Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-628-408/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
1-628-408/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nukentėjusysis
S. S.
Kaltinamasis
R. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-628-408/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00938-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.1.;1.1.7.; 1.1.8.;2.1.10.1.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant V. S., dalyvaujant prokurorei J. L., nukentėjusiajai S. S., kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-16 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2012 m. birželio 29 d. apie 17 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje, tyčia, mažiausiai penkis kartus sudavė delnu ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą savo seserei S. S., padarydamas jai kraujosruvą kairės akies srityje, apimančią vokus, taip S. S. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2012-06-29 nuo ryto savo namuose, esančiuose Kauno rajone, Kulautuvoje, Kalno g. 10, gėrė alkoholinį gėrimą – sidrą 7,5 laipsnių stiprumo. Išgėrė 1 butelį 1,5 litro talpos. Apie pietus išgėrė dar vieną tokį pat sidro butelį. Pavakary išėjo į lauką ir atsisėdo verandoje pavalgyti. Tuo metu prie jo priėjo sesuo S. S., kuri pradėjo kažką kalbėti. Ką ji kalbėjo nežino, nes jos nesiklausė. Tik jai pasakė, kad ji prie jo nelįstų, kadangi sesuo buvo išgėrusi. Savo sesers jis nemušė, rankos prieš ją nepakėlė. Po kurio laiko į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, uždėjo jam antrankius ir išsivežė. R. S. paaiškino, kad namuose be jo ir sesers dar gyvena ir gyvena tėvas S. S.. Sesuo ir tėvas dažnai girtauja. 2012-06-29 d. jis savo sesei S. S. nesudavė į veido sritį, fizinio skausmo jai nesukėlė. Nežino, kodėl sesuo jį apkalba.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu R. S. ir tėvu S. S.. 2012-06-29 nuo ryto su tėvu ir kaimynu K. S. buvo miške, rinko mėlynes. Grįžus į (duomenys neskelbtini), pardavė uogas, už gautus pinigus nusipirko cigarečių, maisto ir alaus. Grįžę į namus su tėvu ir kaimynu atsisėdo verandoje ir pradėjo gerti alų. Tėvas apsvaigo ir nuėjo miegoti į savo kambarį, o ji liko sėdėti verandoje. Tuo metu namuose buvo brolis, kuris vienas gėrė savo kambaryje. Kaimynas buvo atnešęs salotų, tačiau begerdami jas suvalgė. Tėvui nuėjus miegoti brolis atėjo į verandą ir paprašė, kad kaimynas dar atneštų salotų. Tada K. S. nuėjo į savo namus atnešti salotų. Ji nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Į tą patį kambarį atėjo brolis R. S., atsisėdo ant stalo priešais ją. Būdamas neblaivus pradėjo ją vadinti „žiurke, ku*va, narkomane“ ir panašiai. Po to pradėjo abiejų rankų delnais trankyti jai per skruostus, sudavė ne mažiau kaip penkis kartus. Paskui dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, į kairę akį. Jai tai sukėlė skausmą. Ji kelis kartus prašė brolio baigti, tačiau jis toliau ją plūdo necenzūriniais žodžiais ir mušė. Kada į kambarį įėjo kaimynas K. S. ir paklausė R. „ką čia darai“?, tada ji atsistojo ir pasėmusi telefoną išbėgo į kiemo, kur paskambino policijai. Su broliu, po to, kai jis ją sumušė santykiai pablogėjo. Iki šio įvykio jie pabendraudavo, kartu gamindavo valgyti, o dabar tik pasisveikina, bendrauja mažai. Dėl sumušimo brolis jos neatsiprašė, jis apskritai apie šį įvykį nekalba. Po to, kai ją sumušė brolis, ji su kraujosruva ant veido gėdinosi kur nors išeiti. Dvi savaites, kol pranyko kraujosruva, ji buvo namuose, nedirbo, o kadangi buvo darbų sezonas, tai nedirbdama prarado apie 400 litų. Be to, dėl patirto fizinio smurto ji ir dabar būdama namuose jaučiasi nejaukiai, bijo, kad būdamas neblaivus brolis vėl gali ją sumušti, jai sunku su juo bendrauti, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį broliui dėl patirtos moralinės žalos 600 Lt atlyginimo. Viso dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos byloje reiškia 1000 Lt. civilinį ieškinį.

