgi apsirengė, nenorėjo būti name, išėjo į lauką su E. pasivaikščioti, o jos su mama išvyko. V. K. parašė, kad kažkoks „šumas“ namie, liudytojai tada vėl atsirado panika, o grižo, namuose jau buvo muštinės. Liudytoja dar tada sakė, „išeinam iš čia“, o tuo metu močiutė pastvėrė mamą už drabužių kaltindama, kad ji kažkur buvo su vyrais. Liudytoja tada išėjo į lauką, nes R. nenorėjo įleisti jos vidun, nes norėjo apginti mamą. Galų gale K. R. įleido. Pamatė, kad tėvas buvo su padėklu rankoje, buvo triukšmas virtuvėje. Po to atėjo senelis, pradėjo jai trankyti per galvą ir tėvas ir senelis. K. su E. klo, nuplėšė kaukę, tačiau ji pabėgo, surėkė, kad „tuoj aš iškviesiu policiją“. Pabėgusi liudytoja kvietė policiją, o K. kažką dar spėjo nufilmuoti. Kur tuo metu buvo R., kai vyko grumtynės, liudytoja nežino, tačiau sakė, kad R. senelis pakvietė išgerti, bet vietoj to, jį užrakino kambaryje ir tik po to išleido, nes R. būtų neleidęs muštis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad jis gyvena kartu su K.. Įvykio dieną po darbo jis grįžo namo, jam davė valgyti. Tuomet jį puolė A. su peiliu, sakydamas „tu čia ne herojus“, ir tada K. puolė atiminėti peilį, dar įsipjovė pirštą. Ant kaklo K.i buvo įdrėskimas, ji sakė, kad tai padarė A.. Po to K. su mama išvažiavo pasimatuoti suknelės. K. I. su K. grįžo, jos pradėjo pulti A. Z.. Pirmas konfliktas buvo, kai ant Renato šoko, o antras, kai jau I. ir K. grįžo pasimatavusios suknelę. A. Z. pradėjo mušti I. dėl to, kad ne va tai jis ko nors nežino. Kai jie prisigeria, tai pastoviai puola vieni kitus. K. I. valgyti padarydavo, A.prisigerdavo ir jam niekas netikdavo. Kur įvykio vakarą A. trenkė I. šito jis dabar negali pasakyti, bet tampė I. visi trys. Po to atvyko policija. Daugiau šiuo metu R. R. nelabai ką atsimena. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad iki įvykio dienos jis gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su būsima žmona K. Z., jos tėvais, dviem sesėms ir broliu. Jis ten gyveno nuo 2020 m. gegužės mėn. Jie visi gyveno pirmame aukšte, viename kambaryje. 2021 m. vasario 23 d., apie 19.00 val., jis grįžo namo. Užėjo į kambarį. Kambaryje buvo A. Z., jo motina T. Z., tėvas J. Z. ir dar du jam visiškai nepažįstami vyrai. Jie jų kambaryje gėrė degtinę. Jie ir jam pasiūlė kartu išgerti, bet jis atsisakė. A.supyko, pradėjo rėkti, bet po to nusiramino. Visi vaikai ir Irma buvo virtuvėje. Jis nuėjo į virtuvę, ten valgė. Į virtuvę atėjo A., sugriebė peilį ir pasakė jam „tu čia ne herojus“. Jis net nesuprato, kodėl jis taip pasakė, nes tarp jų nebuvo jokio konflikto. Tuo metu K.jam iš rankų išmušė peilį, peilis krisdamas sužalojo jam pirštą, pradėjo šiek tiek bėgti kraujas. A. šaukė, kad iškvies jam policija, nors jis jam nieko nepadarė. Po to K. ir I. išvažiavo, o jis su E.išėjo į miestą, kad išvengti konflikto su A.. Maždaug po 40 min. grįžo namo, kieme sutiko K., ji sakė, kad senelė išvarė iš namų, rėkė, kad čia jos butas. Jis užėjo į antrą aukštą, kur gyvena K.seneliai, norėjo paklausti, kas vyksta. Jie atsakė, jog nieko nebuvo, jis su jais praleido apie 20 min. Apie 20 val. grįžo K. su I., jis tada nusileido į pirmą aukštą, girdėjo, kad ten rėkauja A.. Iš paskos nulipo T. ir J.. Jie pradėjo J. tampyti už striukės. Jis paėmė K.ir išsivedė į lauką. Išgirdo, kad name dar garsiau pradėjo rėkti. K. veržėsi į vidų, jis bandė ją sulaikyti. Bet po kažkiek laiko ją paleido, ji nuėjo į virtuvę, o jis į antrą aukštą, norėjo pasiimti savo striukę. Tada išgirdo, kad triukšmas iš virtuvės persikėlė į koridorių. Jis palaukė antrame aukšte, pamanė, kad greitai viskas nusiramins. Bet triukšmas persikėlė į kitą koridorių, prie lauko durų. Tada jis nusileido ir pamatė, kad J.T. ir A. užsipuolė I.. J. ją smaugė, o A. trankė per galvą, T. tampė už striukės. Jis vėl užlipo į antrą aukštą, maždaug po 2-3 minučių atėjo J. ir pasakė, kad jam bloga su širdimi. Jis jam padavė vaistus ir tada išėjo į lauką. Tuo metu atvažiavo policija. Jis nematė, ar buvo smurtaujama prieš K. ir E.tik vėliau K. jam pasakė, kad A., ją smaugė ir spaudė pilvą. Matė ant jos kaklo įdrėskimą. Pareigūnai išvežė A. ir J.. Po kažkiek laiko atvažiavo ir vaiko teisių specialistai. Jie pasiūlė visiems važiuoti į krizių centrą. Jis tada nuėjo pas K. krikštatėvį A., jo pavardės nežino, ir paprašė leidimo kelias dienas pas jį pagyventi. R. R. visiškai palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 91).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. Z. parodė, kad I. yra buvusi jos sūnaus A. sužadėtinė. Įvykio dieną ji gėrė visą dieną. Liudytoja dar sakė I., kad kaip ji eis pas daktarus, juk girta. Bet ji užsidėjo kaukę ir pasakė kas gi ten užuos. Jie visi jau buvo gerai išgėrę, tai buvo balandžio 23 d. Liudytoja su vyru nuėjo į parduotuvę, nes norėjo pasveikinti giminaitį su gimtadieniu. Jie gyvena (duomenys neskelbtini)aukšte, o (duomenys neskelbtini) aukšte gyveno sūnaus šeima, ten nebuvo jokios ramybės. I. pasakė, kad vakare važiuos matuoti suknelės su K. ir išvažiavo. A. nevažiavo. Po to atėjo du draugai pas J.išgerti. Tada grįžo I., pasakė: „Jūs ką geriate, o man neįpilate“, o ji buvo jau gerai išgėrusi. Įvykio dieną liudytoja pasakė I.: „I., taip nesidaro, jeigu pas mus ateina, tai mes vaišiname, o kai pas tave, tai net 50 g negausi“. Ar buvo koks konfliktas tą dieną, tai vaikai sėdėjo virtuvėje, o I. rėkė: „viskas, aš negaliu čia daugiau būti“. Liudytoja pasakė: „vaikai, kur Jūs eisite, tegul mama eina, kur nori“. Liudytoja vaikų nevarė, jokių muštynių ji nematė tą dieną, bet triukšmą girdėjo. Ar tą dieną A. buvo įsipjovęs ranką, ji nematė. Su kuo į polikliniką I. tą dieną važiavo nežino, gal viena. A. tikrai nevažiavo. Ar K. matė, jog jų mama neblaivi, liudytoja nežino. Dukrytės visada gins mamą. Įvykio dieną liudytoja matė, kaip I. sėdėjo policijos mašinoje, ji pati iškvietė policiją, ji nori pasodinti juos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Įvykio vietoje buvo kartu su M. L.. Po to atvažiavo dar vienas policijos ekipažas. Pamena, kad dar neprivažiavus prie namo, pasitiko vaikai ir moteris bei parodė vaizdo įrašą iš mobiliojo telefono, kad kaltinamieji išvarė jas iš namų, sakė, kad smurtavo prieš jas. Viena iš merginų, gal (duomenys neskelbtini) metų, buvo nėščia. Sakė, kad vienai iš jų kaltinamasis sudavė su padėklu. Kaltinamieji buvo agresyviai nusiteikę. Nesutiko, kad būtų pristatyti į komisariatą, buvo akivaizdžiai neblaivūs. Buvo naudojamos ir dujos, ir antrankiai abiem kaltinamiesiems. Jis bendravo pradžioje su jaunesniu kaltinamuoju. Tada atėjo jo tėvas iš antro aukšto. Sakė, kad nieko čia jie nedarė. Buvusi kaltinamojo žmona (nukentėjusioji) buvo susijaudinusi, verkė. Ar buvo blaivi, liudytojas nepamena. Iš praktikos tai turėjo nustatinėti blaivumą. Turėjo būti blaivi, kadangi jas pristatė į Krizių centrą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. R. parodė, kad įvykio metu ji dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Buvo gautas pranešimas, kad šeimoje smurtaujama, kad yra nepilnamečių vaikų. Pareigūnai patikrinę blaivumą tėvui nustatė neblaivumą ir, kai jų tarnyba atvyko, jau tėvo nebuvo, išvežė. Liudytoja pamena, kad viena dukra laukėsi, o mama buvo ką tik atvykusi iš darbo. Namuose girtavo tėvas, o šeimai tas nepatiko. Už tai tėvas užsipuolė motiną, o vaikai gynė. Liudytoja tiksliai nepamena, bet kažkuriai dukrai tėvas sudavė, tačiau labai nebuvo nukentėjusios, kad prireiktų greitosios pagalbos. Įvykio metu tėvas buvo agresyvus, tai smurtas tikrai vyko. Jie pakalbėjo su vaikais, su motina ir nusprendė, kad namuose likti negali, kadangi nuolat vyksta nesutarimai su kitais šeimos nariais ir nuvežė motiną su vaikais į Krizių centrą Lakštingalų gatvėje, ir ten saugiai apgyvendino. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. R. parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities VTAS vyr. specialiste budėtoja. 2021 m. vasario 23 d. pagal patvirtintą grafiką dirbo nuo 16.30 val. iki 8.30 val. Tą dieną dirbo su kolege K. S.. Tikslaus laiko nepasakys, bet vakare iš koordinatoriaus gavo pranešimą dėl smurto, buvo pranešta, kad smurtaujama namuose prieš motiną ir nepilnamečius vaikus, motina blaivi, o neblaivūs vaikų tėvas ir senelis. Su kolege atvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje jas pasitiko policijos pareigūnai. Jie paaiškino, kad smurtautojai sulaikyti ir yra jų tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai jau buvo pabendravę su vaikais ir jų motina, pildė procesinius dokumentus. Namuose, kambaryje, kuriame jie ir gyvena, buvo motina su 4 nepilnamečiais vaikais. Kambaryje taip pat buvo nepilnametės nėščiosios draugas R. gėrė jų kambaryje. Konfliktų nebuvo. Vakare namo grįžo mama, ji pradėjo priekaištauti, kad namuose girtaujama, tėvas taip pat pradėjo priekaištauti mamai, kad ji jam neištikima ir panašiai. Tarp tėvų įvyko konfliktas. Konflikto metu tėtis pradėjo smurtauti prieš mamą, tada vaikai pradėjo ją ginti. Tarp tėvų įvyko grumtynės. Kai vaikai bandė užstoti mamą, kliuvo ir jiems. Tėvas padėklu sudavė E., o K. spaudė pilvą, smaugė. S. R. asmeniškai akivaizdžių smurto žymių nematė. Mama ir mergaitės buvo susijaudinusios, nėščioji K., pasakodama pravirko, berniukas buvo ramus, sakė, jog jis buvo virtuvėje. Jie aiškino, kad močiutė juos varė iš namų ir jie nenori pasilikti namuose, nes neturės ramybės. Jos pasiūlė šeimai apgyvendinimą krizių centre, paaiškino, kad ir mama gali būti kartu su vaikais. Jie sutiko, tik K. su būsimu vyru nuėjo miegoti pas krikšto tėvą. Prieš tai ji atsiklausė, krikštatėvis sutiko, jie visi pasirašė apgyvendinimo aktą. Mama ir 3 likusieji nepilnamečiai vaikai buvo nuvežti į Krizių centrą ir ten apgyvendinti. Šioje šeimoje ji jau lankėsi antrą kartą, (duomenys neskelbtini) m. vasarą šeimoje taip pat buvo konfliktas tarp tėvų, tą kartą mama buvo neblaivi. Daugiau nieko paliudyti negali (t. 1, b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji E. Z., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad sutinka pakalbėti apie tėvą ir senelį. Pažada sakyti tiesą. Mama buvo išvažiavusi į ligoninę, tėvas norėjo vykti su mama, mama pasakė nereikia, nes tėvas buvo išgėręs, tada tėvas pradėjo ant mamos pykti, visokiais žodžiais vadinti, mama išvažiavo. Tėvas paėmė raktus ir kažkur išvažiavo. Vėliau miegojo, sesuo prikėlė, sako kelkis, tėvas atsivežė du žmones, vienas jų buvo pagyvenęs žmogus ir jaunesnis. Jie gėrė. Jos buvo virtuvėje. Mama grįžo, nuėjo į kambarį pasižiūrėti, tėvas pradėjo mamą visaip pravardžiuoti. Pasikvietė mamą pas save į virtuvę. Vėliau grįžo sesės vyras R,Tėvas kvietė R,. išgerti, R. nesutiko, tėvas ant jo supyko. Tėvas kvietė mamą pasėdėti, išgerti, mama negėrė, prasidėjo triukšmas, tėvas pradėjo kelti rankas ant mamos. Pagyvenęs žmogus su sūnumi išėjo. Tėvas vadino negražiais žodžiais mamą. Mama su sese turėjo vykti paimti suknelę. Tėvas supyko, sakė, kur čia važiuosit pa kitus vyrus. Paėmė butelį ir apipylė mamą. Mama apsiverkė. Tėvas mamai davė per dantis tuo buteliu. Mama nuėjo persirengti. Tėvas pradėjo grasinti ir jai, ir sesei. Tėvas ją išvijo iš kambario. Tėvas neleido į kambarį. Jos buvo virtuvėje. S. K. išėjo pas močiutę. Močiutė, atėjusi, sakė tėvui nusiraminti, kad ne jis namų šeimininkas. Tėvas nedavė mamai striukės paimti. Numetė užtiesalus nuo lovos. Kai buvo virtuvėje, tėvas atėjo su peiliu ant R.. Visi gynė R.. S. K. išmetė iš tėvo peilį. Buvo kraujo. Tėvo ranka kraujavo. Tėvas pradėjo rėkti „pasižiūrėkit, mane norėjo papjauti“. Ji sakė tėvui apsiraminti. Ji su R.išėjo. Vėliau lauke pamatė K., ši sakė, kad močiutė išvijo iš namų. Grįžo, durys buvo atidarytos, tėvas miegojo. Tėvui paskambino J., kodėl jis ne darbe. Tėvas atsikėlė, pradėjo pykti ant mamos. Sakė „užmuš“. Mamą pradėjo tampyti už striukės. Visi trys, tėvas, senelis, močiutę puolė. Jai du kartus trenkė per pakaušį tėvas. Ji apsiverkė. Pradėjo drebėti, prasidėjo traukuliai. Tėvas brolį V.uždarė į kambarį, neleido išeiti, tačiau V.s išėjo. Kai tėtis pradėjo stumdyti mamą, ją paėmė už kaklo. Ji pradėjo stumti tėvą į lauką. Tėtis ją paėmė už plaukų, nuleido į apačią ir pradėjo mamą mušti. Ji daugiau nieko nematė. Tėvas juos stumdė į lauką. Atvažiavo policija. Dienos, kada tai vyko, ji neprisimena. Norėjo viską užmiršti kai prisimena, pradeda verkti. Tą vakarą mušėsi senelis, močiutė ir tėtis. Tėtis ją užgavo, mamą ir sesę K.. Tėtis jai per pakaušį sudavė su padėklu. Už plaukų tampė. Buvo paėmęs už kaklo. Kai trenkė su padėklu, jautė skausmą toje vietoje. Kai tėtis suėmė už plaukų, buvo išpešta plaukų. Suėmė rankomis už kaklo, buvo sunku kvėpuoti, trūko gryno oro, pradėjo kosėti. Pirmą dieną ant kaklo buvo likęs paraudimas. Tėtis stumdė sesę už pilvo. Rėkė „tu nepagimdysi šio vaiko", nuplėšė veido kaukę. Sesę ėmė už pilvo, stumdė. S. K. sakė, kad jai skaudėjo pilvą. Pas sesę K. ant kaklo buvo įbrėžimas, matė, kaip tėtis stūmė K. Nežino, kas dar matė, kai tėtis užgavo K.. Tėtis mamai su kumščiais daužė per galvą, senelis laikė. Močiutė irgi prisidėjo. Kiek kartų tėtis mamai sudavė per galvą negali pasakyti, nes tampė už plaukų nuleido žemyn, tėtis per ją toliau mušė mamą. Senelis mamą užgavo. Senelis mamai buvo su ranka prie kaklo paėmęs, daužė mamai per galvą kumščiais. S. K. žviegė, verkė. Mamai pasidarė bloga, galvojo kviesti medikus, nes jai būna priepuoliai, ji vartoja vaistus. Į prokurorės klausimus : tėvas jai sudavė su padėklu. Padėklas kvadratinis, metalinis. Padėklas buvo virtuvėje, tėtis griebė padėklą, norėjo mamai trenkti, bet ji užstojo mamą ir jai pataikė su padėklu. Nuo smūgio padėklu per galvą, jai buvo drebulys, priepuolis, buvo tamsa, nieko nematė, prasidėjo traukuliai, sesuo pradėjo rėkti. Nualpusi ji nebuvo, tiesiog buvo aptemę akyse. Į teisėjo klausimą : į medikus dėl šių priepuolių nėra kreipusi. Mamai anksčiau sakė apie priepuolius, sakė kreipsis, bet taip ir nesikreipė. Į advokatės S. M. klausimus : jeigu viso šito nebūtų buvę, jos nebūtų išėję iš namų. Ji nenori grįžti į tuos namus. Jos šiuo metu išsinuomojo būstą. Tuose namuose jautėsi kaip tarnaitė. Po šio įvykio mokyklos nelankė, negerai jautėsi, ne visus turėjo daiktus. Į valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės klausimus : po įvykio su seneliu ir močiute nebendravo. Tėtis skambindavo, bet grasindavo. Taip pat tėtis mamai skambindavo ir grasindavo, kad „tu nedagyvensi". Jai