Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis B. P., kurio turtą, žemės sklypą ir esančius statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjo pareiškėjos senelė palikėja P. P.. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelė P. P. mirė. Po P. P. mirties liko nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2024-06-07 (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės L. S. liudijimas patvirtina, kad po P. P. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais niekas nesikreipė, Testamentų registre nėra įregistruotų P. P. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos tėvas – suinteresuotas asmuo V. P., kuris yra (duomenys neskelbtini) eilės įpėdinis, pagal įstatymą į palikimo priėmimo vietos notarą nesikreipė ir palikimo, likusio po savo motinos mirties, nepriėmė tvirtindamas, kad jokio savo motinos turto jis nepaveldės ir joks turtas jam nėra reikalingas, kad teisė paveldėti yra pareiškėjos teisė, nes ji rūpinasi turtu, o tuo pačiu ir V. P., nes taip buvo numačiusi palikėja. Pareiškėja iki močiutės mirties gyveno paveldimame turte. Nors po P. P. mirties dėl palikimo priėmimo į palikimo vietos notarą niekas nesikreipė, po palikėjos mirties šiame turte ir toliau liko gyventi pareiškėja. Pareiškėja, yra palikėjos anūkė (vaikaitė) ir (duomenys neskelbtini) eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau -CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) mėnesių laikotarpiu po palikimo atsiradimo faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, žemės sklypą. Pareiškėja S. P., kuri ir palikėjai esant gyvai gyveno paveldimame močiutės name, turtą pradėjo valdyti kaip savo, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi turto būkle, aplinka, gerbūviu, atliko einamojo remonto darbus, atliko pertvarkymus, investavo į turtą savo lėšas t .y. atliko visus savininkui būdingus veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra ir naudojimu. Suinteresuotas asmuo - pareiškėjos tėvas V. P., kuris teisiškai yra aukštesnės ((duomenys neskelbtini)) eilės įpėdinis, palikimo, likusio po savo motinos P. P. mirties, nepriėmė ir neatliko jokių faktinių ar teisinių palikimo priėmimo veiksmų pripažindamas, jog paveldėti yra S. P. teisė, kurią ši ir realizavo, iš karto po močiutės mirties įstatymo nustatytu terminu, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesių laikotarpiu, vienintelė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą kaip savo, pradėdama elgtis su turtu kaip su nuosavu, savo nuožiūra, nederindama su niekuo turto valdymo, naudojimo veiksmų. Pareiškėja taip pat naudojasi ir kilnojamaisiais palikėjos daiktais. Pareiškėja nuo gimimo gyveno pas močiutę, su kuria labai gerai sutarė, kuri ją ir augino. Palikėja P. P. ilgai ir sunkiai sirgo, ją reikėjo nuolat prižiūrėti, pasirūpinti ir visa tai darė pareiškėja arba jos prašymu-pareiškėjos dukros.

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) P. P. anūkė: nors turi (duomenys neskelbtini) brolius ir seserį, bet visi jie yra kito tėvo ir su palikėja jų nesieja giminystė. Pareiškėja palaidojo palikėją savo lėšomis. Be paveldėjimo teisės liudijimo ir be dokumentų, patvirtinančių, kad S. P. priėmė P. P. palikimą, pareiškėja neturi galimybių disponuoti paveldėtu turtu.

Pareiškėja yra mirusios senelės (duomenys neskelbtini) eilės įstatyminė įpėdinė. Po senelės mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti senelės turtą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi kaip savo turtu, kadangi pareiškėja ten gyvena ir po senelės mirties. Per įstatymų nustatytą (duomenys neskelbtini) mėnesių terminą notarine tvarka – mirusiosios P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, apie paveldėjimo pagal įstatymą tvarką nieko nežinojo. Daugiau asmenų, kurie galėtų paveldėti mirusiosios P. P. turtą nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – (duomenys neskelbtini) mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad S. P. po senelės P. P., mirties (duomenys neskelbtini), turtą valdė, juo rūpinosi ir gyvena ten iki šiol, t. y. mirusios senelės palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) eilės įstatyminė įpėdinė ir suinteresuotas asmuo V. P. būdamas (duomenys neskelbtini) eilės įpėdinis po P. P. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą, pareiškėja S. P. (duomenys neskelbtini) m. į palikimo atsiradimo vietos notarę kreipėsi, tačiau notarė negalėjo išduoti jai paveldėjimo pagal įstatymą teisęs liudijimą, nes praleistas terminas palikimui priimti. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad S. P. priėmė savo mirusios senelės P. P. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. P. priėmė savo mirusios senelės P. P. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdama faktiškai jos turtą valdyti, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.