- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- 1-405-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19059-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- S. R.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
kaltinamajam S. R. (S. R.), jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, nukentėjusiajam V. V. (V. V.),
vertėjaujant Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui, Anai Grečišnikovai, Jelenai Žemaitei, Eglei Smailienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
S. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis krovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. sužalojo kitą žmogų, dėl ko žmogus buvo sunkiai suluošintas, o būtent: jis, 2021 m. birželio 11 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė V. V. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę, durtinę - pjautinę žaizdą pilve su plonosios žarnos pasaito sužalojimu, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas).
Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. R. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Pakvietė nukentėjusįjį į svečius, į savo sugyventinės E. B. butą, kalbėjosi, vaišinosi, paskui išėjo pasivaikščioti, vėliau grįžo ir toliau sėdėjo, ilsėjosi. Jo (kaltinamojo) sugyventinė jau miegojo. Kambaryje, prie sienos, stovėjo rūbų džiovykla, V. V. netyčia už jos užsikabino (turėdamas peilį) ir taip jam (kaltinamajam) ant kojos atsirado pjautinė žaizda. V. V. jam užbintavo koją ir jie toliau bendravo. Bendravo nekonfliktuodami. Kambaryje buvo mažas stalas, jis pjaustydamas dešrą nepastebėjo, kad nukentėjusysis stovėjo už nugaros, todėl netyčia pasisuko ir taip įvyko (past. - dūrė nukentėjusiajam į pilvą). Tada apsisuko ir toliau pjaustė dešrą. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimas. Po įvykio jie dar pusę dienos sėdėjo ir kalbėjo. Tai, kad nukentėjusysis sužalotas, sužinojo po 2-3 dienų, kai paskambino jo (V. V.) sesė ir pasakė, kad V. V. nuvežė į ligoninę. Teismo posėdžio metu duodami ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi, kadangi, kai jį apklausinėjo pirmą kartą, jis buvo šoke, vartojo antibiotikus, alkoholį. Pagarsinti parodymai, jog jam nukentėjusysis dūrė į koją, yra neteisingi. Parodymus pakeitė, nes prisiminė, kaip viskas buvo. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog tėvą išsikvietė tam, kad jį (S. R.) iš ten išvežtų, todėl, kad norėjosi namo. V. V. jam neliepė išvažiuoti. E. B. yra jo sugyventinė, santykiai su ja geri. Išvažiuodamas paliko girtą sugyventinę su girtu nukentėjusiuoju bute. Jis peiliu V. V. nedūrė. Žaizda buvo padaryta netyčia, kai jis (S. R.) pjaustė dešrą, o V. V. priėjo. Jis priėjo iš dešines pusės, prieidamas buvo nuogas, be marškinėlių. Kai sukdamasis pataikė nukentėjusiajam, jis (S. R.) nugara stovėjo į V. V. V. V. priartėjo priėjo iš nugaros pusės. Jis (S. R.) nepastebėjo, kad sužalojo nukentėjusįjį. Ant peilio galo ir V. V. kūno kraujo nebuvo. Kraują matė tik ant savo kojos. Koją jam sužalojo dienos metu, apie vienuoliktą valandą. Pas E. B. atėjo su V. V. septintą valandą ryte. E. B. irgi šiek tiek gėrė, po to nuėjo miegoti. Bute kartu gėrė nuo septintos valandos ryto iki pusė trijų dienos. Buvo trise, kitų asmenų bute nebuvo. Kai pasisuko į nukentėjusįjį su peiliu, nebuvo jo išilginis ar lokalus užgavimas. V. V. jį pakvietė, o jis nematė, kad V. V. tuo metu stovėjo jam už nugaros. Jis nematė, kokia vieta peilis kontaktavo su nukentėjusiojo kūnu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2021 m. birželio 16 d. įtariamasis S. R. