Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. D., gynėjo advokato Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria G. D. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas G. D. pratęsė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje. Teismas nutartyje nurodė, kad jos psichikos būklė išlieka nepakankamai stabili, ji nėra kritiška padarytai veikai ir savo ligai. Jos pavojingumas aplinkiniams dėl nepakankamai stabilios psichikos būklės ir nepakankamos kritikos vis dar išlieka, dėl ko jai dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

4. Gynėjo skundas atmetamas.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, jų taikymo pagrindai ir sąlygos numatyti BK 98 straipsnyje. BK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

6. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. BK 98 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, jog priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

7. Viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Teismų praktikoje pažymima, kad gydymo įstaigos komisijos medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, turi įvertinti ne tik ją, bet ir asmens socialinį pavojingumą, galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą.

8. Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvados šioje byloje matyti, kad G. D. anksčiau buvo daug kartų gydyta psichiatrijos stacionare, epizodiškai lankėsi ambulatoriškai, tačiau vaistų nevartojo, neigė serganti psichikos liga, jai nustatyta (duomenys neskeltini). Priverstinai, jau taikant jai stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ji gydoma nuo 2021 m. spalio 26 d. Iš šių duomenų galima spręsti, kad G. D. psichikos liga serga jau pakankamai ilgą laiką, ji daug kartų periodiškai buvo gydyta stacionare. Ir kas šiuo atveju yra labai svarbu, Komisijos išvadoje yra nurodoma, jog G. D. per ilgą jos gydymosi laikotarpį buvo taikomas ir ambulatorinis gydymas, tačiau ji pas psichiatrus lankėsi nereguliariai ir paskirtų vaistų nevartojo.

9. Komisijos išvadoje, vertinant G. D. elgesį, psichikos būklę per stebimą laikotarpį, nurodoma, kad ji priverstinio gydymo pradžioje buvo pikta, priešiška, teigė, kad atvyko reabilitacijai, pasimokyti rankdarbių. Jokių taisyklėse reikalaujančių dokumentų nepasirašė, griežtai atsisakė teikti kam nors informaciją. Jos agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, aktyvios psichopatologijos neišaiškinta. Ji rami, saikingai bendraujanti, lanko užimtumą. Jos psichinė būsena pilnai orientuota, kiek sulėtinta, hipomimiška, formalaus kontakto, blankių emocijų, įvykdytos neteisėtos veikos ir susirgimo atžvilgiu ji nėra kritiška. Įvertinus tai, matyti, kad per priverstinio gydymo stacionare laikotarpį G. D. psichikos būklė pagerėjo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė R. B. Tačiau matyti ir tai, kad išlieka G. D. kritikos stoka tiek ligai, tiek padarytai veikai, jos psichinės ligos simptomatika – svyruojanti nuotaika, kliedėjimo idėjos kaimynų atžvilgiu, logikos stokojantis mąstymas. O pagerėjusią jos psichikos būklę galima sieti būtent su sistemingu ir reguliariu jai paskirtų vaistų vartojimu ligoninėje. Ir juos ji būtinai turi vartoti ir ateityje, kad tokia jos būklė išliktų stabili.

10. Skunde teigiama, kad G. D. turimi socialiniai ryšiai (seserų pagalba) užtikrins, kad ji laikysis ambulatorinio gydymosi sąlygų, t. y. vartos vaistus bei lankysis pas gydytoją. Apygardos teismas su tuo sutikti neturi pakankamo pagrindo. Visų pirma, išanalizavusi jos socialinius ryšius, Komisija išvadoje pažymėjo, kad nors G. D. socialiniai ryšiai yra išlikę, ji su seserimis ryšius palaiko minimaliai, viena sesuo daugiau ja rūpinosi, tačiau G. D. ant jos pyksta. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad G. D. turi tvirtus socialinius ryšius, kurie jai gali daryti neabejotiną įtaką sveikimo ir psichikos ligos simptomų suvaldymo procese. Be to, kaip jau minėta, G. D. anksčiau buvo gydyta tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai. Bet savarankiškai ji vaistų nevartodavo ir to pakeisti negalėjo jos turimi socialiniai ryšiai. Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismo posėdyje išklausęs ir pačią G. D., apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal esamą jos psichikos būklę ir ginant jos kaip asmens, kuris serga psichine liga, bei visuomenės interesus, jai šiuo metu dar reikalingas tolimesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis, bendro stebėjimo sąlygomis. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti, nes G. D. psichikos būklė nors ir yra pagerėjusi, bet ji dar nėra pakankamai stabili, ji dar nėra pasveikusi arba tokios psichinės būklės, kad galėtų gyventi ir savo psichikos sveikata rūpintis savarankiškai.

11. Apygardos teismas sutinka ir su apylinkės teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. D. socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar netgi išvis išnykęs. Pagal smurto rizikos įvertinimo išvadą G. D. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė bei gali didėti esant ambulatorinio režimo nesilaikymui. Nurodyta, kad veiksniai, kurie šiuo metu didina nusikalstamo elgesio rizikos pasikartojimą, yra savivokos stoka, G. D. nekritiška savo būsenai dėl psichinės ligos defekto. Tai taip pat rodo, kad jos gydymasis ambulatorinėmis sąlygomis gyvenamojoje vietoje yra problematiškas, jo taikymas kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslams pasiekti.

12. Apibendrinęs virš išdėstytą, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. D. gydymas ambulatoriškai kol kas yra negalimas dėl nepakankamai stabilios jos psichikos būklės, neišnykusio ar reikšmingai nesumažėjusio jos socialinio pavojingumo. Todėl jai toliau turi būti tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Keisti skundžiamą nutartį gynėjo skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. D., gynėjo advokato Irmanto Ruželės skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.