Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-04-06 · Civilinė byla Nr. 2-292-855/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
2-292-855/2012
Teisminio proceso Nr.
22-52-3-02873-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijai
Trečiasis asmuo
D. V., UAB „Nemenčinės komunalininkas“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-292-855/2012
Teismo proceso Nr. 22-52-3-02873-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.5.2.;44.8. (S)
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d., Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 15, tretieji asmenys – D. V., UAB „Nemenčinės komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 15, tretieji asmenys – D. V., UAB „Nemenčinės komunalininkas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 2424 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-17 dėl netvarkingų santechnikos įrenginių bendro naudojimo tinkluose – netvarkingo kanalizacijos vamzdžio buvo apgadintos ieškovo draudėjai D. V. priklausančios gyvenamosios patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl padarytos žalos draudėjai išmokėta 2424 Lt draudimo išmoka. Vadovaujantis 2010-04-18 aktu nustatyta, kad užpylimas įvykdo dėl netvarkingo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, kurį, kaip ir kitą bendrąją namo inžinierinę įrangą, privalėjo eksploatuoti ir prižiūrėti daugiabučio namo Sudervės g. 75, Avižienių k. Vilniaus r., savininkų bendrija, kaip bendrųjų įrenginių valdytojas, o kadangi ji šios pareigos nevykdė, iš jos priteistinas ieškovo patirtos žalos atlyginimas regreso tvarka. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad jeigu dėl daugiabučio namo aptaravimo tarp atsakovo ir jo atsiliepime minimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ iš tikrųjų ir buvo sudaryta sutartis, atsakovas, esant pagrindui, atlyginęs ieškovui žalą, įgytų į trečiąjį asmenį regreso teisę. Atsakovas, teigdamas, kad būtent D. V. buvo kalta dėl kanalizacijos vamzdžio nepriežiūros ir pan., turėjo įrodinėti šią aplinkybę, bet jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo atsakomybę, nepateikė, o D. V. negali būti atsakinga už paslėptų bendrojo naudojimo tinklų defektą, juo labiau, kad tinklai yra bendroji dalinė visų daugiabučio namo butų savininkų nuosavybė, jos atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas renovuoti/remontuoti tinklus, o D. V. būtų jo nevykdžiusi. Kadangi draudikas negali įpareigoti draudėjo atlikti defektų šalinimo išlaidas, prašomas priteisti žalos dydis apima tik tiesioginius draudėjo nuostolius, t.y. teorines būsimas vamzdžio remonto išlaidas, atėmus draudimo sutartyje numatytą 300 Lt frančizę.

Atsiliepimas

Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 15 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateiktas įvykio likvidavimo aktas sudarytas ne remonto ar avarinės tarnybos atstovo, o pašalinio asmens - buto savininkės giminaičio, suremontavusio kanalizacijos stovą, apie kurio kvalifikaciją duomenų nėra, aktas vienašalis, surašytas nesant liudytojų, jame nurodytas įvykis, bet nenustatyta įvykio priežastis, tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, sudarydamas turto sunaikinimo/sugadinimo aktą, irgi nebandė susisiekti su bendrijos atstovais, pretenziją dėl žalos atlyginimo siuntė bendrijai netinkamu adresu. Nustatant žalą nebuvo įvertinta tai, kad buto savininkė D. V. nepranešė draudikui, jog jau kelerius metus gyvena užsienyje, mokesčių bendrijai nemoka, bute atjungtas šildymas, todėl įvykį lėmė daug priežasčių, pati draudėja prisidėjo prie žalos atsiradimo ir padidėjimo. Pabrėžė, kad bendrija vykdė visus darbus pagal STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, buvo atliekami kanalizacijos valymo darbai, keičiama vandentiekio armatūra, tuo tarpu bendrus namo vandentiekio, nuotekų tinklus aptarnauja UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Nustatyti už dekoratyvinės apdailos paslėptą defektą, juo labiau negyvenamame, užrakintame bute techniškai nebuvo įmanoma, kol neįvyko avarija. Jeigu stovas nebūtų paslėptas, buto savininkė galėjo pastebėti defektą ir kreiptis dėl stovo sutvarkymo. Pagaliau, avarijos priežastimi galėjo būti statybos darbų defektas, kurio nepastebėjo techninės priežiūros darbuotojai, taip pat buto savininkų atliktų apdailos darbų pasekmė, tuo tarpu pagal CK 4.83 str. būtent buto savininkas yra atsakingas už jo bute esančių bendrojo naudojimo komunikacijų saugumą ir tinkamą naudojimą. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Juridinių asmenų registre nurodytam atsakovo valdymo organui (bendrijos pirmininkei), o taip pat CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka, išsiuntus šaukimą Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo registruotos buveinės adresu, laikant, kad procesiniai dokumentai yra įteikti per dešimt dienų nuo jų išsiuntimo.

Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo skelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu.

Trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2008-07-29 iki 2032-09-25 apdraudė trečiajam asmeniui D. V. priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), būsto draudimu - turto draudimu nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimu pagal ieškovo patvirtintas Būsto draudimo taisykles Nr. 064, ką patvirtina 2008-07-29 Būsto draudimo liudijimas serija LD NR. 4770252 (b.l. 3-4, 23-25). Dėl 2010-04-17 draudėjos bute įvykusio draudiminio įvykio - trukus bendro naudojimo namo kanalizacijos vamzdžiui įvykusio buto užliejimo vandeniu - ieškovo buvo apskaičiuota ir draudėjai D. V. išmokėta 2424 Lt dydžio draudimo išmoka žalai atlyginti (b.l. 10-14). Ieškovas prašė šią sumą, kaip savo patirtą turtinę žalą, subrogacijos pagrindu priteisti iš atsakovo – Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 15, kaip atsakingo už bendrojo naudojimo inžinierių tinklų priežiūrą asmens, teigdamas, jog žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo ir kaltės.

CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). CK 6.266 str. nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (LAT 2011 m. birželio 28 d. nutartis c.b. „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-222/2011).

Viena esminių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, t.y. įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.).

Ieškovo atstovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2010-04-18 Įvykio likvidavimo aktas bei 2010-04-26 AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (b.l. 5-9) patvirtina, kad trečiajam asmeniui D. V. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas šiltu vandeniu, trukus buto tualete einančiam bendro naudojimo namo kanalizacijos vamzdžiui, dėl ko buto savininkė, šalindama kanalizacijos tinklų avarijos pasekmes, pakeitė 2 metrus nuotekų vamzdžio ir remontinę jungtį. Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 15, kurios pirmininkei R. T., kaip matyti iš 2010-04-26 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, 2010-04-19 buvo pranešta apie įvykį, savo atsiliepime į ieškinį neginčijo ir nekvestionavo tos aplinkybės, kad D. V. butas buvo užlietas būtent dėl trukusio daugiabučio namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, t.y. bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos.

CK 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o pagal CK 4.84 str. 1 d., jeigu to nepadaro, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, ir kaip neneigė pats atsakovas, Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 15 įsteigta siekiant racionaliai ir efektyviai eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Sudervės g. 75, Avižienių k. Vilniaus r., jo inžinierinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą (b.l. 30, 72). LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įstatymo 2 str. 5 d. numato, kad bendrojo naudojimo objektai – tai bendrojo naudojimo patalpos (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai ir pan.), bendrosios konstrukcijos (pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios ir kitos konstrukcijos) ir bendroji inžinierinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai ir kita bendro naudojimo inžinierinė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinierinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Pagal Įstatymo 26 str. Bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų ir kt.