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 10.00 val., jis su V. V. susitiko prie namo laiptinės, adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nuėjo į šalia esančią parduotuvę. Ten nusipirko alaus ir degtinės, tada nuėjo pas savo sugyventinę E. B., gyvenančią adresu - (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis ir E. B. gyvena kartu, jie pora jau 3 metus. Šiame bute yra vienas kambarys, jame atsisėdo ant sofos, vartojo alkoholį ir žaidė kortomis. Ant tos pačios sofos, šiek tiek toliau nuo jų, miegojo E. B., kuri buvo labai neblaivi. Iš pradžių jie su V. V. žaidė kortomis iš pinigų, o po to V. V. pasiūlė žaisti iš dūrio peiliu - kas pralaimės, tas gaus dūrį peiliu. Jis galvojo, jog V. V. juokauja, tačiau jam neprieštaravo, toliau žaidė kortomis ir pralaimėjo. Tada V. V. paėmė peilį, buvusį tame pačiame kambaryje prie šaldytuvo esančiame kibiriuke, ir tuo peiliu V. V. jam įdūrė į dešinės kojos šlaunies sritį. Jis dėl šio V. V. veiksmo nieko šiam nesakė, tęsė žaidimą toliau ir tada pralaimėjo V. V. Jis paėmė nuo sofos, ant kurios sėdėjo, gulėjusį peilį ir nežiūrėdamas įdūrė V. V. Jis nematė, kur įdūrė, kadangi tuo momentu, kai užsimojo ir įdūrė, buvo nusisukęs. V. V. jam dėl to nieko nesakė, priekaištų nereiškė. Po to jie dar vieną kartą sužaidė kortomis, tačiau buvo lygiosios. V. V. jam pasakė, kad jis išeitų iš šio buto, bet dėl ko taip sakė, paaiškinti negali, jokio konflikto tarp jų nebuvo, nebuvo susipykę, be to, jis gyveno šiame bute. Nieko nesakęs jis pakluso, paskambino savo tėvui ir paprašė, kad šis atvažiuotų jo paimti. Tai buvo apie 2.30 val. Jo tėvas atvažiavęs pamatė, kad jie abu yra sužaloti, neklausė kas įvyko, tik pasiūlė jam ir V. V. važiuoti į ligoninę, tačiau jie atsisakė. Po to jis su tėvu nuėjo į pastarojo automobilį ir važiavo pas tėvą, adresu - (duomenys neskelbtini). V. V. yra jo vaikystės draugas, jie kartu augo, palaiko draugiškus ryšius, nesipyksta. Jis tikrai ne iš pykčio įdūrė V. V., mano, kad dėl visko kaltas alkoholis, kadangi abu buvo apsvaigę, nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių. E. B. visą laiką miegojo ir nematė nei kai V. V. jam įdūrė į koją, nei, kai jis įdūrė V. V. 2021 m. birželio 22 d., apie 10 val., jam paskambino V. V. ir pasakė, kad atvažiavo du jo broliai. V. V. paklausė jo, kaip jis jaučiasi dėl dūrio. Jis atsakė, kad gerai. Tada jis V. V. paklausė, kaip šis jaučiasi dėl dūrio. V. V. atsakė, kad viskas gerai, toliau vartoja alkoholį ir pokalbį baigė (b. 1. 125-127).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. birželio 23 d. papildomai apklaustas įtariamasis S. R. nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 14.30 val., jo tėvas atvažiavo paimti jo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2021 m. birželio 11 d., apie 22.00 val., jis vienas taksi automobiliu nuvyko į savo draugės D. T. namus nusiprausti kruviną koją, kadangi jo tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra dušo ir nėra kaip nusiprausti. Pas D. T. vyko su tais pačiais drabužiais, kuriuos vilkėjo būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai V. V. jam įdūrė peiliu į koją. Nuvykęs pas D. T., nusiėmė visus savo drabužius, kuriuos pastaroji įdėjo į indą ir užmerkė vandenyje. Po to D. T. vyras J. T. jam sutvarstė žaizdą. Jis jiems papasakojo viską, kas įvyko bute, t. y. kad V. V. jam įdūrė į koją, jis V. V. irgi įdūrė. Kai J. T. sutvarstė jo koją, jis pasiliko pas juos per naktį, D. T. jam davė vaistų ir jis nuėjo miegoti. Dėl 2021 m. birželio 12 d. įvykio, kuomet V. V. įdūrė jam į dešinės kojos šlaunies sritį peiliu, į policiją jis nesikreipė ir nesikreips, kadangi pretenzijų dėl šio įvykio V. V. neturi (t. 1, b. 1. 