Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-382/2014

Teisėjas Virginijus Gadeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00318-2012-4

2014 m. balandžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 23 d., apie 15 val., būdamas R. V. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Plungėje, pavartojęs prieš pardavėją D. V. fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą – pinigus, t. y., sudavė kumščiu į veidą ne mažiau kaip septynis smūgius D. V., dėl to nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, po to dar vieną kartą sudavė smūgį kumščiu ir vieną kartą įspyrė koja į galvą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. V. padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosyje, lydimą nosies kaulų skeveldrinio lūžio bei galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir dešinės ausies kaušelyje, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė 1 500 Lt vertės individualios R. V. įmonės kasos aparatą ir jame buvusius 1163 Lt, padarė R. V. individualiai įmonei turtinę žalą už 2 663 Lt. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde tam tikrais aspektais neigia savo kaltę dėl svetimo turto užvaldymo plėšimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. V. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – pačių nuteistųjų M. V. ir M. R. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. V. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, kad nuteistasis svetimą turtą užvaldė ne dėl to, kad pardavėja pradėjo jį skubinti, o tik dėl siekimo pasipelnyti, ir tai aiškiai rodo jo tyčios kryptingumą. Nors nuteistasis prašydamas palengvinti jo teisinę padėtį skunde nurodo, kad plėšimo metu peilio jis nepanaudojo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią kaltinime nurodytą aplinkybę pašalino ir M. V. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį, taigi šis argumentas neturi jokios reikšmės nuteistojo bausmės individualizavimui.

Apeliantas skundu taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad M. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltininko asmenybę, kad nusikalto būdamas nepilnametis, po nuosprendžio priėmimo teistas dar du kartus, paskutinį kartą realia laisvės atėmimo bausme, nuo 2004 m. lapkričio 3 d. įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą. Teismas pripažino kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas M. V. pagrįstai skyrė didesnę nei BK 180 str. 1 d. sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. V. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas byloje taip pat nėra, t. y. nebuvo sutrumpinto įrodymų tyrimo ir byla išspręsta ne baudžiamuoju įsakymu, bet teismo nuosprendžiu.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam M. V. apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.