Kadangi bendrojo naudojimo objektų, įskaitant bendrosios inžinierinės įrangos, esančių daugiabutyje name Sudervės g. 75, Avižienių k. Vilniaus r., valdymui, priežiūrai ir tvarkymui buvo įsteigta Bendrija (atsakovas), kuri vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymų nuostatomis privalėjo (įsipareigojo) ir privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, jais naudotis, rūpintis, tvarkyti ir prižiūrėti, užtikrinti tinkamą jų būklę ir pan., o nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos – kanalizacijos tinklų (vamzdžio) trūkumo, atsiranda teisinis pagrindas atsakovo, kaip bendrosios inžinierinės įrangos valdytojo, deliktinei atsakomybei kilti. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą – vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų ir kitus tinklus – buvo perdavęs prižiūrėti ir tvarkyti trečiajam asmeniui UAB „Nemenčinės komunalininkas“, tačiau teismui nepateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (tokių duomenų nepateikė ir trečiasis asmuo UAB ‚Nemenčinės komunalininkas“), o kaip jau buvo minėta, pagal CK 4.84 str. 1 d. bendrojo naudojimo objektų administratorius (kuriuo galėtų būti UAB ‚Nemenčinės komunalininkas“) skiriamas tik tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota ar nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant CK 6.270 str. 1 d. numatytas aplinkybes, atleidžiančias jį nuo civilinės atsakomybės, t.y. jog žala šiuo atveju atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo (buto savininkės D. V.) tyčios ar didelio neatsargumo. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad užlieto buto savininkė D. V. kelerius metus gyvena užsienyje, mokesčių bendrijai nemoka, bute atjungtas šildymas, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir nenurodė, kaip šio aplinkybės, pvz., šildymo bute atjungimas, galėjo turėti įtakos bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio įtrūkimui ir defektui, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad D. V. kokiais nors savo tyčiniais ar itin neatsargiais veiksmais būtų prisidėjusi prie bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio defekto, jo sugadinimo, trūkumo, būtų trukdžiusi atsakovui atlikti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio stebėjimą, priežiūrą, tvarkymą ir pan. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio trūkumas yra gyvenamojo namo statybos darbų defektas, už kurį atsako namo statytojas ar rangovas, kaip teigiama atsiliepime į ieškinį. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prižiūrėjo ir tvarkė bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą ir kitus bendrojo naudojimo objektus, atliko darbus pagal STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ – valė kanalizaciją, keitė vandentiekio armatūrą ir pan., tačiau nenurodė, kada ir kaip tai buvo daroma, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t.y. įrodymų, jog ėmėsi visų būtinų ir įmanomų veiksmų tinkamai bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos ir kitų objektų būklei palaikyti, priežiūrai, remontui, gedimams pašalinti ar užkirsti kelią ir pan. Pagaliau, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, turto sugadinimo atveju, kai butas užpilamas vandeniu, atsakovo neteisėti veiksmai suprantami kaip nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamas daikto valdymas, daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kietiems asmenims, ir buto užpylimo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties teka vanduo, jis privalo įrodyti tik buto užpylimo židinį (LAT 2008-05-29 nutartis c.b. M.K., E.K. v G.N., A.N., Nr. 3K-3-299/2008).

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusias draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui atsirado jo, kaip statinio valdytojo, deliktinė civilinė atsakomybė už ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką trečiajam asmeniui, patirtą turtinę žalą.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo tarpu kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Teismas pažymi, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Kaip jau buvo minėta, ieškovo dėl draudėjai D. V. padarytos žalos buvo išmokėta 2424 Lt draudimo išmoka, apskaičiuota remiantis LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti, ieškovo patvirtintomis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064, draudimo sutartimi ir lokaline sąmata (b.l. 10-11, 22), apimanti medžiagas ir darbus, reikalingus kanalizacijos vamzdžio avarijos padariniams pašalinti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų neteisingai apskaičiavęs atlygintinų nuostolių dydį, atsakovas nepaneigė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio pagrįstumo ir protingumo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2424 Lt žalos atlyginimą (CK 6.1015 str.), o taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.) yra pagrįsti ir tenkintini.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 73 Lt ieškovo sumokėto ir CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka apskaičiuoto žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, o kadangi ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo žyminio mokesčio daugiau, negu pagal įstatymą priklauso, jo permoka, sudaranti 5 Lt, grąžintina ieškovui. Vadovaujantis LR CPK 93 str., 88 str., iš atsakovo priteistina 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (kodas – 110051834, buveinė – J. B. g. 12, Vilnius) ieškinį atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 15 (kodas – 186492678, buveinė – Sudervės g. 75-15, Avižienių k. Vilniaus r.), tretieji asmenys – D. V., UAB „Nemenčinės komunalininkas“ tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 15 ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2424 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis litus) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Lt (septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui AB ‚Lietuvos draudimas“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 5 Lt (penkis litus) žyminio mokesčio (AB Swedbank 2011-09-23 mokėjimo nurodymas Nr. 86206).

Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 15 į valstybės biudžetą 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko