- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-1536-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02061-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aldirma“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldirma“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus nekilnojamuosius daiktus nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldirma“ (toliau – ir UAB „Aldirma“) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-196-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą nuosavybės teise valdomą 1,9596 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini) dydis yra 5 170 eurų.
Pareiškime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 506 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 506), kuriuo patvirtino Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybės nutarime Nr. 506 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 17 d.
Specialiojo plano pagrindu buvo rengiamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas (toliau – ir Projektas). Parengus Projektą Ministerija 2024 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2ZP-820 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininką apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu, taip pat kokia dalis jo valdomo žemės sklypo numatoma paimti, taip pat numatomą nustatyti servitutą ir kita informacija. Šiuo pranešimu atsakovei nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais, informavo apie vyksiantį informacinį susitikimą. Taip pat informuota, kad nepriklausomas turto vertinimas yra atliekamas, o su parengta turto vertinimo ataskaita bus galimybė susipažinti po 2024 m. rugpjūčio 5 d. Šis pranešimas buvo siunčiami registruotąja pašto siunta ir buvo įteiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1PV-27-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1PV-27-(1.2 E.)) patvirtino Projektą (TPDR Nr. T00094834).
NŽT direktorius priėmė 2024 m. lapkričio 19 d. aktą Nr. ŽVP-196-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas), kuriuo: paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 1,9596 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantį Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nuostolių dėl žemės sklypo ir kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams pagal 2024 m. liepos 24 d. vertinimo ataskaitą Nr. 24-010RB, parengtą UAB „Inreal“ vertintojų, paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 5 170 eurų.
Ministerija 2025 m. balandžio 14 d. pervedė Akte nuodytą sumą, 5 170 Eur – į Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2025 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2ZP-638 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ raštu pranešė atsakovei.
Pagal 2024 m. liepos 24 d. vertinimo ataskaitą Nr. 24-010RB žemės sklypo 1,9596 ha ploto rinkos vertė buvo 5 170 Eur; našumo balas 1.0; verčių zona 33.45; sklypo forma – netaisyklingas daugiakampis, dalis miško iškirsta, kitoje dalyje yra likę įvairios rūšies bei brandumo medžiai, miškas patenka į IV miškų grupę, privažiavimas gruntiniu keliu.
Paaiškina, kad Vertinimo ataskaitoje Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas (Metodikos 73–74 punktai). Pažymėta, kad prie Žemės sklypo priklausinių, kurie yra vertinami kartu su vertinamu turtu ir yra laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi ir atskirai jie negali būti parduodami, priskiriami: mediena pagal pateiktus taksoraščius. Taigi, turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas verslo objektas, duodantis pelną ir sudaro užbaigtą visumą.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atlyginimo dydžio, nustatyto už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
Nagrinėjamoje byloje teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi patenkino pareiškėjos Susisiekimo ministerijos pareiškimo dalį: patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. akto Nr. ŽVP-196-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir: leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą uždarosios akcinės bendrovės „Aldirma“ nuosavybės teise valdomą 1,9596 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantį Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) valstybės vardu; leido uždarosios akcinės bendrovės „Aldirma“ nuosavybės teise valdomą 1,9596 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantį Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjusi.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės ir kito nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė ir kitas nekilnojamasis turtas reikalingi ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių (1 dalis); paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis); paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (4 dalis).
Vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo rinkos vertė yra 5 170 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Metodikoje. Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas (Metodikos 73–74 punktai). Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ atestuoti nekilnojamojo turto vertintojai: J. V. ir T. B., parengdami 2024 m. liepos 24 d. vertinimo ataskaitą Nr. 24-010RB (toliau – ir Vertinimo ataskaita).
Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti Vertinimo ataskaitos turiniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Akte, pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytą Žemės sklypo rinkos vertę, už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybės teise valdomą 1,9596 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantį Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 5 170 eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldirma“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-196-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą nuosavybės teise valdomą 1,9596 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantį Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) dydis yra 5 170 eurų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.