tėtis skambindavo neblaivus, klausdavo, kur jos dabar gyvena, sakydavo grįžti pas jį. Apie tą įvykį su tėčiu nekalbėjo, jis neatsiprašė. Tėtis sakė, kad ji jam su padėklu trenkė tris kartus, o ne jis jai trenkė, pas mamą yra įrašas. Namuose buvo dažnai vartojamas alkoholis. Kai mama išvažiuodavo į darbą, tėtis kartu su seneliu ir močiute vartodavo alkoholį. Ir anksčiau buvo įvykių, kai kildavo muštynės, tik nekviesdavo policijos. Tėtis buvo užgavęs mamą, nes numetė televizorių. Tėtis buvo anksčiau ją su peiliu sužalojęs (t. 1, b. l. 58-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G439/2021(01) nurodyta, kad K. Z. nustatytas kaklo odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai nagu (nagais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021-02-23). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 98-99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G438/2021(01) nurodyta, kad E. Z. nustatyta viršugalvio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021-02-23). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 102-103).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. vasario 24 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2021-02-23, apie 20.00 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini) namuose neblaivus J. Z. (2,3 prom.) sugriebė I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., dviem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, o neblaivus sutuoktinis A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., (2,4 promilių) sudavė jai apie 10 kartų į galvos sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kai nepilnametės dukros E. Z. ir K. Z. norėjo apginti mamą, A. Z. su metaliniu padėklu 2-3 kartus sudavė E. Z. į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, bei sugriebęs K. Z. su kaire ranka už kaklo pradėjo ją smaugti, o su dešine ranka spausti K. Z. pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (t. 1, 1-8).

2021-02-23, 21.52 val. J. Z. alkotesterio tikrinimo rezultatai - 2,30 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore (t. 1, b. l. 31).

2021-02-23, 21.55 val. A. Z. alkotesterio tikrinimo rezultatai - 2,40 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore. ( t.1; b. l. 32).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato pareigūnų „Body kamerų“ (2021-02-23) matyti, kad apžiūrint 1 vaizdo įrašą, matome kaip iš namo išeina vaikinas šviesia striuke (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai liudytojas R. R.). Girdimas moteriškas balsas, kuris sako, kad ji galvojo, kad ir jį pasmaugė. Vyriškas balsas klausia „Kur jis?“. R. R. atsako, kad kambary sėdi. Pareigūnai užeina į namą, beldžiasi. Atsidaro kambario duris. Kambaryje matome vyrą darbiniais rūbais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis A. Z.) ir moterį. A. Z. klausia pareigūnų, kokią jie turi teisę užeiti pas jį. Pareigūnas kreipiasi į A. Z., klausia kodėl jis smurtavo, kodėl visus išvijo iš namų, kas buvo. A. Z. atsako, kad nieko nebuvo, sako kad galima mamos paklausti. A. Z. motina aiškina, kad pas sūnų atėjo draugai, o marti pasakė, kad jie po 10 stikliukų išgėrė, bet niekas negėrė. Moteris aiškina, kad marti čia negyvena, o A. jos sūnus. A/ ramiai sėdi ant sofos. Pareigūnas klausia, ar jis smaugė kažką. A. Z. piktinasi kodėl jį apkalba. Pareigūnas klausia A. Z. kur jo žmona. Jo motina atsako, kad gali ir stotyje būti. Pareigūnas pertraukia ir sako, kad jie matė vaizdo įrašą, yra vaizdo įrašas. Motina ir sūnus vėl pradeda aiškinti apie jo žmoną. Įjungus 2 vaizdo įrašą, matome A. ir jo motiną, jie sėdi kartu. A. aiškina pareigūnui, kad jo žmona turi kitą vyrą. Girdim mergaičių balsus, jie sako, kad K.i tėvas paėmė už gerklės. A. stebisi, klausia ar jis tai padarė. Mergaitės balsas sako, kad K. už gerklės paėmė, o jai du kartus metaliniu per galvą sudavė, pradėjo smaugti, už plaukų ta A. prieštarauja, sako, kad atėjo ir pradėjo mušti babą ir jį. Mergaitės balsas sako, jis meluoja, nes baba pradėjo stumdyti mamą ant jos, ji nukrito. A. motina stebisi „tave stumdė?“. A. priekaištauja dukrai, kad ji su juo namuose taip kalba. Pareigūnai ramina. Močiute sako anūkei „na viskas, (necenzūrinis žodis) tau“. Mergaitė kreipiasi į pareigūnus „ar taip kalba?