Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-18 · Byla Nr. ATP-364-116/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-18
Bylos Nr.
ATP-364-116/2012
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00316-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-364-116/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00316-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2, (S) 45.4.4; 79.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo D. B.:

pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta 100 Lt bauda;

pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinus, D. B. skirta galutinė nuobauda – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Baudos mokėjimas D. B. išdėstytas 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 250 Lt. Nustatyta, kad ji pirmą įmoką turi sumokėti iki 2012 m. liepos 20 dienos, likusias įmokas iki kiekvieno paskesnio mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos. Paskutinė įmoka iki 2013-06-20.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubausta už tai, kad 2011 metų gruodžio 29 dieną 17.58 val. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodama transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kuo arčiau dešinio kelkraščio ir prasilenkdama su priešpriešiais atvažiuojančia kita transporto priemone - automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Č., šią transporto priemonę kliudė, bei ją apgadino. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, ko pasėkoje buvo padaryta žala svetimai transporto priemonei, todėl šie jos veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, D. B. nubausta už tai, kad po eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, nesustojo, nuvažiavo iš įvykio vietos, nepranešdama apie įvykį policijai, tuo pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. B. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jai paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, paskirtos 3000 Lt baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 125 Lt.

Skunde nurodo, kad jos įsitikinimu apylinkės teismo nutarimas yra netesingas, kadangi teismas remdamasis visomis bylos aplinkybėmis galėjo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliantė teigia, kad ji pripažino savo kaltę ir paaiškino visas aplinkybes, tačiau teismas to nepripažino kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neva ji kaltę pripažino priremta įrodymų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodo, kad po padaryto administracinio teisės pažeidimo ji iš karto nesuvokė, kad prasilenkiant su kitu automobiliu ji kliudė kito automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Be to, pasak apeliantės, automobiliui eismo įvykio metu, įvykusio dėl jos kaltės, buvo padaryta labai nežymi žala.

Apeliantė taip pat nurodo, kad jai yra nustatytas neįgalumas, ką teismas įvertino tik kaip pagrindą skirti minimalią nuobaudą, o ne pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Be to, jos sutuoktinis J. B. taip pat yra neįgalus. Dėl susidariusios sunkios materialinės padėties, ji išsiėmė individualaus verslo liudijimą, kad galėtų verstis mažmenine prekyba specializuotoje parduotuvėje, prekiauti gėlėmis ir kt. Prekes į parduotuvę reikia atsivežti pačiai, nes jos sutuoktinis vairuoti negali. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, kad galėtų visapusiškai pasirūpinti verslu ir jie galėtų finansiškai išsilaikyti. Jos iki šiol gaunamos mėnesinės pajamos buvo labai mažos, jų nepakanka net baudai sumokėti, todėl nors ji neįgali, bet yra priversta dirbti.

Apeliantė mano, kad paskirtos baudos sumokėjimas per 12 mėnesių yra neįmanomas, todėl prašo teismo baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į D. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (LVAT nutartys Nr. N-259-03, N575-2377/2011, N3-1928-06 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių D. B. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje esantys įrodymai dėl šio pažeidimo padarymo yra tarpusavyje prieštaringi ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, policijos pareigūnai nesiaiškino ar kito automobilio vairuotojas laikėsi Kelių eismo taisyklių ir važiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, taip pat byloje nebuvo apklausti kito automobilio vairuotojas bei administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai.

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi, kokius įrodymus teismas ištyrė teismo posėdžio metu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. birželio 11 d. nutarimą D. B. administracinių teisės pažeidimų byloje, nesurašius teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje neapklausus kito automobilio vairuotojo ir eismo į įvykį atvykusius bei administracinio teisės pažeidimo aplinkybes fiksavusius pareigūnus, pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, dėl ko nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui, nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantė galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas