- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2-57-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01092-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė
- Trečiasis asmuo
- BTE Insurance Company SE, T. P., D. V., L. D.
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTE Insurance Company SE, T. P., D. V. ir L. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėtų gydytojų veiksmų.
Neteisėtus VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė gydytojų veiksmus ieškovė grindžia tuo, kad 2011-03-01 ieškovei atvykus į VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Ginekologojos skyrių dėl skausmo pilve, nebuvo laiku diagnozuotas negimdinis nėštumas kairiajame kiaušintakyje, todėl 2011-03-11 operacijos metu ieškovei buvo pašalintas kairysis kiaušintakis. Be to, dėl 2011-03-02 ieškovei netinkamai atliktos nėštuminės medžiagos pašalinimo iš dešiniojo kiaušintakio operacijos dešinysis kiaušintakis tapo nepraeinamas. Dėl nelaiku diagnozuoto negimdinio nėštumo kairiajame kiaušintakyje ir netinkamai atliktos nėštuminės medžiagos pašalinimo iš dešiniojo kiaušintakio operacijos ieškovė negali natūraliai pastoti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad 2011-03-01 ieškovė buvo paguldyta į VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Ginekologijos skyrių, įtariant negimdinį nėštumą. 2011-03-02 operacijos metu buvo nustatyti nėštumui būdingi pakitimai dešiniajame kiaušintakyje ir dešiniojoje kiaušidėje ir atlikta tausojanti operacija – pašalinta nėštuminė medžiaga iš dešiniojo kiaušintakio, išsaugant kiaušintakio vientisumą. Įtarti nėštumą kairiajame kiaušintakyje nebuvo pagrindo, nes nebuvo nėštumui būdingų pakitimų nei kairiajame kiaušintakyje, nei kairiojoje kiaušidėje. 2011-03-05 ieškovei buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu taip pat nebuvo pagrindo įtarti ginekologinės patologijos. Negimdinio nėštumo diagnozė kairiajame kiaušintakyje buvo nustatyta iš karto, kai tik atsirado klinikiniai nutrūkstančio negimdinio nėštumo požymiai, operacija dėl negimdinio nėštumo kairiajame kiaušintakyje buvo atlikta laiku, kiaušintakis buvo pašalintas ne dėl netinkamai atliktos operacijos, o dėl didelės nukraujavimo tikimybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-03-01 ieškovė buvo paguldyta į VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Ginekologijos skyrių (toliau – ligoninė), įtariant negimdinį nėštumą. 2011-03-02 ieškovei buvo atlikta videolaparoskopinė operacija, kurios metu gydytoja T. P. nustatė nėštumui būdingus pakitimus dešiniajam kiaušintakyje ir dešiniojoje kiaušidėje ir pašalino nėštumo medžiagą iš dešiniojo kiaušintakio, 2011-03-04 ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės į namus ambulatoriniam gydymui (1 t., 60-62, 71 b.l.). 2011-03-05 ieškovė kreipėsi į ligoninę dėl sustiprėjusio skausmo pilve ir kraujavimo. Ją apžiūrėjo gydytoja L. D., atliko ultragarsinį tyrimą, ieškovei buvo diagnozuota būklė po operacijos (1 t., 44 b.l.). 2011-03-10 ieškovė buvo paguldyta į ligoninę dėl pilvo skausmų, 2011-03-11 gydytoja D. V. atliko ieškovei videolaparoskopinę operaciją, kurios metu diagnozavo negimdinį nėštumą kairiajame kiaušintakyje, kairysis kiaušintakis buvo pašalintas dėl aktyvaus kraujavimo (1 t., 80-81, 90 b.l.).
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 – 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.).
Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, kad gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. V. G., Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prašymu vertindamas jam pateiktą ieškovės medicinę dokumentaciją, nurodė, kad atvejai, kai negimdinis nėštumas būna vienu metu abiejuose kiaušintakiuose, yra labai reti. Jei ieškovei po pirmosios operacijos iš dešiniojo kiaušintakio pašalintoje medžiagoje patologiniu tyrimu nebūtų nustatyti nėštuminiai audiniai, galima būtų spėti, kad operacijos metu buvo klaidingai nustatyta, kuriame kiaušintakyje buvo nėštumas. Tačiau patologinio tyrimo duomenys neabejotinai rodo, kad dešiniajame kiaušintakyje nėštumas buvo. Reikia manyti, kad tuo metu buvo ir nėštumas kairiame kiaušintakyje. Tačiau, operacijos metu apžiūrint kairįjį kiaušintakį, jame galėjo nebūti jokių negimdinio nėštumo požymių. Jeigu aiškių nėštumo požymių kitame kiaušintakyje nematyti, jis paliekamas nepaliestas. Negalima sureikšminti ieškovės nusiskundimų, kad jai skaudėjo pilvo apačios kairėje pusėje, nes, esant negimdiniam nėštumui, gali skaudėti bet kurioje pusėje, dažnai abiejose, todėl tai, kurioje pusėje skauda, nėra reikšminga diagnostikai. Nėštumo testas, net ir pašalinus nėštumą, dar kurį laiką išlieka teigiamas, todėl diagnozei patikslinti negalėjo turėti jokios reikšmės. Praėjus trims dienoms po operacijos atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu patologijos nerasta. Taigi, jokių objektyvių galimybių nustatyti, kad negimdinis nėštumas yra ir kairiajame kiaušintakyje, ligoninės gydytojai neturėjo tol, kol neatsirado klinikiniai nutrūkstančio negimdinio nėštumo požymiai. Doc. V. G. padarė išvadą, kad ligoninėje ieškovei teisingai ir laiku nustatyta diagnozė ir atlikti visi reikalingi tyrimai, tinkamai ir laiku atliktos negimdinio nėštumo dešiniajame ir kairiajame kiaušintakyje operacijos, teikiant asmens sveikatos paslaugas ieškovei diagnostinių ir (ar) gydymo klaidų nebuvo padaryta (1 t., 22-24 b.l.).
Išvadą, kad nebuvo objektyvių duomenų diagnozuoti kairiojo kiaušintakio negimdinį nėštumą dešiniojo kiaušintakio operacijos metu, davė ir byloje teismo medicinos deontologinę ekspetizę atlikę ekspetai (2 t., 4-8 b.l.). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad operacijos metu abu kiaušintakiai rasti vingiuoti, kas yra jų uždegiminio pažeidimo požymiai. Todėl negimdinio nėštumo sukeliami kiaušintakio pakitimai (vertinami vizualiai operacijos metu) yra apsunkinantys ir klaidinami. Be to, esant nėštumui kiaušintakyje, jo pokyčiai ryškėja progresuojant (didėjant) nėštumui ar prasidėjus nėštumo nutrūkimo procesui. Ieškovės atveju kitame kiaušintakyje esantis nėštumas galėjo būti dar be nutrūkimo požymių (kiaušintakio sienelės kraujosrūva, mėlynė, kraujavimas iš kiaušintakio sienelės ar jo natūralios angos).
Trečiasis asmuo D. V. taip pat patvirtino, kad negimdinio nėštumo sukelti kairiojo kiaušintakio pokyčiai galėjo išryškėti vėliau nei dešiniojo kiaušintakio dėl to, kad nėštumai abiejuose kiaušintakiuose vystėsi nevienodai, ar kad kairiajame kiaušintakyje buvo nesivystantis nėštumas.
Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad gydytoja T. P. nepagrįstai ieškovės neapžiūrėjo 2011-03-04 išrašant iš ligoninės į namus. Kaip matyti iš trečiojo asmens gydytojos T. P. paaiškinimų ir ligos istorijos Nr.5349 apskaitos formos Nr.003/a 3 -5 psl. esančių įrašų, pagrindo ieškovės apžiūrai nebuvo: ieškovės bendra būklė patenkinama, nusiskundimų nėra, temperatūra normali, pilvas pulpuojant minkštas, neskausmingas, peristaltika išklausoma abipus, tvarščiai sausi. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės apžiūra 2011-03-04 būtų davusi objektyvių duomenų, leidžiančių diagnozuoti negimdinį nėštumą kairiajame kiaušintakyje.
