Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, iki suėmimo gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 21.18 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su savo šeimos nariu - sugyventiniu A. Ž., tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam A. Ž. krūtinės dešinės pusės durtinį- pjautinį kiauryminį sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, t. y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio A. Ž. sveikatą. Taip G. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

G. S. kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui A. Ž.) patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji G. S. prisipažino kalta visiškai. Paaiškino, kad ji ir A. Ž. buvo sugyventiniai ir kartu gyveno apie metus laiko. 2018 m. liepos 24 d. girtavo, tarp jų kilo konfliktas dėl šuns, nukentėjusiojo A. Ž. priekaištų jos dėl bendravimo su kitais vyrais, dėl išgerto alkoholio kiekio. Po šio konflikto jie abu nuėjo į skirtingus kambarius. Tačiau A. Ž., gulėdamas lovoje, ir toliau jai priekaištavo, ji tai girdėjo. Dėl reiškiamų priekaištų ji supyko, atėjo į kambarį, kuriame lovoje ant nugaros gulėjo A. Ž. ir paėmusi kambaryje buvusį peilį, juo dūrė į pilvą A. Ž.. Suvokė, kad durdama peiliu, gali sužaloti nukentėjusįjį. Dūrė vieną kartą, turėjo galimybę badyti daugiau, bet to nedarė. Įdūrusi peilį paliko nukentėjusiojo kūne ir iš kambario išėjo, pasekmėms buvo abejinga. Prieš šį veiksmą - dūrį peiliu, A. Ž. buvo sveikas ir nesužalotas. Po kiek laiko atėjusi į kambarį A. Ž. nerado. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Sutinka atlyginti turtinę žalą padarytą Valstybinei ligonių kasai.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. Ž. atsisakė duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 d pagrindas). Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiojo A. Ž. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-07-30 apklaustas nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad antrus metus gyvena kartu su sugyventine G. S.. 2018-07-24 tvarkėsi buityje, apie 14 val. pasiūlė G. išgerti. Parduotuvėje nusipirko du butelius alaus 0,7 litro talpos ir namuose abu gėrė. Po to važiavo dar du kartus į parduotuvę ir nusipirko 2 butelius pusės litro talpos degtinės „Švogerių“. Namuose vėl kartu gėrė alų, po to degtinę. Nesipyko, viskas buvo gerai. Nežino tiksliai kurią valandą, bet gal apie 19 val., su G. susiginčijo dėl šuns, nes paprašė, kad ji įleistų šunį į namus, o G. atsakė, kad dar anksti. Tuo metu gulėjo kambaryje lovoje ant nugaros, o G. šalia sėdėjo ant fotelio. Pamena, kad po to, kai paprašė įleisti šunį į namus, ji priėjo ir peiliu vieną kartą dūrė jam į krūtinę. Smūgis buvo iš viršaus į apačią. Neprisimena, ką ji sakė dūrimo metu. G. paėmė peilį nuo stalo, kuris stovėjo kambaryje. Tas peilis kambaryje ant stalo būna nuolat, nes juo naudojasi. G. peilį laikydama kairėje rankoje, vieną kartą jam dūrė į krūtinės dešinę pusę, netoli spenelio. G. įdūrė ir iš karto ištraukė tą peilį jam iš krūtinės. Po dūrio jis iš karto pašoko ir pasakė „ką tu čia darai?“. Nežino, kur G., ištraukusi peilį iš krūtinės, jį padėjo. Po to jis išbėgo į kiemą, šoko per tvorą, nubėgo pas kaimynę A. (A. K.). Neatsimena, ar ką nors pasakė, nes nugriuvo ir daugiau nieko neprisimena. Atsipeikėjo greitosios automobilyje. Policininkas klausė, ar rašys pareiškimą, į tai atsakė, kad nerašys. Vėl prarado sąmonę, pabudo reanimacijos kabinete. Peilis, kuriuo G. dūrė jam, yra apie 30 cm ilgio, geležtės ilgis apie 18 cm. Nežino, kodėl bėgo pas kaimynę, gal bėgo iš instinkto, pasislėpti nuo G., kad vėl gali durti. Įvykio metu abu su G. buvo išgėrę, bet ne girti. Bet kai įdūrė jam, tai patyrė stresą ir ne viską prisimena. Nepyksta, atleido G.. Kaltina save, kad prikalbino ją išgerti. Dviese jiems gerai. Kaime juos vadina „vyšniukais“, nes visuomet ir visur kartu. Pavydi jos kitiems vyrams. Nenori, kad ją nuviliotų, jai sakė, kad mažiau bendrautų su kitais. Buvo, kad susinervinęs pasakė jos atžvilgiu negražių žodžių, bet po to atsiprašė. Neprisimena, kad tuomet, kai buvo sužalotas, būtų ginčijęsi dėl išgerto alkoholio kiekio ir pavydo. Nežino, kurią valandą G. jam dūrė peiliu. Pamena, kad lauke buvo šviesu. Patvirtina tai, kad kai G. jam įdūrė, jis tuoj pat pašoko iš lovos ir nubėgo pas kaimynę A. Prisiminė, kad maždaug prieš mėnesį ar pusantro, sumušė G.. Jie gėrė, kažkas tarp jų nutiko ir jis paėmė vazą ir sudavė jai į kaktą. Atvažiavo policija. Buvo sulaikytas pusantros paros. Paskui abu susitaikė. Pykosi su G. ir anksčiau. Pykosi dėl jo pavydo. Pavydi jos kitiems vyrams. Jam buvo pikta, kad G. žinutėmis susirašydavo su kitais vyrais. (1 t., 46-47 b. l.)

Teisminio nagrinėjimo metu sakant baigiamąsias kalbas nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad G. S. pretenzijų nereiškia, jai atleido, šiuo metu jų santykiai geri, jis rūpinasi ja. Prašė griežtai jos nebausti ir skirti kuo švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Daiktų parodymo atpažinti protokolai patvirtina faktą, kad šio procesinio veiksmo metu G. S., A. Ž. atpažino peilį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis.

Kaltinamosios G. S., nukentėjusiojo A. Ž. parodymai apie tai kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį peiliu, taip pat aiškinimas, kad peiliu buvo smurtauta prieš A. Ž., jam durta į krūtinę, jis buvo sužalotas, atitinka ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2271/2018(02) esančius duomenis, kur nurodyta, kad A. Ž. nustatyta krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis kiaurinis sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) trauminio poveikio. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, teismas konstatuoja, kad fizinio smurto panaudojimo prieš A. Ž. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jam buvo padarytas ir kokia yra sužalojimo priežastis, o būtent, kad A. Ž. nustatytas krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis kiaurinis sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu, jis padarytas 2018-07-24.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad iki kaltinamosios G. S. panaudoto fizinio smurto prieš A. Ž., šis buvo sveikas ir nesužalotas. Kaltinamoji pripažino faktą, kad ji peiliu dūrė A. Ž. vieną kartą ir jį sužalojo. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė, jog ji vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę A. Ž. visiškai atitinka ir neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms.

Ta aplinkybė, kad A. Ž. nustatyta krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis kiaurinis sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu, jis padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu – peiliu, kurio metalinės geležtės ilgis 18 cm, plotis storiausioje vietoje 3 cm, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, leidžia daryti išvadą, kad kūno sužalojimas buvo padarytas su grėsmę gyvybei ir sveikatai keliančiu bei žalojančio pobūdžio įrankiu, taip pat ir pakankamai didele jėga, nes smurto pasėkoje buvo sužalotas plautis.

Taigi sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. sužalotas kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodytu būdu ir smūgiuojant peiliu. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad G. S. sužalojo A. Ž. ir dėl patirto smurto bei jam padaryto sužalojimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios G. S. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė A. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą ir tarp kaltinamosios atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, ji veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu ji dūrė peiliu A. Ž. į krūtinę (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai), peiliu smūgiavo vieną kartą. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležtės ilgis 18 cm. Kaltinamoji dūrė peiliu tuo metu kai nukentėjusysis gulėjo lovoje, taigi jai jokios grėsmės iš nukentėjusiojo nebuvo.

Teismas daro išvadą, kad suduodama stiprų smūgį žalojančio pobūdžio įrankiu-peiliu į krūtinę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamoji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodama peiliu smūgį į krūtinę žmogui ir turėdama gyvenimiškos patirties, kaltinamoji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, bet savo veiksmų padariniams buvo abejinga. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamosios G. S. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – A. Ž. sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių (vienas), pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamoji G. S. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario-sugyventinio A. Ž. sveikatą

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai G. S., atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. S. padarė vieną nusikalstamą veiką (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuri priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimams. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo sukeltos pasekmės-kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, smurtas nebuvo intensyvus, peiliu suduotas vienas smūgis. Veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad kaltinamoji padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui-sugyventiniui. Labai sunkios nusikalstamos veikos sukelta pasekmė-krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis kiauryminis sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu. Kaltinamosios smurtas nebuvo intensyvus, ji peiliu dūrė vieną kartą ir iš įvykio vietos pasišalino. Daugiau smūgių peiliu nesudavė, nors tokią galimybę turėjo. Kaltinamoji nurodė, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis ir šis jos aiškinimas nepaneigtas.

Kaltinamoji G. S. neteista, bausta administracine tvarka. Teismas įvertina jos sveikatos būklę: G. S. nuo 2014-03-31 registruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (2 t., 2 b. l.); registruota (duomenys neskelbtini) centre (2 t., 5, 6 b. l.); laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2017 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) sektoriuje (2 t., 8, 9 b. l.). Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog G. S. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, tačiau įtariamoji suprato ir supranta savo veiksmų esmę bei galėjo ir gali juos valdyti, gali duoti parodymus teisme (1 t., 171-175 b. l.). G. S. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priklausomybės ligų centre neužregistruota (2 t., 19 b. l.).