“. Močiutė kreipiasi į K., prašo patvirtinti ar ji mušė, prašo, kad papasakotų. Girdim mergaitės balsą, kad ji buvo lauke ir išgirdo kaip jie rėkia, ji pamatė kaip visi smaugė jos mamą, ji už mamos, dėdė J. jai sudavė. Toliau visi kalba Pareigūnas rodo į A. ir klausia ar čia dėdė J.. Mergaitės atsako, kad ne, kad čia tėtis. Pareigūnas klausia ar tėtis ką nors darė. Vėl visi kalba kartu. Pareigūnas klausia kuris buvo agresyvesnis. Visi kalba kartu, šaukia, girdim verkimą. Verkiantis balsas sako, kad ji buvo virtuvėje, o visi užsipuolė mamą. Matome kaip ji prieina prie spintos, išima metalinį padėklą ir juo užsimoja, rodo kaip tėvas padėklu davė Evelinai per galvą. Pareigūnas klausia iš kur čia atsirado mama. Mergina aiškina, kad ji buvo (duomenys neskelbtini). A. pasakoja, kad jo žmona surado sau „čurbaną“. Mergaitės sako, kad mama nori skirtis su tėčiu. Pareigūnas klausia ar dėl to kilo konfliktas. Mergina kreipiasi į tėtį ir sako, kad ji kartu su mama grįžo, o tėtis prisigalvojo nesąmonių. Jos buvo kartu ir mama niekam neskambino. Jie aiškinasi santykius dėl mamos. Kalba visi kartu, rėkia, šaukia, priekaištauja. Įjungus 3 vaizdo įrašą, girdim kaip senelė aiškina, kad anūkei padovanojo dvi sukneles. Kambaryje matome dvi merginas. Atsidaro kambario durys ir į kambarį įeina vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis J. Z.). Pareigūnai pasiūlo jam atsisėsti, šis |nepaklūsta. Tarp pareigūnų ir vyrų vyksta grumtynės. A. Z. uždedami antrankiai, girdimas moters riksmas, kad seniui bloga, reikia kviesti greitąją. Kviečiama greitoji. Įjungus 4 vaizdo įrašą, tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Įjungus 5 vaizdo įrašą, matome kaip įtariamasis J. Z. puola pareigūnus, keikiasi, išeina į kiemą. Klausia ar J. Z. smaugė nukentėjusiąją. Mergina patvirtina, kad koridoriuje, o K.dar spėjo nufilmuoti kai visus lauk varė. Pareigūnas klausia ar ji pilnametė. Mergina atsako, kad (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) <..:>. Įjungus 8 vaizdo įrašą, matome nukentėjusiąją I. Z.. Ji pasakoja pareigūnams, kad buvo ligoninėje, kai grįžo rado geriančius du nepažįstamus vyriškius, tėvus ir vyrą. Prasidėjo konfliktas, jai priekaištavo dėl kažkokių vyriškių, bet ji nekreipė dėmesio, nes reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) matuotis suknelės. Kai išvažiavo iš dukters sulaukė žinutės, kad visi vaikai lauke, išvaryti iš namų, o kai ji grįš, seneliai iškvies policiją ir jų neįleis į namus. Kai jos grįžo, durys buvo atidarytos, bet ji spėjo tik į koridorių užeiti, net į kambarį neužėjo, prišoko vyras. Mergina (nustatyta, kad tai K.) sako, kad mamą stvėrė už rūbo (rodo kaip). I. Z. sako, kad ją tampyti pradėjo. K. pataiso, kad baba T. pirma pradėjo tampyti. I. Z. patvirtina, sako kad jos nenorėjo įleisti. Po to išėjo jos vyras ir jie dviese pradėjo ją stumdyti ir į virtuvę. Tada vyras pasiėmė padėklą ir dukrai į galvą. K. sako, kad ji pareigūnams rodė padėklą. Jie atsidūrė koridoriuje, nes jau bėgo į lauką. Tada senelis nusileido iš antro aukšto ir be žodžių pradėjo smaugti, po to abudu per galvą daužė, ji užsidengė galvą. Pareigūnas patikslina kiek buvo smūgių. I. Z. atsako, kad galėjo būti 10-15 smūgių. K. sako, kad trankė smaugė mamą. R. nenorėjo jos leisti, bet ji atėjo, tada jis griebė už kaukės, smaugti pradėjo, pilvą spaudė, ji bijojo. Pareigūnas patikslina, kuris spaudė pilvą. K. atsako, kad tėvas. Ji norėjo senelį nuo mamos atitraukti, šalia buvo tėvas, tada jis ant jos, jie stumdėsi. A. K., jie kažkiek spėjo nufilmuoti. Po to ji išėjo į lauką ir kvietė policiją. Pradeda pasakoti kita mergaite, jis sako, kad tėvas buvo paėmęs ją už plaukų. Pareigūnas patikslina ar ji atėjo kai smaugė jos mamą. K. sako, kad E. visada buvo. Pareigūnas prašo patikslinti kokiu momentu jai tėvas sudavė. Įjungus 9 vaizdo įrašą, matome nukentėjusiąją I. Z. ir mergina. Jos sėdi. Mergina sako, kad tuo metu buvo virtuvėje. Pareigūnas patikslina ar tuo metu kai stumdėsi. Ji patvirtina, kad taip, ir patikslina, kad jai trenkė du kartus į galvos sritį (dešine ranka rodo į kurią vietą) metaliniu padėklu. K. sako, kad ji rodė pareigūnams šitą padėklą, nes tuo metu buvo užėjusi į virtuvę ir girdėjo kaip E. verkė ir sakė, kam jai per galvą daužo. I. ir K. aiškina, kad I. norėjo išeiti, bet baba T. jos neišleido. Pareigūnas kreipiasi į merginą (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusioji E. Z.), klausia kokiu momentu ji pajuto fizinį skausmą. E. atsako, kad tuo metu kai jai trenkė padėklu. Pareigūnas prašo parodyti padėklą. K. atsistoja, prieina prie sekcijos ir išima metalinį padėklą. Jos aiškiną, kad tas padėklas kuriuo trenkė buvo didesnis, jis buvo iš virtuvės. Pareigūnai prašo, kad jos parodytų būtent tą padėklą iš virtuvės, kuriuo trenkė per galvą, nes jį reikės paimti. K. aiškina, kad apsikabinęs laikė jį (rankomis rodo kaip), ji stūmė jį, išstūmė į koridorių jį, tada senelis Jura nusileido. Pareigūnas klausia ar dėl jų jau buvo pradėti tyrimai. Merginos ir I. atsako, kad daug kartų. Pareigūnas klausia kaip pasibaigė ikiteisminiai tyrimai. K. sako, kad mama visada gina tėtį, nes myli jį. Pareigūnas patikslina kas iš kambaryje esančių nenukentėjo. R. R. sako, kad ant jo su peiliu šoko, bet K.jam per ranką trenkė, jis už aštraus suėmė. K. rodo kur guli bintas ir