Byloje taip pat nėra įrodymų, kad gydytoja L. D. turėjo objektyvius duomenis diagnozuoti negimdinį nėštumą kairiajame kiaušintakyje 2011-03-05 apžiūros metu. Kaip jau nurodyta, 2011-03-05 gydytoja L. D. apžiūrėjo ieškovę, buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad gimda normalių matmenų, cistinių darinių nėra, laisvo skysčio nėra, t.y. patologija nebuvo nustatyta. Skausmas ir kraujavimas po operacijos yra būdingi pooperacinio periodo simptomai. Trečiasis asmuo T. P. paaiškino, kad kraujavimas po negimdinio nėštumo pašalinimo operacijos yra susijęs su tuo, kad valosi gimdoje dėl nėštumo pradėjusi formuotis medžiaga. Iš ankščiau aptartų įrodymų matyti, kad negimdinio nėštumo pokyčiai kiaušintakyje gali išryškėti ne iš karto. Kaip paaiškino trečiasis asmuo D. V., jei kiaušintakis yra be pokyčių, ultragarsinio tyrimo metu jis nėra pastebimas. Iš chirurginės operacijos protokolo Nr.2011/3724 matyti, kad pokyčiai kairiųjų priedų srityje buvo nustatyti tik 2011-03-10 ultragarsinio tyrimo metu (1 t., 80 b.l.). Byloje nėra įrodymų, kad 2011-03-05 ultragarsinio tyrimo metu pokyčiai kairiajame kiaušintakyje buvo tokie, kad negalėjo būti nepastebėti ultragarsinio tyrimo metu. Trečiasis asmuo D. V. paaiškino, kad 2011-03-11 operacijos metu pilvo ertmėje rastas kraujas buvo šviežias, nėra galimybės nustatyti, per kurį laiką susikaupė rastas 500 ml kraujo kiekis, jis galėjo susikaupti per trumpą laiką, nes kairysis kiaušintakis aktyviai kraujavo.
Atsakovas ir tretieji asmenys pripažino, kad ieškovės pateiktoje medicininėje literatūroje aprašytas žmogaus choriono gonadotropino tyrimas (hCG) yra naudojamas nėštuminių elementų buvimui nustatyti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad toks tyrimas ieškovei turėjo būti atliktas pagal teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatas, ar kad tokio tyrimo atlikimas ieškovės atveju yra įprastas pagal gydytojų pripažintas medicininės praktikos taisykles. Apie tai, kad hCG tyrimas ieškovei turėjo būti atliktas, nenurodyta nei doc. V. G. išvadoje, bei byloje atliktos ekspertizės išvadoje.
Kaip jau nurodyta, 2011-03-02 operacijos metu ieškovei buvo teisingai nustatyta negimdinio nėštumo dešiniajame kiaušintakyje diagnozė ir pašalinta nėštuminė medžiaga, o jokių objektyvių duomenų diagnozuoti negimdinį nėštumą kairiajame kiaušintakyje nebuvo. Doc. V. G. nurodė, kad net ir pašalinus negimdinį nėštumą, nėštumo testas dar kurį laiką išlieka teigiamas. Tretieji asmenys (gydytojos) paaiškino, kad hCG tyrimo ir nėštumo testo rezultatai yra pagrįsti tos pačios medžiagos kraujyje buvimu. Todėl net ir atlikus hCG tyrimą po 2011-03-04 operacijos, šio tyrimo duomenys ieškovės atveju nesudarytų objektyvaus pagrindo diagnozuoti negimdinio nėštumo kairiajame kiaušintakyje.