Liudytojas K. S. parodė, kad 2012-06-29 d. apie 11 val. jis su kaimynais S. S. ir S. S. išėjo į mišką rinkti mėlynių. Po to surinktas uogas pardavė ir už gautus pinigus nusipirko maisto bei alaus. Grįžę pas S. į namus susėdo verandoje, kur visi trys valgė ir gėrė alų. Grįžus į namus juose buvo S. brolis R., kuris buvo trumpam prie jų prisėdęs. Kažkuriuo metu S. S. pasijuto girtas ir nuėjo miegoti. Tada į verandą atėjo R. S. ir paprašė jo iš namų atnešti salotų. Atėjus atgal į S. kiemą, verandoje nieko nebuvo. Tada namo viduje išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Pradaręs virtuvės duris pamatė, kad iš kambario iššoko R. S. ir išėjęs į lauką atsisėdo verandoje. Tada pamatė iš kambario išeinančią S. S., kuri mobiliuoju telefonu skambino į policiją. Girdėjo, kaip ji policijai skundėsi, kad ją mušė R.. Ant S. veido sužalojimų nesimatė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie S. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Dar palaukė, kol atvažiuos greitoji, o kai medikai S. išsivežė į Kauną, išėjo namo.

2012-08-10 specialisto išvadoje Nr. G 2094/12 (02) nurodoma, kad iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad sumušimo sąvoka netiksli, todėl sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti netikslinga (b.l.36).

Iš 2012-09-14 specialisto apklausos protokolo matyti, kad buvo apklaustas specialisto išvadą surašęs VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas G. A. C., kuris parodė, kad peržiūrėjo specialisto išvadą Nr. G 2094/12(02), kurią pat surašė ir pateikė išvadą, kad sumušimo žymių sąvoka netiksli, todėl sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti netikslinga. 2012-09-14 d. VTMT Kauno skyriuje jam pateiktos 2 S. S. nuotraukos, kuriose matosi veidas bei veido kairė pusė. Nuotraukos padarytos 2012-07-03 d. Kauno apskrities VPK Kauno r. PK VPS PP Raudondvario policijos nuovadoje skaitmeniniu fotoaparatu „Sony cyber shot“. Nuotraukose matyti kraujosruva kairės akies srityje apimanti vokus. Kraujosruva netaisyklingos formos, violetinės spalvos, žalsvais pakraščiais. Sužalojimas padaryta buku daiktu (-ais), galimai prieš 3-7 paras iki nuotraukų padarymo. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu (b.l.45).

Iš 2012-07-03 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas S. S. veidas su matomais sužalojimais (b.l.29-30).

Iš 2012-07-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra gyvenamasis namas (b.l. 16-22).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2012-06-29 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2012-06-29 pagal pranešimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur S. S. paaiškino, kad namuose jai brolis R. S. sudavė ranka į veidą. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurto požymiai- didelis gumbas S. S. veide / b.l. 10-12/.

Iš R. S. blaivumo testo parodymų matyti, kad 2012-06-29 18.03 val. jam buvo nustatytas 1, 82 promilių girtumas (b.l. 13).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Faktiniais duomenimis – nukentėjusiosios S. S. ir liudytojo K. S. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. S. 2012 m. birželio 29 d. apie 17 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje, tyčia, mažiausiai penkis kartus sudavė delnu ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą savo seserei S. S., padarydamas jai kraujosruvą kairės akies srityje, apimančią vokus, taip S. S. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis neigia sumušęs nukentėjusiąją ir nurodo, kad sesuo S. S. jį apkalba, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiek nukentėjusioji S. S. tiek jų kaimynas liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai pasakojo nukentėjusiosios sumušimo aplinkybes, specialisto apklausos protokole nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimas padaryta buku daiktu, galimai prieš 3-7 paras iki nuotraukų padarymo, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje ir galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu. Taigi darytina išvada, kad surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios S. S. dėl 400,00 Lt turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, kadangi nukentėjusioji teismui nepateikė jokių įrodymų dėl padarytos turtinės žalos dydžio. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji būdama nežymiai sužalota, tai yra, kad dėl ant veido esančių kraujosruvų ji negalėjo išeiti iš namų ir dirbti pas kaimynus daržuose, neparemta jokiais faktiniais įrodymai ir aplinkybėmis.

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios S. S. dėl 600,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad dėl įžūlių smurtinių kaltinamojo veiksmų, dėl kurių nukentėjusioji S. S. buvo šiurkščiai pažeminta ir šokiruota, dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo kaltas kaltinamasis R. S.. Dėl šio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, kas akivaizdžiai matėsi teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos sveikatos sutrikdymo laipsnį – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl yra pajėgūs užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. bei 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, dabartiniu metu yra įtariamas kito nusikaltimo prieš seserį padarymu, kad padarė tyčinį baigtą nusikaltimą asmens sveikatai, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas. Tačiau atsižvelgiant į jo jauną amžių, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, seka išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl paskirtosios bausmės vykdymą jam atidėtinas, paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirtą bausmę iš dalies sudėti su 2012-10-16 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį dalinai. Priteisti iš kaltinamojo R. S. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. S. naudai. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas