- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-719-265/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02712-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kreditorius
- R. J.
- Skolininkas
- S. J.
- Kategorijos
- 28.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1944-792/2010 išieškotojos R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, skolininkas S. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2009-03-24 patvarkymą. Nurodė, jog antstolė 2008-08-22 patvarkymu nustatė, jog 2008-02-01 dienai skolininkas S. J. turi 26 380 Lt išlaikymo įsiskolinimą. 2009-03-24 antstolės patvarkymu buvo patikslintas 2008-02-22 patvarkymas ir nustatyta, jog išlaikymo įsiskolinimas yra tik 17 298 Lt. Mano, kad antstolės 2009-03-24 patvarkymas nepagrįstas, kadangi 2008-02-22 patvarkymu nustatyto įsiskolinimo S. J. CPK nustatyta tvarka neskundė, įsiskolinimo nėra sumokėjęs, todėl nebuvo jokio pagrindo perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-08 nutartimi skundą atmetė. Dėl antstolės teisės perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą teismas nurodė, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Gavusi skolininko prašymą perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, antstolė, įvertinusi, kad įsivėlus klaidai buvo paskaičiuotas per didelis išlaikymo įsiskolinimas, 2009-03-24 patvarkymu nustatė, antstolės nuomone, teisingo išlaikymo įsiskolinimo dydį 2008-02-01 dienai. Visus klausimus antstolė išsprendė priimdama patvarkymus, nenustatyta, jog patvarkymai neatitiktų nustatytų CPK normų. Teismas pažymėjo, kad net ir nesant skolininko prašymo, antstolė, nustačiusi, jos nuomone, neteisingą išlaikymo įsiskolinimo dydį, turėjo teisę perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi antstolis privalo nepažeisti ne tik išieškotojo, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių, taip pat ir skolininko, teisių ir teisėtų interesų. Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio teismas nurodė, kad antstolė išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2001 m. iki 2008 m. vasario mėnesio, išlaikymą skaičiuodama po 1 MGL kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį (už 2001-2006 m. susidarė 72 mėnesiai po 125 Lt kiekvienam vaikui, t. y. 250 Lt abiems vaikams, iš viso 18 000 Lt; už 2007 m. ir 2008 m. sausio mėnesį susidarė 13 mėnesių po 130 Lt kiekvienam vaikui, t. y. 260 Lt abiems vaikams, iš viso 3 380 Lt), taip pat antstolė pridėjo 5 000 Lt įsiskolinimą, susidariusį 2001-10-01 dienai, todėl išlaikymo įsiskolinimą 2008-02-01 dienai nurodė 26 380 Lt. Pažymėtina, jog minėtą paskaičiavimą antstolė atliko vadovaudamasi vykdomuoju raštu, kuriame buvo nurodyta, jog iš skolininko kiekvieną mėnesį išskaičiuotina 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui. 2008-02-22 patvarkymo priėmimo metu antstolė dar neturėjo duomenų iš skolininko darboviečių apie skolininko realiai gautas pajamas. Skolininko darbovietės – Klaipėdos kolegija ir Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinė mokykla – atitinkamai 2008-03-07 raštu Nr. 46 ir 2008-05-08 raštu Nr. V20-70 antstolei pateikė išsamias pažymas apie skolininkui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Gavusi šiuos duomenis antstolė, vadovaudamasi vykdomuoju raštu, perskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą ir 2009-03-24 patvarkyme nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis nuo 2004-01-11 iki 2008-02-01 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2188/2000 yra 17 298 Lt. Teismas pažymėjo, kad antstolė visiškai pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2004-01-11, kadangi pareiškėjos 2008-02-16 prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra nurodyta, jog priteistų piniginių sumų vaikų išlaikymui ji negauna nuo 2004-01-11.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu išieškotoja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-02-10 nutartimi iš skolininko priteisti alimentai vaikų išlaikymui ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį, todėl skolininkas vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2001 m. 11 mėn. iki 2004 m. 11 mėn. privalėjo vaikų išlaikymui sumokėti mažiausiai 9 000 Lt (36 mėn. x 250 MGL) Per nurodytą laikotarpį iš skolininko buvo išieškota tik 3 986,22 Lt, liko neišieškota 5 013,78 Lt suma, kuri neaptarta nei skundžiamame antstolės patvarkyme, nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. 2008-02-22 patvarkymu antstolės patvarkymu iš skolininko darbo užmokesčio pareikalauta išskaičiuoti priteistą išlaikymą ir nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2008-02-01 dienai yra 26 380 Lt. Skolininkas šio patvarkymo neginčijo, neginčijo ir 2009-03-12 arešto akto, kuriame nurodytas arešto 26 380 Lt mastas. 