Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-11-17 · Administracinė byla Nr. I1-7772-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-17Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
I1-7772-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01639-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7772-428 /2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01639-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-10-04 iki 2021-07-05 atliko nuobaudą Marijampolės pataisos namuose 24 kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nurodė, jog kamera yra 20,46 kv. m ploto, į plotą įskaičiuotas ir sanitarinio mazgo plotas bei kiti įrenginiai (lovos, spintelės, stalas, suoliukas ir kt.). Visą tą laiką kameroje gyveno 5 nuteistieji. Dėl to patyrė didelius nepatogumus, tarp nuteistųjų nuolat buvo įtampa, suvaržyta judėjimo laisvė, sumažėjo bendravimas, jautė nuovargį. Kameroje buvo labai prastas apšvietimas, dirbtinis apšvietimas silpnas, nes veikė tik viena lempa. Natūralaus dienos apšvietimo nebuvo, kadangi ant langų buvo uždėtos grotos, smulkus tinklas bei netoli stovėjo aukšta betoninė siena. Nurodė, jog minėtą sieną atsakovė yra įpareigota nugriauti. Kameroje nėra jokios ventiliacijos, dėl to kameroje pastoviai drėgna, dėl ko nuo sienų luposi dažai, kaupdavosi pelėsis. Dėl to pareiškėjui prastėjo regėjimas bei sveikata, pastoviai jausdavo nuovargį. Kameroje buvo daug tarakonų, blakių. Nurodė, jog dėl to jam kildavo baimė. Dėl tarakonų naikinimo kreipėsi į administraciją, o veiksmų nebuvo imtasi.

Teigė, jog sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, spintelės, o tik lentynėlė tinkanti tik vienam asmeniui, o kameroje buvo penkiese. Tualetas yra tupiamas, surūdijęs, supuvęs. Pareiškėjas nurodė, jog jis negali pilnai pritūpti, nes turi kojos pėdos defektą, o ilgiau patupėjus yra sunku atsistoti. Dėl to išgyveno labai didelius nepatogumus, jautė nuovargį. Į dušą vesdavo tik vieną kartą 15 minučių per savaitę. Teigė, jog tarptautiniai teisės aktai rekomenduoja ne rečiau kaip du kartus per savaitę leisti pasinaudoti karštu dušu. Dėl to pareiškėjui buvo pažemintas orumas, neužtikrinta galimybė būti švariam.

Nurodė, jog į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas vieną kartą per dieną 30 min. Pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas, nėra įrengti vandens nutekėjimo latakai, nes po lietaus kiemelis būdavo pilnas vandens. Pasivaikščiojimo kiemelyje nėra įrengta sporto įrenginių, nesudarytos sąlygos mankštintis.

Būnant kamerų tipo patalpose pareiškėjas nei karto nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nors kreipėsi raštu dėl kojų skausmų. Prieš uždarant į kamerų tipo patalpas gydytojas privalo apžiūrėti nuteistuosius ir nustatyti, ar gali būti laikomas kamerų tipo patalpose.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–14). Nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pareiškėjas buvo patalpintas į 24 kamerą nuo 2020-11-04. Nurodė, jog kameroje esantis sanitarinis mazgas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir turi atskirą savo plotą, kuris neįsiskaičiuojamas į gyvenamųjų patalpų plotą. Teigė, jog teisės aktai nenumato, jog kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti veidrodis, spintelė bei nenumato kokios konstrukcijos turi būti tualetas. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Visuose Marijampolės PN yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis nuteistiesiems tenkamo gryno oro. Taip pat patalpos vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengtą vėdinimo ventiliaciją. UAB „Specialusis projektas“ parengtas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“, patvirtina, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema.

Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje dušu galėjo naudotis kiekvieną sekmadienį nuo 14 iki 21 val. KTP kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato privalomo kiemelių dydžio bei nenumato juose privalomai įrengti suoliukus ar sporto inventorių.

Pagal Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021-07-29 pažymą, nuteistasis laikotarpiu nuo 2020-10-04 iki 2021-07-05 į gydytojus kreipėsi 14 kartų dėl įvairių nusiskundimų sveikata, iš jų 10 kartų į gydytoją psichiatrę dėl narkotinių medžiagų vartojimo pasekmių, depresijos, 4 kartus į šeimos gydytoją. Dėl blogų kalinimo sąlygų bei blakių įkandimo pareiškėjas nesikreipė į gydytojus. Privaloma gydytojų apžiūra nuteistiesiems nėra atliekama juos perkeliant į kamerų tipo patalpas.

Atsakovo įsitikinimu, vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, Teismo įvertinti pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2020-10-04 iki 2021-07-05, atliekant nuobaudą 24 kameroje, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovės pateiktais duomenimis (b. l. 15, 18–19) nustatyta, jog pareiškėjas 24 kameroje nuobaudą atliko laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2021-07-05, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neginčija šių aplinkybių, todėl teismas vadovaujasi atsakovės atstovės pateiktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktas numato 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pateikti į bylą dokumentai (b. l. 15, 18–19, 55–56) patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2021-07-05 gyveno 24 kameroje, kurios plotas 20,35 kv. m, joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 24 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pažeistas minimali gyvenamojo ploto norma atmestinos ir pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo neužtikrinimo.

Pareiškėjas teigė, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas (dirbtinis ir natūralus), ventiliacija, pastoviai drėgna.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 16 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus apšvietimo dydžio Higienos norma nereglamentuoja.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-12-22), 16.9 punktą kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetami kaip nepagrįsti. Panašius reikalavimus dėl kamerų langų įrengimo numato ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22), 12.9 punktas.

Pareiškėjas dėl apšvietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad mechaninis patalpos apšvietimas buvo silpnas, tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė apšvietimo „silpnumas“, kada ir į ką dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi. Nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodyto galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Iš atsakovo pateikto techninio projekto bei pripažinimo tinkamu naudoti akto (b. l. 29–31) matyti, jog kamerose yra įrengtos mechaninė bei natūralios traukos vėdinimo sistemos. Tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas teigė, kad apšvietimą kameroje mažino bei gryno oro patekimui trukdė prie pastato pastatyta mūrinė siena, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (devynis mėnesius) į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (apšvietimo, vėdinimo ir kt.) nesikreipė, nepateikta jokių duomenų, patikrinimo aktų, jog natūralus apšvietimas, įrengtas dirbtinis apšvietimas bei vėdinimas kameroje ginčo laikotarpiu neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog Marijampolės PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“ (b. l. 46–50) bei pateiktos teismui darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos (b. l. 51–54). Tai patvirtina, jog atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus.

Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo nariuotakojų ar blakių naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Visuomenės sveikatos centrą, o dėl įkandimų – į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą (b. l. 17). Deklaratyviai teigdamas, kad kreipėsi dėl tarakonų naikinimo, pareiškėjas nekonkretizavo šių aplinkybių ir nenurodė kada kreipėsi ir kurį pareigūną.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 24 kameros sanitariniame mazge nebuvo spintelės, veidrodžio, tualetas tupimas, surūdijęs, todėl jam kilo sunkumų atliekant gamtinius reikalus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, praustuvė. Teisės aktai nenumato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniame mazge turėtų būti įrengtos spintelės bei veidrodis. Aprūpinimo normų 10.6 punkte numatyta, jog turi būti įrengiama sieninė lentyna tualeto reikmenims, tačiau teisės aktai nenumato, jog ji turi būti įrengiama sanitariniame mazge. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 58–61) matyti, jog tokios lentynėlės buvo įrengtos. Be to, nėra nustatyta, kad klozetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai ir be to teisės aktai numato, jog klozetas gali būti tupiamas, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė įrengiant 24 kameroje tupiamą klozetą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl kameros sanitarinio mazgo neatitikties teisės aktų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nepateikė rašytinių dokumentų, jog jam yra sunku naudotis tokio pobūdžio tualetu. Tai patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-07-29 pažyma (b. l. 17).

Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog į dušą vesdavo tik vieną kartą per savaitę 15 min, nors rekomenduojama ne mažiau nei du kartus.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pateikti teismui Marijampolės PN dušinės darbo grafikai (b. l. 36–45) patvirtina, jog pataisos įstaigoje buvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytų reikalavimų.

Tačiau nuo 2021-05-26 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 17.5 papunktyje numatyta nuostata, kuri numatė, jog nuteistieji išleidžiami iš kamerų į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų hierarchijos aspektu abi teisės normos yra vienodo statuso (Higienos normos HN 134:2015 bei Taisyklių nuostatos) šiuo atveju teisės aktų kolizija spręstina vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (lot. taikomas vėliau priimtas įstatymas). Be to, toks aiškinimas yra palankesnis pareiškėjui. Tokios praktikos laikytasi ir LVAT 2011-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-182/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 m.).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę – sekmadieniais nuo 14 iki 21 val. (b. l. 36–45).

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą bei į tai, jog pareiškėjui nuo 2021-05-26 buvo sudaryta galimybė dušu pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę, spręstina, jog laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2021-07-05 buvo pažeidžiamas Taisyklių 17.5 papunktis, kuriame buvo numatyta, jog nuteistieji išleidžiami iš kamerų į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien, t. y. pareiškėjas buvo išleidžiamas į dušo patalpas tik vieną kartą per savaitę, kai tuo tarpu turėjo išleisti ne rečiau nei du kartus per savaitę (pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2021-07-05 papildomai 5 kartus pasinaudoti dušu).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).

Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms numatė reikalavimus kamerų tipo sąlygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemams. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17 p.).

Pagal teisinį reglamentavimą matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose sporto įranga ir inventorius tik gali būti sumontuotas. Todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu. Be to, teisės aktai nenumato kokio dydžio turi būti įrengiami pasivaikščiojimo kiemeliai.

Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengta vandens nutekėjimo latakų. Atsakovė nurodė, jog pasivaikščiojimo kieme yra įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, Pasivaikščiojimo kiemo nuotraukų į bylą nepateikta. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl neveikiančios pasivaikščiojimo kiemelių kritulių šalinimo sistemos kreiptųsi į administraciją, nėra, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

Pateikti pasivaikščiojimo grafikai (b. l. 32–35) patvirtina, jog 24 kameroje esantys nuteistieji buvo vedami vienai valandai per dieną pasivaikščioti į kiemą. Pasivaikščiojimo laikas skirtingais laikotarpiais buvo skirtingu laiku, nuo 8.30 val. iki 9.30 val., nuo 11.30 iki 12.30 val., nuo 13 iki 14 val.

Pareiškėjas atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpoje, todėl jam pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnį buvo leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo laikas trukdavo tik 30 min ir pasivaikščioti vesdavo ryte.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šios aplinkybės atitinka tikrovę, nėra jokių duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų teikęs skundą Marijampolės PN administracijai, nenurodyta, ar tai truko visą ginčo laikotarpį (devynis mėnesius). Be to pabrėžtina, jog pasivaikščiojimas vykdavo ne tik ryte kaip nurodo pareiškėjas skunde, bet ir kitu dienos metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su aptariamais pareiškėjo nusiskundimais, kadangi pareiškėjas to nepagrindė bei nedetalizavo galimo pažeidimo.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, jog būnant kamerų tipo patalpose pareiškėjas nei karto nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nors kreipėsi raštu dėl kojos skausmo. Teigė, jog prieš uždarant į kamerų tipo patalpas gydytojas privalo apžiūrėti nuteistuosius, ir nustatyti ar gali būti laikomas kamerų tipo patalpose.

Pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugas teikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atliktų pareigų šioje byloje nevertinti, kadangi Marijampolės PN teisės aktai nenumato pareigos teikti sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, o Laisvės atėmimo vietų ligoninei jokio reikalavimo šioje byloje pareiškėjas nekelia. Pažymėtina, jog reikalavimo gydytojui apžiūrėti nuteistuosius prieš juos perkeliant į kamerų tipo patalpas teisės aktai nenumato. Be to, Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021-07-29 pažyma (b. l. 17), patvirtina, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2020-10-04 iki 2021-07-05 į gydytojus kreipėsi 14 kartų dėl įvairių nusiskundimų sveikata, iš jų 10 kartų į gydytoją psichiatrę dėl narkotinių medžiagų vartojimo pasekmių, depresijos, 4 kartus į šeimos gydytoją. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo suteikta galimybė kreiptis į gydytojus atmestina kaip nepagrįsta.

Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2021-07-04 nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu ne mažiau nei du kartus. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų (Taisyklių 17.5 pap.), todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas vertina, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas truko daugiau nei mėnesį laiko. Nesuteikimas pareiškėjui pasinaudoti dušu per savaitę du kartus negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė