Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui V. Ž. ir VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. Ž. yra L. Ž. sūnus iš jos ankstesnės santuokos. Gyventojų registre nėra duomenų apie V. K. vaikus. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. K. mirties nėra įregistruotų palikėjo V. K. palikimo priėmimo faktų. Po L. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė V. Ž.. V. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tokia pat nuolatinė gyvenamoji vieta yra nurodoma ir L. Ž. mirties liudijime (duomenys neskelbtini). Bendrabučio butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įgyti L. Ž. vardu 1995-07-27 ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimis jai ir V. K. esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ ir UAB „ Anykščių šiluma“ 2008 metų 01,02, 03, 04 mėnesio kvitancijos rodo, kad sąskaitos už komunalinius patarnavimus adresu (duomenys neskelbtini), buvo išrašomos L. Ž. ir buvo apmokėtos.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina L. Ž. po savo sutuoktinio V. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties L. Ž. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė jam ir sutuoktiniui priklausančius namus, mokėjo mokesčius. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad L. Ž. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su L. Ž. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė V. K. palikimą per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.