Vilniaus apygardos teismo nutartis

pareiškejams R. M., R. L.

teismo posedyje išnagrinejes Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2009 m. rugsejo 14 d. nutartimi R. M. ir R. L. privataus kaltinimo skunda, kuriuo kaltinamas A. S., perdave Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo (b.l. 7-8). Apylinkes teismas padare išvada, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens turimas Lietuvos Respublikos Seimo nario statusas yra butent tokia aplinkybe, del kurios asmuo, kurio atžvilgiu galejo buti padaryta ši veika, praranda galimybe ginti savo pažeista teise privataus kaltinimo tvarka, nes apylinkes teismas neturi kompetencijos nagrineti jo paduota skunda, t.y. neturi galimybes atlikti reikalingus proceso veiksmus nagrinejant paduota skunda. Todel apylinkes teismas, vadovaudamasis LR BPK 409 str. 1 d. reikalavimais, pareiškeju skunda perdave prokurorui.

Be to, apylinkes teismas padare nepagrista išvada, kad tais atvejais, kai kaltinamasis yra Seimo narys, privataus kaltinimo skunda padaves asmuo praranda galimybe savo interesus ginti privataus kaltinimo tvarka ir, kad ši aplinkybe yra LR BPK 409 str. numatytas pagrindas pereiti i valstybini kaltinima. Skunda padave fiziniai asmenys R. M. ir R. L. gali išreikšti savo valia ginti savo interesus ir šia valia istatymo nustatyta forma išreiške. Byloje nera jokiu duomenu, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo A. S. buvimas Seimo nariu pareiškejams šiuo konkreciu atveju trukdytu gauti bylos nagrinejimui reikalinga informacija (kaip matyti iš skundo turinio, pareiškejams yra žinomos visos teisiškai reikšmingos ju atžvilgiu galimai ivykdytos veikos padarymo aplinkybes, skunde nera prašoma išreikalauti kokia nors informacija, kuria trukdytu gauti Seimo nario turimi imunitetai ar pan.), kad del A. S. užimamu pareigu nebutu galima atlikti kokiu nors konkreciu proceso veiksmu (byla turi nagrineti apygardos teismas, kuris ir gali atlikti reikalingus proceso veiksmus). Lietuvos apeliacinis teismas nutartimis formuoja teismu praktika, numatancia, jog nors baudžiamojo proceso taisykles ir nereglamentuoja, kaip turi elgtis apygardos teismas, noredamas pradeti privataus kaltinimo procesa Seimo nariui, taciau pirmiausiai apygardos teismas privaletu atlikti parengiamuosius veiksmus, isitikinti ar nurodyti faktai apie galimai padaryta veika nera akivaizdžiai neteisingi, ar yra butinumas atimti Seimo nariui imuniteta, o tada kreiptis i Generalini prokurora, kad šis atliktu Seimo statute nurodytus veiksmus del Seimo nario nelieciamybes atemimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-21 nutartis byloje Nr. 1N-49/2007). Todel faktas, kad skunde nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas Seimo narys, negali trukdyti pareiškejui igyvendinti savo teisiu ir ginti savo teisetu interesu privataus kaltinimo bylu procese, ir tai negali buti vertinama kaip LR BPK 409 str. 1 d. numatytas pagrindas, del kurio butina iš privataus kaltinimo pereiti i valstybini kaltinima.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skundas atmestinas.

Teismas, išnagrinejes bylos medžiaga ir susipažines su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo (toliau – Generalinio prokuroro pavaduotojas) skundo argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai R. M. ir R. L. privataus kaltinimo skunda, kuriuo kaltinamas A. S., perdave Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Generalinio prokuroro pavaduotojas nurodo, kad gaves pareiškeju R. M. ir R. L. privataus kaltinimo skunda ir nustates, jog skunde nurodytas baudžiamojon atsakomyben trauktinas asmuo A. S. yra Seimo narys, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas galejo priimti vieninteli procesini sprendima – vadovaudamasis LR BPK 225 str. 1, 2 dalimis, 228 str. 1 d., priimti nutarti byla perduoti pagal teisminguma i Vilniaus apygardos teisma. Šiuo atveju Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas prieme procesini sprendima jam neteismingoje byloje. Be to, Generalinio prokuroro pavaduotojas skunde nurodo, kad apygardos teismas privaletu atlikti parengiamuosius veiksmus, isitikinti, ar nurodyti faktai apie galimai padaryta veika nera akivaizdžiai neteisingi, ar yra butinumas atimti Seimo nariui imuniteta, o tada kreiptis i Generalini prokurora, kad šis atliktu Seimo statute nurodytus veiksmus del Seimo nario nelieciamybes atemimo.