G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio ir nusikalstamos veikos aplinkybes. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad G. S. yra pagrindas taikyti minimalų dydį bausmės, kuris numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. teisiama pirmą kartą. Darytina išvada, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės patvirtina išimtines kaltinamosios G. S. padarytą nusikalstamą veiką bei asmenybę apibūdinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusiojo netinkamas elgesys (nepagrįsti priekaištai), kaltinamoji kalta visiškai prisipažino, davė nuoširdžius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo palengvino ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, todėl kaltinamosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo parodo jos padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą. Įvertinama ir nukentėjusiojo pozicija, nes ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė: „ Noriu ir toliau gyventi su G.. Prašau jos neatskirti nuo manęs. Negaliu gyventi be jos. G. dėl visko gailisi. Ji verkė ir aš verkiu, ji sakė, A., atleisk“ (1 t., b. l. 47). Teisminio nagrinėjimo metu sakant baigiamąsias kalbas nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad G. S. pretenzijų nereiškia, jai atleido, šiuo metu jų santykiai geri, jis rūpinasi ja. Prašė jos nebausti griežtai ir skirti kuo švelnesnę bausmę. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia ir neprašo griežtai nubausti kaltinamąją. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė, kaltinamoji gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Nustatyta, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, neplanuotas, padarytas spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia, suduodant vieną smūgį peiliu. Byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. G. S. pripažinimas padarius veiką ir nuoširdus gailėjimasis (viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiškai, nesistengė sumenkinti savo pačios vaidmens, atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino ir sutiko atlyginti valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį).

Teismo vertinimu, šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad kaltinamoji savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, supranta jos atliktų veiksmų pavojingumą, kad pasielgė netinkamai, ir dėl tokio elgesio gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios pozicija - kritinis požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, sutikimas kiek tik galima sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – atlyginti žalą, leidžia teismui spręsti ne tik apie jos nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio kaltinamosios elgesio. Šiuo aspektu ne ką mažiau reikšminga laikoma ta aplinkybė, kad ir paties nukentėjusiojo išreikšta pozicija, jog jie susitaikė.

Skiriant bausmę atsižvelgiama ir svarbia aplinkybe pripažįstama-kaltinamosios sveikatos būklė, liga (G. S. nuo 2014-03-31 registruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (2 t., 2 b. l.); registruota (duomenys neskelbtini) centre (2 t., 5 b. l.); laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2017 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) sektoriuje (2 t., 8 b. l.). Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog G. S. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas) (1 t., 171-175 b. l.). Teismo nuomone, aptartos aplinkybės laikytinos svarbiomis, nes jos rodo, jog nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms skirtinas sankcijoje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis.

Kardomoji priemonė suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinama.

Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 26 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. sausio 28 d.) įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 2368,81 eurų dėl turtinės žalos, susijusios su A. Ž. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis, A. Ž. dėl kitų ir nepatikslintų plaučių sužalojimų nuo 2018-07-24 iki 2018-07-31 buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose, pacientui atlikta bronchoskopija, bendroji anestezija, kitos plaučio ir pleuros atstatymo procedūros, kineziterapija, kvėpavimo sistema. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau -PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 2368,81 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“. Sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai sąrašo tvirtinimo.“ G. S. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 str.), t. y savo nusikalstamais veiksmais sužalojus A. Ž., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.).

CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Prašo iš G. S. priteisti 2 368,81 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 81 ct) Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839 naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333. (1 t., b. l. 99, 100, 101)

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios G. S. priteistina 2368,81 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamoji ją privalo atlyginti visiškai.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti G. S. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 28 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 26 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. sausio 28 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. S. 2368,81 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 81 centą) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333)

Paketas Nr. 1 - vokas, kuriame yra CD-R plokštelė, kurioje yra 2018-07-24 įvykio vietos apžiūros, adresu: (duomenys neskelbtini), nuotraukos;

Paketas Nr. 2- vokas, kuriame yra DVD plokštelė, kurioje yra 2018-08-07 A. Ž., 2018-07-31 G. S. parodymų patikrinimo vietoje garso ir vaizdo įrašai bei BPC garso įrašas prie 2018-07-31 rašto Nr. 41D(K) - 1397;

Paketas Nr. 3 - dėžutė, kurioje juodos spalvos peilis, rastas ir paimtas 2018-07-24 įvykio vietos apžiūros, adresu: (duomenys neskelbtini);

Paketas Nr. 4 - 3 tarpusavyje susegti vokai, po peilio apžiūros, kuriuose yra: voke Nr. 1- vienas vatos tamponas, ant kurio padaryta raudonos spalvos dėmės nuoplova; Nr. 2- vienas vatos tamponas, ant kurio yra galimai biologinės kilmės pėdsakai; Nr. 3- „Hexagon Obti“ testas;

Paketas Nr. 5 - raudonos spalvos dėmės pavyzdys nuo lovos, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini);

Paketas Nr. 6 - 2 tarpusavyje susegti vokai, kuriuose yra įtariamosios G. S. drabužiai - žydros spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai bei tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės;

Paketas Nr. 7 - dėžutė, kurioje yra nukentėjusiojo A. Ž. drabužiai - žalsvos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, raudonos su balta spalvų dryžuotos apatinės kelnaitės, pilkos su juoda spalvų kojinė, bei baltos spalvos rankšluostis.

Siųsti į bausmės atlikimo vietą - G. S. asmens tapatybės kortelę Nr. 14702534.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.