2009-030-17 skolininkas antstolei pateikė prašymą perskaičiuoti įsiskolinimą. Prašymas buvo nemotyvuotas, nepateikti jokie įrodymai, kad 26 380 Lt įsiskolinimas yra bent iš dalies apmokėtas. 2009-030-24 antstolės patvarkymas, kuriuo įsiskolinimo suma sumažinta iki 17 298 Lt, taip pat yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindui antstolei perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą buvo skolininko darboviečių pažymos apie skolininkui išmokėtą darbo užmokestį, yra neteisinga, nes minėtose pažymose nėra jokių duomenų apie tai, kad iš skolininko buvo išieškota teismo priteista išlaikymo suma, ir kad skolininko prievolė iki 2004-01-11 buvo įvykdyta. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovė pati nurodė, jog išlaikymo vaikams negavo nuo 2004-01-11. Nei pareiškėja, nei skolininkas nebuvo pateikę duomenų, jog iki 2004-01-11 skolininkas teikė vaikams išlaikymą taip, kaip buvo priteista teismo. Kadangi iki 2004-01-11 išlaikymas buvo teikiamas bent iš dalies, o nuo 2004-01-11 visiškai nebuvo teikiamas, pareiškėja ir nurodė, kad išlaikymo vaikams negauna nuo 2004-01-11. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, netyrė teismo sprendimo vykdymo iki 2004-01-11.Skolininkas prašydamas antstolės perskaičiuoti įsiskolinimą, įrodinėja dalinį prievolės įvykdymą, antstolė 2009-03-24 nemotyvuotu patvarkymu savo nuožiūra sprendžia ginčą dėl prievolės įvykdymo, tačiau remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-09 nutartimi byloje Nr. 2S-1204-538/2009 suformuotu precedentu, šias aplinkybes skolininkas turi įrodinėti teisme ginčo teisenos tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl antstolės teisės perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą. Antstolė ir be skolininko prašymo nustačiusi, jos nuomone, neteisingą išlaikymo įsiskolinimo dydį, privalėjo perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi antstolis privalo nepažeisti ne tik išieškotojo, bet ir taip pat ir skolininko teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo veiksmai atliekami vykdomojo dokumento pagrindu, jame nurodyta tvarka, todėl aplinkybės, kad pats antstolis ar išieškotojas suklydo apskaičiuodamas įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą ir skolininkas jo neginčijo, nesudaro pagrindo keisti vykdomajame dokumente nustatytą išieškojimo dydį ir tvarką. Skolininkas 2009-03-17 pareiškimu (vykd. b. l. 18) antstolės paprašė tik pakoreguoti ir patikslinti įsiskolinimo sumą 2008-02-01 dienai nenurodydamas jokių motyvų, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad skolininkas įrodinėjo dalinį prievolės įvykdymą, t. y. dėl to iškėlė ginčą, kurį neva išsprendė antstolė.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl skolos dydžio. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-02-10 vykdomajame rašte Nr. 2-2188/2000 nurodyta išieškoti iš S. J. alimentus R. J. naudai vaikų J., gimusio 1992-04-25, ir R. gimusio 1995-03-01, išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000-01-25 iki J. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki R. pilnametystės.
Esant nustatytai tokiai išieškotino išlaikymo dydžio nustatymo tvarkai, būtina nustatyti skolininko kiekvieno konkretaus mėnesio pajamas, nes konkretų mėnesį vaikams išieškotina suma gali viršyti bendrą minimalią (2 MGL) sumą, jeigu ją viršija 1/3 skolininko pajamų konkretų mėnesį – tokiu atveju turėtų būti išieškoma 1/3 pajamų, o ne 2 MGL. Išlaikymo šį mėnesį neišieškojus, atitinkamas būtų ir įsiskolinimas, t. y. ne 2 MGL, o 1/3 to mėnesio visų (pav., jei dirba keliose darbovietėse) pajamų dydžio. Todėl atžymos vykdomajame dokumente, kad iš skolininko buvo 2001-11-02 išieškota 414,63 Lt, 2002 metais – 1 488,55 Lt, 2003 metais – 1 144,74 Lt, o 2004 metų sausio – lapkričio mėnesiais išieškota 938,30 Lt, nesuteikia galimybių apskaičiuoti tikslų įsiskolinimą, tam būtina turėti duomenis apie skolininko pajamas kiekvieną mėnesį nuo vykdomajame rašte nurodytos skolininko prievolės pradžios, t. y. 2000-01-25. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.), t. y. privalo išreikalauti duomenis apie skolininko kiekvieną mėnesį gautas pajamas iš „Sodros“ ar skolininko darboviečių nuo pat 2000-01-25 (CPK 585 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2000-01-25 dienai taikytinas Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 382 Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo 2.3 punkte nustatytas minimalus gyvenimo lygis – 125 Lt per mėnesį, o nuo 2007-01-01 taikytinas Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 str. nustatytas minimalus gyvenimo lygis – 130 Lt.
