- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-104-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03065-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria nepatenkintas L. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 10N-1752968-12, kuriuo L. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas L. Č. 2012 m. birželio 18 d. L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 str. 2 d. dėl to, kad jis 2012 m. birželio 9 d. 12.23 val. Savanorių pr. 121, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Chrysler town & country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino, taip pažeisdamas KET 109 p. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B. 2012 m. birželio 21 d. nutarimu už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą L. J. paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi L. J. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 10N-1752968-12.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai bei šališkai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikius materialines ir proceso teisės normas. Apelianto nuomone, padaryti pažeidimai vertintini kaip esminiai, nulėmę nepagrįsto bei neteisėto teismo sprendimo priėmimą, kuris yra naikintinas.
Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir bylą bei joje esančias aplinkybes išnagrinėjo šališkai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nukentėjusiuoju pripažinto A. R. sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkė. Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 apylinkių teismai dalyvauja reorganizacijoje ir nuo 2013-01-01 šie teismai ir juose dirbantys teisėjai priklausys Vilniaus miesto apylinkės teismui. Anot apelianto, iš esmės byloje yra situacija, kad bylą išnagrinėjo teismas, kuriame teisėju dirba byloje nukentėjusiuoju pripažinto asmens sutuoktinis. Tiek aplinkybės dėl nukentėjusiojo sutuoktinio, tiek ir tai, kad visi apelianto byloje pareikšti prašymai nebuvo tenkinami, o A. R. visi prašymai ir į bylą teikiama medžiaga, kuri net neatitiko minimalių į bylą teikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, buvo jungiama prie bylos medžiagos, bei visi prašymai tenkinami, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir nesudarė apeliantui galimybės gintis.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad „persirikiavęs į antrą juostą pareiškėjas ne palaipsniui lėtino važiavimo greitį, ne dinamiškai pristabdė vairuojamą automobilį, bet staigiai ir ekstremaliai stabdė, nors tam akivaizdžiai jokios būtinybės ar kliūties jo kelyje nebuvo, t. y. stabdė nepagrįstai ir chuliganiškai“. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, nes tai neatitinka faktinės situacijos, eismo įvykio schemos ir vaizdo medžiagoje fiksuotų aplinkybių. Pasak apelianto, kaip matyti iš eismo įvykio schemos, nebuvo fiksuota jokių automobilio „Chrysler town & country“ staigaus stabdymo žymių, kas aiškiai paneigia teismo padarytas išvadas, kad apeliantas staigiai ir ekstremaliai stabdė. Jeigu apeliantas būtų staigiai stabdęs, kelio važiuojamoje dalyje vienareikšmiškai turėjo likti tokio stabdymo žymės, kadangi tokioje situacijoje apelianto automobilis turėjo judėti iš esmės didesniu greičiu nei, kad judėjo nukentėjusysis savo automobiliu, dideliu greičiu turėjo jį aplenkti, spėti pilnai persirikiuoti į tą pačią judėjimo juostą, kuria judėjo nukentėjusiojo automobilis, ir staigiai užblokuoti ratus. Tačiau jokių tokio ekstremalaus stabdymo pėdsakų eismo įvykio vietoje fiksuota nebuvo. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir liudytojas L. Č. – policijos pareigūnas, forminęs eismo įvykį ir braižęs eismo įvykio schemą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad, kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos, apeliantas važiuodamas antroje kelio juostoje lengvai pristabdė toje vietoje, kuri yra visai šalia prie išvažiavimo iš „Lukoil“ degalinės, ir vaizdo įraše yra aiškiai fiksuota, kaip tuo pat metu iš „Lukoil“ degalinės plačiu spinduliu į pirmą eismo juostą išvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Teismo padarytos išvados, kad tokiam manevrui (pristabdymui) apeliantas neturėjo akivaizdžiai jokios būtinybės ar kliūties jo kelyje nebuvo, negalima sutikti, kadangi vaizdo medžiagoje fiksuotos aplinkybės duoda pilną ir pagrįstą pagrindą apeliantui atlikti tą veiksmą, kurį jis atliko, lengvai pristabdyti priešais priekyje manevruojantį automobilį, siekiant išvengti galimų ekstremalių situacijų, todėl teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas be jokio aiškaus pagrindo pristabdė vairuojamą transporto priemonę, yra nepagrįstos. Pasak apelianto, esamoje situacijoje atsižvelgiant į iš „Lukoil“ išvažiuojančio automobilio važiavimo trajektoriją ir numanomą greitį, jis tokioje situacijoje kaip atsargus vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, apsisaugodamas nuo galimų minėto automobilio sukeltų kliūčių, tokių kaip galimas priekyje manevravusio automobilio išvažiavimas į apelianto judėjimo juostą ir kitų nenumatytų aplinkybių, bei natūraliai, siekdamas apsisaugoti nuo galimo nepageidaujamo kontakto, sumažino savo judėjimo greitį.
Anot apelianto, automobilių sužalojimai aiškiai parodo, kad tarp automobilių buvęs kontaktas buvo labai nestiprus ir jokių esminių ar didelių sužalojimų automobiliai nepatyrė. Tai pripažįsta abiejų transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad atsižvelgiant į automobilių judėjimo greitį, atstumas tarp automobilių buvo pakankamas, tiesiog Audi A6 vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių, kad galėtų saugiai sustoti atsiradus kliūčiai priekyje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nėra fiksuota ir automobilio Audi A6 ekstremalaus stabdymo žymių. Kaip teisme paliudijo ir nukentėjusiojo dukra L. R., A. R. nepakeitė nei savo važiavimo intensyvumo, nei kažkaip kitaip reagavo, kai buvo aplenktas apelianto, tai aiškiai parodo, kad apeliantas „neužkirto“ A. R. vairuojamo automobilio, ir pats apelianto persirikiavimas į antrą kelio juostą nebuvo kažkoks staigus ar netikėtas, automobilio Audi A6 vairuotojas jį puikiai matė ir suvokė.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, eismo įvykis kilo dėl to, kad A. R. nesilaikė KET 133 p. reikalavimų, t. y. nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei KET 132 p. reikalavimų, numatančių, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Apeliantas siekė, kad byloje būtų atliekama ekspertizė, kuri padėtų nustatyti auto įvykio mechanizmą, tačiau teismas tokius apelianto prašymus atmetė. Apelianto nuomone, pagal eismo įvykio schemą atlikta ekspertizė būtų aiškiai parodžiusi, kas iš tiesų yra kaltas dėl eismo įvykio.
Apeliantas nurodo, kad teismas jo elgesyje konstatuoja, kad apeliantas elgėsi neatsargiai ir nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui ir aplinkai, nesiekė išvengti, bet sąmoningai sukėlė nuostolingus padarinius. Pasak apelianto, kuo remiantis buvo padaryta tokia teismo išvada, nėra aišku, taip pat neaišku, kuo pasireiškė apelianto siekis sąmoningai sukelti nuostolingus padarinius. Apeliantas automobiliu važiavo su mažamečiais vaikais ir tikrai nesiekė nei jų, nei savo automobilio sužaloti. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nustatyta nebuvo. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad jeigu teismas apelianto veiksmuose nustatė tiesioginę tyčią sąmoningai sukelti nuostolingus padarinius, minėtos veikos kvalifikacija neatitinka ATPK nuostatų.
Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi jis vairuodamas transporto priemonę laikėsi KET reikalavimų, bei vairuodamas automobilį judėjo ir manevravo atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, bei judėjimo metu ėmėsi visų atsargumo priemonių išvengti galimų kliūčių. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo išvados apie apelianto baustumą yra visiškai nepagrįstos, kadangi pats teismas skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad apeliantas galiojančių nuobaudų neturi, todėl šios aplinkybės parodo, kad apeliantui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad anksčiau apeliantui skirtos nuobaudos neatgrasė jo nuo naujų pažeidimų darymo ir reikiamų pokyčių sąmonėje nesuformavo, kadangi apeliantas nebuvo baustas administracine nuobauda.
Apelianto nuomone, išanalizavus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog L. J. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu nutrauktina remiantis ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
L. J. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-06-21 nutarime pripažinta, kad L. J. pažeidė KET 109 p.
KET 109 p. numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog L. J. 2012 m. birželio 9 d. 12.23 val. Savanorių pr. 121, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Chrysler town & country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino, taip pažeisdamas KET 109 p. ir padarydamas ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde L. J. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas A. R., kuris, pasak apelianto, nesilaikė KET 133 p. reikalavimų, t. y. nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei KET 132 p. reikalavimų, numatančių, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Nukentėjusysis A. R. paaiškinime policijai nurodė, jog 2012 m. birželio 9 d. 12.05 val. vairavo automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojant Savanorių pr. vidurine eismo juosta apie 50 km/h greičiu, jį iš dešinės eismo juostos aplenkęs baltos spalvos minivenas staiga persirikiavo į A. R. eismo juostą ir be jokios priežasties pradėjo staigiai stabdyti, sukeldamas pavojų ne tik automobiliui „Audi A6“, bet ir paskui važiavusiam vilkikui bei kitiems eismo dalyviams. Nespėjęs sustabdyti A. R. atsimušė į minėtą automobilį. Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. R. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad važiavo su dukra ir 8 metų sūnumi Savanorių prospektu vidurine juosta. Šone jo pirma eismo juosta važiavo baltas „CHRYSLER“ automobilis. Pravažiavus šviesoforą „CHRYSLER“ automobilis pradėjo dešinėje eismo juostoje neatsargiai manevruoti, savo automobiliu stūmė jį į šoną. Toks nepasvertas manevras ji išgąsdino, jis pasitraukė. Po to „CHRYSLER“ turėjo pristabdyti, nes jo eismo juostoje stovėjo miesto transportas. Jis nuvažiavau savo juosta. Netrukus per veidrodį pamatė dešine eismo juosta dideliu greičiu atlenkiantį automobilį „CHRYSLER“, kuris belenkdamas pradėjo iš priekio stabdyti, rikiuotis į antrą juostą. Automobilis „CHRYSLER“ jį aplenkė, rikiavosi į antrą juostą ir tuo pačiu metu stabdė. Jis savo automobilio dešinės pusės žibintu atsitrenkė į „CHRYSLER“ bamperio kairį kampą. Tai buvo nepasvertas manevras ir tyčinės situacijos sukėlimas. Prieš juos visiškai jokių automobilių nebuvo. Abudu automobiliai kontakto metu buvo antroje eismo juostoje. Automobilis „CHRYSLER“ persirikiuodamas nerodė posūkio signalo. Automobilių kontaktas įvyko dėl staigaus automobilio užkišimo ir stabdymo (b. l. 61-62). Kartu su A. R. automobilyje važiavusi jo dukra L. R. patvirtino A. R. nurodytas įvykio aplinkybes, paaiškinime policijai nurodė, kad 2012 m. birželio 9 d. 12.05 val. važiuojant Savanorių pr. vidurine eismo juosta prie sankryžos su Vilkpėdės g. pamatė neatsargiai manevruojantį baltos spalvos automobilį „Chrysler“, kuris iš pirmos eismo juostos ėmė rikiuotis į antrąją artėdamas prie jų automobilio šono. Vėliau atsiliko ir dideliu greičiu aplenkęs jų mašiną dešinėje eismo juostoje, išvažiavo priešais jų automobilį ir staigiai stabdė. Priekyje automobilio „Chrysler“ nebuvo nei kitų automobilių, nei kitos kliūties. Apklausta pirmosios instancijos teisme L. R. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes (b. l. 76-77). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių A. R. ir L. R. būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl šiais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vaizdo įrašo ekspertizė nėra būtina, nes iš jo akivaizdžiai matosi, kad automobilis „Chrysler town & country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė visiškai nepagrįstai, tuo sukeldamas eismo įvykį. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad vaizdo įraše yra aiškiai fiksuota, kaip tuo pat metu iš „Lukoil“ degalinės į pirmą eismo juostą išvažiuoja tamsios spalvos automobilis, tačiau nuo automobilio „Chrysler town & country“ iki minėto automobilio buvo pakankamai didelis atstumas, taip pat šis automobilis įvažiavo į pirmą eismo juostą, kai tuo tarpu automobilis „Chrysler town & country“ važiavo antrąja eismo juosta. Iš to spręstina, kad automobiliui „Chrysler town & country“ kliūties kelyje nebuvo ir L. J. nepagrįstai stabdė savo automobilį, tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, taip padarydamas ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiškinime policijos pareigūnams, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 61) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nurodė, kad 2012-06-09 apie 12.30 dienos metu važiavo „CHRYSLER TOWN COUNTRY“ transporto priemone, priklausiančia E. I., kartu su savininke. Buvo saulėta, geras oras. Nuo Gerosios Vilties Savanorių prospektu Gariūnų link jis važiavo antra juosta, po to persirikiavo į pirmą juostą. Važiuodamas link sankryžos su šviesoforu vėl persirikiavo iš pirmos juostos į antrą eismo juostą, nes ši buvo tuštesnė. Važiuojant pro degalinę „Lukoil“ reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje daugelis mašinų persirikiuoja į dešinę ir vėl grįžo į antrą juostą. Priešais jį mašinos pradėjo stabdyti. Priešais save pamatė automobilį „Audi“, kuri pradėjo stabdyti. Jis taip pat pradėjo stabdyti. Praėjus kuriam laikui, gal kokiom 5-8 sekundėm, pajuto smūgį į galą. Kartu su L. J. automobilyje važiavusi E. I. patvirtino L. J. nurodytas įvykio aplinkybes, paaiškinime policijai ir apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad birželio mėnesį važiavo su vaikais į gimtadienį. Važiavo automobiliu „CHYSLER“ ji, L., jos sūnus ir duktė Savanorių prospektu nuo Gerosios vilties žiedo link Trakų, kirto Vilkpėdės sankryžą. Važiavo pirma juosta, ties Lukoil degaline persirikiavo į antrą juostą. Tuomet L. J. pristabdė automobilį, nes priekyje buvo mašinų. Pristabdžius ji pajuto smūgį, kuris nebuvo stiprus. Tuomet sustojo. Ji sėdėjo automobilio gale su vaikais. Pristabdant prieš juos buvo mašina pirmoje juostoje ir priekyje toliau buvo mašinų, arčiau nei 50 metrų. Prieš juos automobilis staigiai išsuko iš degalinės. Persirikiavę į antrą eismo juostą iki smūgio jie kažkiek pavažiavo, gal 5-10 sekundžių (b. l. 77).
Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia L. J. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino liudytojos E. I. parodymus, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, taip pat ji, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens partnerė, suinteresuota L. J. palankia bylos baigtimi.
Šalies argumentai
Nors apeliantas skunde nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl A. R. padarytų KET 132 p., 133 p. pažeidimų, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų A. R. veiksmuose nenustatyta, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad L. J., persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino, todėl jo veiksmai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir bylą išnagrinėjo šališkai. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Tai, kad nukentėjusiojo A. R. sutuoktinė buvo (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkė, neduoda pagrindo spręsti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, buvo šališkas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo 2012 m. lapkričio 14 d., tuo tarpu Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 apylinkių teismai sujungti nuo 2013-01-01, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad bylą išnagrinėjo teismas, kuriame teisėju dirba byloje nukentėjusiuoju pripažinto asmens sutuoktinis. Tai, kad byloje apelianto pareikšti prašymai nebuvo tenkinami, neleidžia spręsti, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir nesudarė apeliantui galimybės gintis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl apeliantui paskirtos nuobaudos dydžio.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad L. J. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.