Kaip paaiškino trečiasis asmuo D. V., hCG tyrimas ieškovės atveju būtų buvęs informatyvus tik tada, jei jo duomenys būtų vertinami dinamikoje, t.y. turi būti lyginami kelių su pertraukomis atliktų tyrimų rezultatai. Esant tam tikram serumo kiekiui ir šiam dydžiui nemažėjant, būtų galima įtarti nėštuminės medžiagos buvimą. Tačiau tai neduotų pagrindo nustatyti, kad nėštuminė medžiaga yra būtent kairiajame kiaušintakyje. Nėštuminės medžiagos buvimas gali duoti pagrindą įtarti, kad iš dešiniojo kiaušintakio nebuvo pašalinta visa nėštuminė medžiaga. Kaip jau nurodyta, doc. V. G. ir ekspertizę atlikę ekspertai davė išvadą, kad nustatytas negimdinis nėštumas viename kiaušintakyje nėra pagrindas atverti kitą kiaušintakį, kuriame nėra aiškių nėštumo požymių, kad įsitikinti, jog jame nėra negimdinio nėštumo, nes negimdinis nėštumas abiejuose kiaušintakiuose yra labai retas atvejis. Todėl, kaip paaiškino trečiasis asmuo T. P., net ir hCG tyrimui rodant nėštuminės medžiagos buvimą, nesant aiškių nėštumo požymių kairiajame kiaušintakyje, būtų sprendžiama dėl to, ar iš dešiniojo kiaušintakio buvo pašalinta visa nėštuminė medžiaga, o ne atveriamas kairysis kiaušintakis, ieškant ten nėštuminės medžiagos. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad hCG tyrimo atlikimas ieškovės atveju būtų leidęs diagnozuoti negimdinį nėštumą kairiajame kiaušintakyje ankščiau, nei tai buvo padaryta, ir išsaugoti kairįjį kiaušintakį.
Neįrodytas ieškovės teiginys, kad jos dešinysis kiaušintakis tapo nepraeinamas dėl 2011-03-02 atliktos operacijos. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad teiginys, jog dešinysis kiaušintakis tapo nepraeinamas dėl atliktos operacijos, neturi pagrindo. Operacija atlikta tinkamai: atlikta maksimaliai tausojanti, konservatyvi endoskopinė intervencija, užtikrinanti, tačiau negarantuojanti, visišką kiaušintakio funkcijos išsaugojimo galimybę. Kiaušintakio nepraeinamumo priežastimi tikėtina yra ta pati priežastis, dėl kurios įvyko pastojimas kiaušintakyje. Pastojimas kiaušintakyje įvyksta jau esančio to kiaušintakio pažeidimo (dažniausiai uždegiminio) fone. Kad ieškovės kiaušintakiai buvo pažeisti dar iki operacijos, rodo jos negalėjimas pastoti normaliai (nevaisingumo diagnozė) bei pašalinto kairiojo kiaušintakio histologinis uždegiminio pažeidimo patvirtinimas.
Be to, 2011-03-02 operacijos protokole nurodyta, kad nėštuminė medžiaga pašalinta iš distalinio kiaušintakio trečdalio. Kaip paaiškino trečiasis asmuo T. P., ši kiaušintakio dalis yra netoli kiaušidės. Tuo tarpu 2011-11-29 epikrizėje (1 t., 9 b.l.) nurodyta, kad dešinysis kiaušintakis nepraeinamas nuo istminės dalies, t.y. nuo kiaušintakio dalies, esančios prie gimdos. Byloje nėra įrodymų, kad 2011-03-02 operacijos metu buvo pažeista dešiniojo kiaušintakio istminė dalies.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės dėl jo gydytojų veiksmų, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ieškinys atmestinas.
Už byloje atliktą ekspertizę pateikta PVM sąskaita faktūra 2 207 Lt sumai. Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizė įmokėjo 2 000 Lt avansą, ieškovė – 207 Lt avansą. Sumos, priklausančios ekspertinėms įstaigoms, pirmiausia išmokamos iš šalių sumokėto avanso (CPK 91 str. 3 d.). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra atleista nuo išlaidų už ekspertizę mokėjimo ir šios išlaidos turi būti apmokėtos iš valstybės lėšų. Todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 2 000 Lt išlaidos už ekspertizę (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.