Pažymėtina, kad nuo 2007-07-01 skaičiuojant minimalaus išlaikymo dydį MGL privalo būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d., CK 3.208 str.). Vyriausybės 2008-07-09 nutarime Nr. 684 Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos nuo einamųjų metų vasario mėnesio. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas pagal skaičių apvalinimo taisykles: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki lito. Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos.
Statistikos departamento duomenimis 2006 m. 12 mėn. kainų indeksas buvo 104.5, 2007 m. 12 mėn. – 108.1, 2008 m. 12 mėn. – 108.5, 2009 m. 12 mėn. – 101.3. Taigi nuo civilinio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), minimali iš skolininko išieškotina išlaikymo suma už kiekvieną 2007 m. liepos – 2008 m. sausio mėn. sudaro po 260 (2 MGL) x 1.045 (indeksas : 100) = 272 Lt, už 2008 m. vasario – 2009 m. sausio mėn. po 272 x 1.081 = 294 Lt, už 2009 m. vasario – 2010 m. sausio mėn. po 294 x 1.085 = 319 Lt, už 2010 m. vasario – 2010 m. balandžio mėn. (J. pilnametystė) – 319 x 1.013 = 323 Lt, R. už 2010 m. gegužės – 2011 m. sausio mėn. po 130 (1 MGL) x 1.045 x 1.081 x 1.085 x 1.013 = 161 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad indeksuojama tik konkrečia pinigų suma priteista periodinė išmoka, t. y. procentine/daline išraiška (pav. 30 proc. ar 1/4 nuo pajamų) priteista suma neindeksuojama. Šioje byloje nagrinėjamu atveju indeksuojama tik minimali nustatyta išieškotina išlaikymo suma, t. y. jei skolininko konkretaus mėnesio bendrų pajamų dalis (1/3 ar 1/4 nuo J. pilnametystės) viršija ją (indeksuotą MGL), išieškoma nustatyta pajamų dalis, o jei pastaroji dėl kokių nors priežasčių neišieškoma, ši dalis sudaro konkretaus mėnesio išlaikymo įsiskolinimo sumą. Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės grumentais dėl jos prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 1) prierašo „Alimentų negaunu nuo 2004-01-11“ vertinimo. Kaip buvo minėta, vykdomąjį dokumentą vykdo antstolis vadovaudamasis jame nurodyta išieškotina suma ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovaudamasis vien šiuo prierašu apriboti išieškotojos teises pagal vykdomąjį dokumentą. Išieškotojas disponuoja savo reikalavimo teise, pav. atsisakyti nuo viso ar dalies išieškojimo (CPK 641 str.), su skolininku sudaryta taikos sutartimi keisti išieškojimo dydį, būdą ir tvarką (CPK 595 str.), tačiau tai turi būti atlikta ir įforminta įstatymo nustatyta tvarka. Išieškotoja nurodė, kad šis prierašas tik reiškia, jog nuo 2004-01-11 skolininkas išlaikymo nebemoka visiškai, kai iki tol mokėjo bent iš dalies. Analogiškais motyvais vertintinas ir prierašas „nėra padengta skola 5 000 Lt, kuri susidarė 2001-10-01“. Kaip buvo minėta, išlaikymo įsiskolinimo dydžiui nustatyti būtina turėti duomenis apie skolininko pajamas kiekvieną mėnesį nuo vykdomajame rašte nurodytos skolininko prievolės pradžios, t. y. 2000-01-25. Jeigu konkretaus mėnesio pajamų dalis (1/3) viršijo tam mėnesiui minimalų išlaikymo dydį, turėjo būti išieškota būtent ta pajamų dalis, o jei neišieškota – ši pajamų dalis sudaro konkretaus mėnesio įsiskolinimo sumą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos R. J. skundą tenkinti – panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2009-03-24 patvarkymą dėl 2008-02-22 patvarkymo patikslinimo, įpareigoti antstolę atlikti išlaikymo įsiskolinimo dydžio patikslinimą pagal nutartyje nurodytus išaiškinimus.
Nutartis neskundžiama.