Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2017 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-348, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena V. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 481 straipsnį,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate gautas R. M. pareiškimas dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 174 straipsnį ir 183 straipsnį, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučiame name, 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23.00 val. kaimynė V. M., būdama girta, bendro naudojimo patalpose, taip pat savo bute nakties metu garsiai šaukė, rėkė, keikėsi, garsiai leido muziką, daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į lauką ir šaldė patalpas, kitokiu elgesiu kėlė triukšmą ir trikdė viešąją rimtį iki 2016 m. gruodžio 3 d. 02:00 val. Neapsikentęs girtos V. M. keliamo triukšmo drausminti jos atėjo kaimynas A. E. iš 38-o buto. Kaimynas kelis kartus skambino V. M. į butą, tačiau durų niekas neatidarė. Nesiliaujant triukšmui tas pats kaimynas vėliau atėjo dar kartą su sūnumi, po ilgo skambinimo į V. M. buto duris ji į laiptinę išėjo girta ir atidarė duris, bandė aiškinti kažką kaimynui, tačiau dėl girtumo tik šaukė ir visus keikė. Tuo metu A. E. su sūnumi užėjo į V. M. butą, išjungė muziką ir įspėjo V. M., kad liautųsi triukšmavusi nakties metu. Kaimynui išjungus muziką ir išėjus atgal į savo butą, girta V. M. laiptinėje ir kitose bendro naudojimo patalpose pradėjo garsiai šaukti ir keikti ją tramdžiusį kaimyną ir jo sūnų. Laiptinėje ir bendro naudojimosi patalpoje nakties metu V. M. šaukė frazes su necenzūriniais žodžiais (nurodytos pareiškime, b.l. 45). Nakties metu 2016-12-03, 01.00 val., V. M. keikdama, šaukdama ir rėkdama ne tik, kad trikdė viešąją rimtį bet ir viešoje vietoje iškeikė pareiškėjo šeimą ir kaimyną A. E. su sūnumi. Už V. M. veiksmus 2016 m. gruodžio 2 d. naktį – šaukimą, garsų rėkimą, muzikos leidimą gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, beldimą, sienų ir radiatorių daužymą prašė patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, o už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, įžeidinėjimą, trikdant žmonių rimtį, grasinimus nužudyti ir susidoroti - patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį.

Atsižvelgiant į pareiškimo tyrimo metu surinktus duomenis (R. M. pareiškimą, jo žmonos T. P. rašytinį paaiškinimą, pareiškėjo kaimyno A. E. rašytinį paaiškinimą, V. M. rašytinį paaiškinimą, pareiškėjo pateiktus vaizdo ir garso įrašus) 2016-12-30 V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pasiūlyta sumokėti 2 eurų baudą, konstatavus, kad ji 2016-12-02 apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius garsiai leido muziką, tuo trikdė viešąją rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 str. 1 d. 2017 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-AT1-348 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja L. T. nutraukė R. M. pareiškimo pagrindu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną V. M. atžvilgiu pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnyje (iki 2017-01-01 analogiškas pažeidimas buvo numatytas ATPK 174 straipsnyje), nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad trūksta objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog V. M. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 481 straipsnyje. Byloje trūksta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. būtų padariusi administracinį nusižengimą, kitų liudininkų, išskyrus pareiškėją, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nenustatyta, vaizdo įrašo nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, jog trūksta įrodymų, kad V. M. padarė minėtą nusižengimą, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 481 straipsnį.

2017 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas dėl 2017 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-348, kuriame pareiškėjas nurodo, kad iš ginčijamo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną turinio matyti, kad tyrėja subjektyviai rėmėsi tik pareiškėjo R. M. pateiktos įrodomosios medžiagos dalimi, tačiau pati jokių objektyvių įrodymų nerinko, tuo pažeidžiant LR ANK 569 straipsnio nuostatas, kurios nustato imperatyvią prievolę įrodymus rinkti pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą. Padarydama aukščiau minėtą išvadą, jog V. M. veiksmai neatitinka LR ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo, tyrėja L. T. rėmėsi tik atsakomybėn traukiamo asmens, kuris įvykio metu buvo girtas, parodymais, tačiau neatsižvelgė į R. M. ir T. P. nuoseklius parodymus, kuriuose aiškiai nurodyta, kokie V. M. veiksmai atitinka aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tyrėja apklausė tik kaimyno, kurio atžvilgiu V. M. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sūnų, tačiau neapklausė jo tėvo, pagrindinio įvykio dalyvio – A. E.. Apklausos metu A. E. sūnus A. E. nurodė, kad V. M. garsiai šaukė, bet žodžių aprašyti ir atkartoti negali. Tai nepaneigia R. M. ir T. P. parodymų dėl V. M. keikimosi necenzūriniais žodžiais, o tyrėja apklausoje nepaklausė liudytojo, ar šiuos žodžius jis ar jo tėvas girdėjo. Šių prieštaravimų tyrėja nepašalino, visų įrodymų nesurinko. Surašydama V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti dviejų eurų baudą, tyrėja nurodė, kad pažeidimas įvykdytas 2016-12-02 apie 23.00 val., nors R. M. pareiškime įvykio laikotarpis nurodomas nuo 23.00 val. iki 02.00 val. Darytina išvada, kad tyrėja į pareiškimo turinį ir esmę neįsigilino, o tyrimą vykdė tik dėl LR ATPK 183 straipsnyje nurodyto pažeidimo. Tyrėja L. T., nagrinėdama pareiškimą, neįvertino visų jo turinyje nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad „...V. M. gyvenanti gretimame bute Nr. 43 būdama girta, bendro naudojimo patalpose, o taip pat ir savo bute, nakties metu, garsiai šaukė, rėkė, keikėsi, garsiai leido muzikos instrumentus, daužė bendro naudojimo patalpų duris, daužė radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į lauką ir šaldė patalpas, kitokiu elgesiu kėlė triukšmą ir trikdė viešąją rimtį iki sekančios paros t.y. 2016 m. gruodžio 3 d. 2 val. nakties...“. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjas nurodė dviejų teisės pažeidimų požymius - LR ATPK 183 straipsnio sudėtį atitinka šie nurodyti veiksmai - bendro naudojimo patalpose, o taip pat ir savo bute, nakties metu, garsiai šaukė, rėkė, garsiai leido muzikos instrumentus, o LR ATPK 174 straipsnio sudėtį atitinka šie nurodyti veiksmai - būdama girta, bendro naudojimo patalpose keikėsi, daužė bendro naudojimo patalpų duris, daužė radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į lauką ir šaldė patalpas, gėles. Iš nutarimo nutraukti administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną turinio matyti, kad tyrėja kitus pareiškime nurodytus veiksmus, išskyrus keikimąsi necenzūriniais žodžiais, priskyrė viešosios rimties trikdymo kategorijai arba jų visai nekvalifikavo. LR ANK 481 straipsnio dispozicija, kuri šiuo metu atitinka LR ATPK 174 straipsnio dispoziciją, nurodo, kad nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuosius požymius apima tokie veiksmai, kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Darytina išvada, kad tyrėja L. T. neteisingai kvalifikavo V. M. veiką ir neatsižvelgė į tai, kad bet kuris vienas iš tokių V. M. veiksmų, kaip bendro naudojimo patalpų durų daužymas, radiatorių daužymas, laikymas atidarytomis bendro naudojimo duris į lauką, tuo šaldant bendro naudojimo patalpas, gėlių sušaldymas, yra laikytinas atitinkančiu LR ANK 481 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus - kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. R. M. tyrėjai L. T. įteiktoje įrodomojoje medžiagoje- fotonuotraukose matyti nušalę augalai, laikomi bendro naudojimo patalpose, todėl vien šių įrodymų pakanka V. M. kaltumui, padarius LR ANK 481 straipsnyje nurodytą veiką, įrodyti. Tyrėja L. T. nagrinėdama R. M. pareiškimą neįvykdė ATPK 248 straipsnio bei atitinkamai po 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimų, klaidingai kvalifikavo V. M. veiksmus bei nesurinko objektyvių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškimo turinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas LR ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 567 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis. To padaryta byloje nebuvo.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimas Nr. 10-AT1-348 nutraukti administracinės bylos teiseną remiantis LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Skundžiamame nutarime administracinės teisenos nutraukimas argumentuojamas tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad trūksta objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog V. M. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 481 straipsnyje. Susipažinus su bylos medžiaga, konstatuotina, kad pagrįsti R. M. argumentai, jog ginčijamas nutarimas priimtas neišnaudojus visų galimybių surinkti įrodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus tarp esamų įrodymų. Nutarime nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 481 straipsnį, perkeltas apklaustų asmenų paaiškinimų turinys, tačiau iš esmės nėra surinktų įrodymų analizės, iš kurios būtų galima matyti, kaip yra vertinama įrodymų visuma, paaiškinami jų prieštaravimai, kodėl nesiremiama pareiškėjo ir jo žmonos nurodomomis aplinkybėmis, nors ANK 618 straipsnio 2 dalis reikalauja ne tik išdėstyti, tačiau ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Iš apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, kad tarp jų parodymų yra prieštaravimų. Pati V. M. teigia, kad atėjus kaimynams ir išjungus grotuvą, ji iš karto užrakino duris ir atsigulė, tačiau šie jos parodymai neatitinka nei pareiškėjo R. M. bei jo žmonos paaiškinimų, kad kaimynams išjungus muziką V. M. bute ši laiptinėje ir kitose bendro naudojimo patalpose pradėjo garsiai šaukti ir keikti ją tramdžiusį kaimyną ir jos sūnų, taip pat pareiškėjo šeimą, nei A. E. nurodomos aplinkybės, kad jam ir tėvui išėjus iš kaimynės buto, ši muzikos nebeleido, tačiau garsiai šaukė, nei vaizdo kamerų įrašų, iš kurių matyti, kad kaimynams išėjus V. M. vaikšto po koridorių, gestikuliuoja, jos lūpos juda ji sako kažkokias frazes (galimai šaukia). Nors A. E. nurodė negalintis nurodyti kaimynės šauktų žodžių turinio, tačiau galimai tai gali padaryti jo tėvas ar kiti kaimynai. Galiausiai paties A. E. rašytinis paaiškinimas gan glaustas ir neinformatyvus, iš jo frazės „Daugiau muzika nebegrojo, tik garsiai šaukė, bet jos žodžių aprašyti ir atkartoti negaliu“ nėra aišku, ar liudytojas negali pakartoti kaimynės šauktų žodžių, nes jų tiksliai negirdėjo, ar nenori jų pakartoti dėl pastarųjų necenzūrinio turinio. Atsiliepime nurodoma, kad V. M. veiksmų bendro naudojimo patalpose nepatvirtino šalia gyvenantys kaimynai, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokie būtų buvę apklausiami. Pareiškėjas nurodė tik tuos liudytojus, kurie sureagavo į keliamą triukšmą ir išėjo aiškintis su kaimyne, tačiau tai nereiškia, kad jos keliamas triukšmas nebuvo girdimas likusiems kaimynams.