Teismas nelaiko pagristais tokius Generalinio prokuroro pavaduotojo skundo argumentus, kadangi jie prieštarauja tiek LR BPK 409 str. 1 d., tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškejai R. M. ir R. L. padave privataus kaltinimo skunda, kuriuo praše pripažinti A. S. kaltu ir nuteisti ji pagal LR BK 154 str. 2 d. Taigi, A. S. atžvilgiu baudžiamosios bylos dar nera, jo atžvilgiu yra paduotas tik skundas privataus kaltinimo tvarka ir jis yra tik itariamas galimai padares nusikalstama veika. LR BPK 407 str. nenumato jokio draudimo pareiškejams kreiptis skundu i apylinkes teisma privataus kaltinimo tvarka del galimai Seimo nario padarytos nusikalstamos veikos. Taciau, nors pareiškejams ir yra nustatyta galimybe kreiptis i teisma su tokio pobudžio skundu, akivaizdu, kad apylinkes teismas negali nagrineti baudžiamosios bylos, kurioje Seimo narys jau yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Todel, apylinkes teismas, gaves pareiškeju skunda, spresdamas privataus kaltinimo skundo priemimo klausima ir nustates, kad yra LR BPK 409 str. 1 d. numatyti pagrindai, prieme pagrista nutarti perduoti skunda Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo.

LR BPK 407 str. išvardintos nusikalstamos veikos, del kuriu gali buti pradetas privataus kaltinimo procesas, taip pat nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas. Taciau LR BPK 409 str. l d. nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti savo teisetu interesu, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentejusiojo skundas arba jo teiseto atstovo pareiškimas, del šiu veiku privalo pradeti baudžiamaji procesa.

Teismas sprendžia, kad pareiškeju ketinimas patraukti baudžiamojon atsakomyben Lietuvos Respublikos Seimo nari už galimai jo padaryta nusikalstama veika, be abejones turi visuomenine reikšme ir gali sukelti rezonansa visuomeneje.

Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo Statutas) 22 str. 3 d. itvirtina Seimo nario imuniteta nuo baudžiamojo persekiojimo. Seimo narys be Seimo sutikimo negali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 3 d., Seimo Statuto 22 str. 2 d. itvirtina Seimo nario idemniteta, absoliutu draudima persekioti Seimo nari už jo pareigu vykdyma: balsavimus ir kalbas Seime, Seimo komitetu, komisiju ir frakciju posedžiuose. Taciau jei vykdydamas šias pareigas Seimo narys tycia paskleidžia tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti kita žmogu arba pakirsti pasitikejima juo, jis gali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben pagal bendras Baudžiamojo proceso kodekso numatytas teisines proceduras – privataus kaltinimo bylu proceso tvarka, ka pažymejo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje byloje Nr. 1-50-2007. Taciau, kad vyktu toks baudžiamasis procesas, reikalingas Seimo sutikimas. Vadovaujantis Seimo Statuto 23 str., išskirtine teise kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari baudžiamojon atsakomyben suteikta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Butent del šios priežasties pareiškejai R. M. ir R. L. neturi istatyminio pagrindo savarankiškai ginti savo pažeistus interesus privataus kaltinimo tvarka kreipiantis i teisma, o tuo paciu, neturi teisiniu galiu kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti A. S. baudžiamojon atsakomyben. Tai padaryti gali tik Generalinis prokuroras, pradejes ikiteismini tyrima ir nusprendes, kad yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, jog A. S. padare jam inkriminuotina nusikalstama veika, del ko reikia kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti A. S. baudžiamojon atsakomyben. Ši aplinkybe pripažintina svarbia priežastimi, del kurios šiuo atveju pareiškejai savarankiškai privataus kaltinimo tvarka negali ginti savo teisetu interesu. Teismas neatlieka kaltinimo funkciju, tai daryti istatymas ipareigoja prokurora. Todel, nesant galimybes pareiškejams ginti savo teisetu interesu privataus kaltinimo tvarka, nes kaltinamas yra Seimo narys, kaltinimo funkcijas turi perimti prokuroras, kuriam istatymas nustato teise spresti klausima del baudžiamojo proceso pradejimo.

Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog vadovaujantis LR BPK 407 str. bei 409 str., apylinkes teismas turejo teise priimti pareiškeju R. M. ir R. L. privataus kaltinimo tvarka paduota skunda, kuriuo Seimo narys A. S. itariamas galimai padares nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, išsprendes skundo priemimo klausima, atsižvelgdamas i pareiškeju ketinima patraukti baudžiamojon atsakomyben Lietuvos Respublikos Seimo nari, kas turi visuomenine reikšme ir sukelia dideli rezonansa visuomeneje, bei i tai, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari baudžiamojon atsakomyben, pagristai prieme procesini sprendima perduoti ši skunda Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Esant nurodytoms aplinkybems, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 14 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti Generalinio prokuroro pavaduotojo skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skunda atmesti.