sako, kad tai dar prieš tai buvo. Tėtis grįžo iš darbo, buvo blaivus, ii jam padavė valgyti. Po to jis pasakė Renatui, kad negalvotų, jog jis čia yra herojus, nors R. tuo metu tylėjo. Pagrėbė peilį, tada K. jam per ranką. Pareigūnas klausia kokiu momentu visi pabėgo į lauką. K. sako, kad prieš tai, ji su mama dar nebuvo grįžusi. Po to patiksima, kad ji išėjo į lauką ir kvietė policiją. I. patikslina, kad K. išėjo į lauką ir pasakė, kad iškvietė policiją. Pareigūnas klausia kas turi video. K. atsako, kad K. kažkiek spėjo nufilmuoti. K. rodo pareigūnams nufilmuotą vaizdą. Girdim kaip vyriškas valsas rėkia „lauk“. Pareigūnas prašo, kad video nebūtų ištrintas. Pareigūnas sako, kad pradeda ikiteisminį tyrimą, užpildys dokumentus ir atneš pasirašyti. Įjungus 10 vaizdo įrašą, girdėti kaip pareigūnas tikslina ar su padėklu mušė tik nepilnametes. Jam atsako, kad tik vieną mušė (t. 1, b. 1. 116-117).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota metalinio padėklo apžiūra (t. 1, b. l. 122-125).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų.

Kaltinamasis J. Z. teisiamojo posėdžio savo kaltės nepripažino, nurodė, kad konfliktas buvo tik žodinis, nesmurtavo savo marčios I. atžvilgiu, nemušė, netampė už plaukų. Nepripažino jis savo kaltės ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš byloje esančių jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, kad marčia I. už kaklo nebuvo suėmęs, jokių smūgių į galvą jai nesudavė. Sūnus su žmona dažnai pykstasi, ruošiasi skirtis. Jo uošvienė N. taip pat buvo nusileidusi į pirmą aukštą ir ramino I.. I. tą vakarą taip pat gėrė alkoholį (t. 2, b. l. 77). Tačiau šie jo parodymai paneigti kitais teismo ištirtais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nukentėjusioji I. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius bei nekintančius parodymus, nurodydama, kad įvykio dieną neblaivūs buvę vyras ir buvęs uošvis konflikto metu smurtavo pagrindinius smūgius, tai daužė per galvą ir tampė už plaukų atliko J. Z.. Šiuos jos parodymus papildo ir kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. Z., R. R. parodymai, kurie bandė raminti kaltinamuosius, taip pat pareigūnų atvykusį į įvykį nuosekliais parodymais, byloje esančiais vaizdo įrašais, kurių visuma sueina į vientisą įvykių grandinę. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad J. Z. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. tyčinis smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir įvykę tokio panaudojimo padariniai, sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog teismo nagrinėjamo įvykio metu jis buvo nukentėjusiosios uošvis. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi J. Z. smurtavo prieš savo marčią, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. Z. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, parodė, kad pirmoji pradėjo konfliktą I.. Jis nesimušė su ja. Jis pasakė, kad jeigu jai nepatinka, tai tegu važiuoja pas savo motiną ar kur nori. Galbūt galėjo tik pastumti ją, nes ji daug didesnio svorio nei jis. Vėlgi šie kaltinamojo parodymai iš esmės prieštarauja ne tik byloje esantiems kitiems įrodymams bet ir jo paties parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pirmos apklausos metu nepilnai prisipažino, nes buvo po išgertuvių, neviską prisimena. Pilnai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, dukrų ir žmonos atsiprašė. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, padarė išvadas (t. 2, b. l. 132). Nukentėjusioji I. Š. (Z.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius bei nekintančius parodymus, nurodydama, kad kaltinamasis J. Z., bandant dukroms ją apginti, E. Z. sudavė padėklu ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, po to rankomis suėmė už kaklo ir jį suspaudė, dukrai K. Z. kūnu spaudė pilvą bei dešine ranka sugriebė už kaklo, tokiu būdu nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą, bei E. Z. padarė viršugalvio kraujosruvą, o K. Z. kaklo odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausta nukentėjusioji E. Z. parodė, kad kai tėtis pradėjo stumdyti mamą, ją paėmė už kaklo. Ji pradėjo stumti tėvą į lauką. Tėtis ją paėmė už plaukų, nuleido į apačią ir pradėjo mamą mušti. Ji daugiau nieko nematė. Tėvas juos stumdė į lauką. Atvažiavo policija. Dienos, kada tai vyko, ji neprisimena. Norėjo viską užmiršti, kai prisimena, pradeda verkti. Tą vakarą mušėsi senelis, močiutė ir tėtis. Tėtis ją užgavo, mamą ir sesę K.tėtis jai per pakaušį sudavė su padėklu. Už plaukų tampė. Buvo paėmęs už kaklo. Kai trenkė su padėklu, jautė skausmą toje vietoje. Kai tėtis suėmė už plaukų, buvo išpešta plaukų. Suėmė rankomis už kaklo, buvo sunku kvėpuoti, trūko gryno oro, pradėjo kosėti. Pirmą dieną ant kaklo buvo likęs paradimas. Tėtis stumdė sesę