Iš R. M. pareiškimo matyti, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis galimai buvo pažeidžiama dar iki muzikos išjungimo, nes pareiškime nurodoma, kad atėjus kaimynams buto duris atidariusi V. M. šaukė ant jų ir juos keikė. Atsiliepime nurodoma, kad šito nepatvirtino vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad V. M. su kaimynais bendrauja ramiai. Tačiau iš pareiškėjo pateiktų laiptinės vaizdo įrašų matyti, kad apie 00:44 val. V. M. atidarius duris laiptinėje vyksta ilgokas ir emocionalus pokalbis su A. E., o šiam nulipus į apačią V. M. dar kurį laiką kažką šaukia jam į apačią, po ko į viršų užlipa ir jos butą užeina jaunesnis vyras (A. E.), o paskui šį vėl atseka A. E.. Abiem vyrams išėjus iš moters buto ir jau lipant į apatinį aukštą, V. M. vėl kažką gestikuliuodama jiems šaukia. Minėtas vaizdo įrašas yra begarsis, todėl pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad V. M. pokalbių su kaimynais metu šaukė ir juos keikė, galėtų patvirtinti ar paneigti tik patys A. ir A. E., kurie ir bendravo tiesiogiai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Taip pat jiedu galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie V. M. elgesį tiek iki jų atėjimo išjungti muzikos, tiek po jų išėjimo, kadangi iš pareiškimo turinio matyti, kad be garsios muzikos, V. M. bendro naudojimo patalpose, taip pat savo bute, nakties metu garsiai šaukė, rėkė, keikėsi, daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo žmona duodama paaiškinimą nenurodė, konkrečių kaimynės keiksmų, kuriuos mini jos vyras pareiškime, tačiau pareigūnas, tiriantis pareiškimą, turi būti aktyvus ir esant neaiškumams, gali užduoti konkrečius klausimus ir tikslintis tiriamo įvykio aplinkybes. Nepagrįstas nutarimą priėmusios institucijos argumentas, kad tiriant R. M. pareiškimą buvo apklausti visi įvykį matę, jame dalyvavę ar jį girdėję asmenys. Iš esmės buvo apklausiami tik pareiškėjui žinomi ir jo paties nurodyti asmenys – A. E., T. P.. Ar triukšmas, ir kokio konkrečiai pobūdžio buvo girdimas kitiems kaimynams, netirta. Taip pat nesuprantamas teiginys, kad iš R. M. nurodytų pareiškime V. M. vartotų frazių santraukų turinio (b.l. 45) negalima daryti neginčijamos išvados, kad tai buvo necenzūriniai žodžiai. Jei šių frazių išsakymo faktas pasitvirtintų, jų turinys yra neabejotinai necenzūrinio ir įžeidžiamo pobūdžio. Ginčijamame nutarime nurodoma, kad teisena nutraukta remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybės asmens naudai. Tačiau pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tyrėjai kilę neaiškumai, prieštaravimai tarp duodamų parodymų galėjo ir turėjo būti šalinami, apklausiant tiesioginį įvykio liudininką A. E., išsamiau apie pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo apklausiant kitus įvykio liudytojus – A. E., T. P., tarp jų ir patį pareiškėją, bei patikrinant, ar 2016 m. gruodžio 2 d. – 3 d. triukšmą girdėjo (jei taip - kokio pobūdžio) kiti artimiausi V. M. kaimynai. Kadangi pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jam buvo padaryta žala, nušaldant bendro naudojimo patalpose esančią gėlę – tikrintinos aplinkybės dėl galimai pareiškėjui ir kitiems gyventojams padarytos turtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutarė:

R. M. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2017 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-348 panaikinti, medžiagą grąžinti papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.