už pilvo. Tokius E. Z. parodymus papildo kitos nukentėjusiosios K. Z. parodymai. K. Z. parodė, kad įvykio dieną K. parašė, kad kažkoks „šumas“ namie, jai tada prasidėjo vėl panika, kad grįžus bus muštynės. Tai taip ir buvo. Ji dar tada sakė, „išeinam iš čia“, o močiutė pastvėrė mamą už drabužių kaltindama, kad ji kažkur su vyrais buvo. Ji tada išėjo į lauką, o R. nenorėjo įleisti jos vidun, nes norėjo apginti mamą. Galų gale K. R. įleido. Tėvas buvo su padėklu rankoje, buvo triukšmas virtuvėje. Tada ji išstūmė juos į koridorių. Tada atėjo senelis, pradėjo jai trankyti per galvą ir tėvas ir senelis, o K. su E. norėjo apginti mamą. K. matė, kaip tėvas laikė padėklą rankoje. Ją tėtis irgi stvėrė už kaklo, nuplėšė kaukę, bet ji pabėgo, surėkė, kad „tuoj aš iškviesiu policiją“. Po to ji kvietė policiją, o K. kažką dar spėjo nufilmuoti. Kur buvo R., tuo metu, kai vyko grumtynės, tai sakė, kad jį senelis pakvietė išgerti, bet vietoj to, jį užrakino kambaryje ir tik po to išleido, nes R. būtų neleidęs muštis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. Z. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai apie jų atžvilgiu panaudotą smurtą, liudytojos R. R. parodymai, R. R., K. Z. parodymai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Body vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys, jų parodymai, specialisto išvados, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. Z. smurtavo savo dukrų E. bei K. atžvilgiu ir atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus. Be to, specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiųjų sužalojimai visiškai atitinka nukentėjusiųjų parodymus. Byloje esanti specialisto išvada kategoriškai paneigia A. Z. versiją, kad jis nemušė dukrų. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad A. Z. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. tyčinis smurto prieš nukentėjusiąsias panaudojimas ir įvykę tokio panaudojimo padariniai, sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąsias sieja giminystės ryšiai, jos yra kaltinamojo dukros. Dėl aukščiau išdėstyto, A. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. parodė, kad dėl šių nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta visiškai. Įvykio metu jis išgėrė alaus ir važiavo pas I. į darbą, į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai jį sustabdė tiesiog patikrinimui. Dėl kito baudžiamojo nusižengimo, dėl kurio vėl vairavau automobilį, kai buvo atimta teisė vairuoti, taip pat prisipažįsta kaltu. Seniai jam teisė vairuoti atimta. Teisės vairuoti neturi iki šiol.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Ž. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir jos pareigos yra vyriausioji patrulė. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, paprašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad 2021 m. kovo 15 d. ji kartu su kolega E. T. pradėjo tarnybą 19.30 val. Patruliuojant nustatytu maršrutu iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant link įvykio vietos, per radijo ryšį VPK OVS budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) esančius kiemus, bando automobilių stovėjimo aikštelėje pasistatyti automobilį. Kai atvyko į nurodytą vietą, pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, įjungus mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. Jai ir kolegai priėjus prie minėto automobilio, už vairo sėdėjo kaip vėliau paaiškėjo pilietis A. Z., nuo kurio iškart pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, reakcija sulėtėjusi. Tuomet asmens paprašė, kad pateiktų automobilio dokumentus ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau asmuo pasakė, kad jau yra baustas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, todėl vairuotojo pažymėjimas yra atimtas. Asmens paklausė, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad šiandien, maždaug prieš valandą laiko gėrė degtinę, o vėliau pasakė, kad alų. Patikrinus A. Z. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklis parodė 2,85 promilių, 21 val. 13 min. Asmeniui antrą kartą patikrinus blaivumą po 23 min., alkoholio kiekio matuoklis parodė 2,93 promilių. Ji su kolega paaiškino, kad jis bus sulaikytas ir išvežtas į policijos įstaigą. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 151).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato pareigūnų „Body kamerų“ 2021-03-15 atvykus į įvykio vietą įrašų apžiūros protokole užfiksuotas pareigūno pokalbis sustabdžius galimai neblaivų A. Z. 2021 m. kovo mėn. 15 d. (t. 1, b. l. 166-169).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad 2021-03-15 A. Z., 21.13 val., alkotesterio tikrinimo rezultatai yra 2,85 promilių, o 21.36 val., yra 2,93 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore (t. 1; b. l. 136-140).

Pagal VŠĮ „Emprekis“ duomenis, automobilis Opel Zafira, 2000 metų, įvertintas 1270 eurų (t. 1, b. l. 155).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „M.“ (t. 1, b. l. 154).

Pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš byloje ištirtų įrodymų, tarp jų ir kaltinamojo A. Z. parodymų teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymai, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklaustos liudytojos S. Ž. parodymų, „Body kameros“ duomenų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Z. 2021 m. kovo 15 d., apie 21.13 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis pripažįsta, kad pavartojo alkoholio ir sėdo už vairo, todėl turėjo suprasti, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę, net neturėdamas tokios teisės, taip pat ir pasekmės jam buvo žinomos, kadangi jis jau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, dėl ko jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis A. Z. veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo A. Z. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. Z. 2020 m. vasario 25 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d., priimtam nuosprendžiui, jis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketverius metus. Byloje pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus duomenys apie tai, jog kaltinamasis įstatymų nustatyta tvarka buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir taisyklėmis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis žinojo, buvo iškviestas į Probacijos tarnybą dėl jos vykdymo, suprato, kad neturi teisės vairuoti automobilio. Taigi kaltinamajam A. Z. nagrinėjamo įvykio metu buvo neabejotinai žinoma apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, jis tai žinojo ir suprato, tačiau vis tiek vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu tyčia vengdamas atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo BPK 3 straipsnio 6 punkte esanti aplinkybė, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. 2021-03-16 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-04 nuosprendžiui, kuriuo jis ir buvo nuteistas dėl 2018-06-05 paskirto draudimo vairuoti transporto priemonės nevykdymo, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

Dėl skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę J. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis yra brandaus amžiaus, nedirbantis, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, J. Z. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus, tačiau matyti, jog jam būdingas polinkis smurtauti, yra problemų su piktnaudžiavimu alkoholiu. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. Z. skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį arčiau vidurkio. Manytina, kad tokia, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Kaltinamajam J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Teismas, skirdamas bausmę A. Z. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį bei nesunkus nusikaltimas, veikos baigtos. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, A. Z. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus, tačiau matyti, jog jam būdingas polinkis smurtauti, yra problemų su piktnaudžiavimu alkoholiu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Z. skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį arčiau vidurkio, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį arčiau vidurkio.

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. Z., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,85 promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, vakaro metu, mieste, vienoje iš pagrindinių Vilniaus gatvių, nesenai vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, jis už analogiškas veikas (automobilio vairavimą esant neblaiviam) jau yra teistas. Už šiuos nusikaltimus jam jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, du kartus konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau net ir tokios priemonės bei paskirtos bausmės kaltinamojo elgesio nepakeitė. Minėta, jog šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 22 d. Teismo vertinimu, tik maksimalus 5 metų teisių vairuoti atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti automobilio, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „ Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „M.“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės, kurios verčiasi automobilių pardavimu lizingo būdu, negali būti laikomos atsakingomis už visų savo klientų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019). Tokios pačios nuomonės laikosi ir Vilniaus apygardos teismas savo praktikoje, išnagrinėjęs analogišką prokuroro argumentą dėl lizingo bendrovei priklausančio automobilio, kuriuo buvo ne pirmą kartą įvykdyta nusikalstama veika (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-567-843/2019).

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Taip pat neegzistuoja kitos, BK 72 straipsnio 4 dalies 2-5 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą. Dėl šių aplinkybių iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 1270 eurų. Teismas neturi pagrindo netikėti VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, byloje nesant dėl to ginčo ar kitų šio automobilio vertę patvirtinančių duomenų. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pakartotinumą bei pavojingumą, teismas sprendžia, jog proporcinga ir teisinga šiuo atveju konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamasis neprašė nustatyti ilgesnį nei įstatymas numato šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą. Dėl to kaltinamajam nustatytinas dviejų mėnesių terminas konfiskuotai sumai sumokėti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų už advokatės A. G. atstovavimą ikiteisminio metu advokatės Elenos Žilėnienės atstovavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pažymoje nurodoma, kad priteistina iš kaltinamojo suma yra 995,08 eurų.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamasis A. Z. nemoka valstybinės kalbos buvo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, augina keturis vaikus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Metalinis padėklas, priduotas saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 126), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. Z. faktinio arešto bausmės pradžios atlikimo momento.

Į bausmės laiką J. Z. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-02-23, 21.30 val., iki 2021-02-24, 13.54 val., 1 (vieną) dieną, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Kaltinamajam J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

A. Z., gim. (duomenys neskelbtinI) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje, bendrinat bausmes dalinio suėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti A. Z. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, A. Z. atžvilgiu nutraukti.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. faktinio arešto bausmės pradžios atlikimo momento.

Į bausmės laiką A. Z. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-02-23, 21.30 val., iki 2021-02-24, 13.54 val. ir nuo 2021-03-15, 21.13 val., iki 2021-03-16, 14.23 val., 2 (dvi) dienos, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę,

administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai

A. Z. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti turto – automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkantį vertę t. y. 1270 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt) eurų valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. Z. uždrausti vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 22 d.

Kaltinamajam A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą A. Z. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokatės A. G., Elenos Žilėnienės teiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išlaidų priteisimo, atmesti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : metalinį padėklą, priduoti saugojimui į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.