128- 132).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 10 d. įtariamasis S. R. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad neatsimena, ar jis sudavė smūgius V. V. Nieko detaliau paaiškinti negali. Savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, neatsimena, negali jų nei patvirtinti, nei paneigti. Apskritai pranešime apie įtarimą nurodyto įvykio neatsimena ir nieko paaiškinti negali (t. 1, b. 1. 137).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. V. nurodė, kad S. R. jam paskambino, pakvietė į svečius. Susitiko lauke, nuėjo pas S. R. į namus. Ten sėdėjo, gėrė. Dieną ar pavakary, atsistodamas netyčia dūrė S. R. peiliu. Jokiomis kortomis jie tada nežaidė. Po to S. R. paėmė peilį ir pjaustė maistą. Kai priėjo prie S. R., norėjo pasilenkęs pažiūrėti, kaip žaizda, tuomet pajautė dūrį į pilvo apačią. Iš pradžių nekreipė dėmesio, truputį patempė pilvą, kraujo nebuvo daug ir toliau tęsė išgertuves. S. R. paskambino savo tėvui, tėvas atvažiavo ir jie dviese išvažiavo, o jis liko su E. B. Išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė, buvo šiek tiek blogai, pažiūrėjo į pilvą, buvo kraujo, persirišo žaizdą. Tada nuėjo, nusipirko alaus, paskambino broliui. Atėjo brolis ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Kai jam dūrė peiliu, jis lenkėsi pažiūrėti S. R. žaizdos kojoje, S. R. buvo su džinsais. Tuo metu peilio S. R. neturėjo, peilis buvo, t. y. „styrojo“ žaizdoje. Pajutęs dūrį, nuėjo nuo S. R. Kai visa tai vyko, E. B. miegojo, po to atsikėlė, išgėrė ir vėl nuėjo miegoti. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad, kai atvažiavo S. R. pasiimti pastarojo tėvas, jie abu jau buvo sužaloti ir tėvas tą matė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyko konfliktas, vieną kartą S. R. dūrė jam peiliu į pilvo sritį, taip nurodė dėl to, kad tuo metu jis gėrė nuskausminamuosius, migdomuosius vaistus, dėl to taip kalbėjo. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad S. R. sėdėjo, žiūrėjo į planšetę, jis (V. V.) užkliuvo už džiovyklos ir krito su peiliu ant S. R., sužeidė S. R. koją. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad iki susitikimo su S. R., išgėrė dvi skardines alaus. Atvažiavęs pas S. R. gėrė alų. Pas E. B. gėrė apie 3 dienas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. V. nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d., jis buvo pas savo pažįstamą E. B., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas ją buvo 3-4 dienas. Apie 23.50 val. į butą atėjo jos sugyventinis S. R., kuris buvo girtas ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis miega su šio sugyventine. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, o E. B. miegojo. Jis atsistojo nuo lovos ir bandė S. R. paaiškinti, kad tarp jų su E. B. nieko nėra, jis pas ją yra laikinai, nes jie kartu gėrė. Pokalbio metu S. R. jam pasakė, kad jį užmuš ir nuo staliuko į dešinę ranką paėmė virtuvinį peilį su geltonos spalvos rankena. Jis stovėjo priešais S. R. ir šis staigiai vieną kartą jam dūrė į pilvo sritį. Jis pajuto skausmą, pamatė, kad jam iš pilvo bėga kraujas, atsisėdo ant lovos ir pradėjo gerti alų. S. R. taip pat liko bute, jie kartu sėdėjo, S. R. gėrė savo atneštą degtinę. S. R. paskambino savo tėvui, kad atvažiuotų jį (S. R.) paimti ir, po kiek laiko, atvažiavęs S. R. tėvas išvežė sūnų, tuo tarpu jis nuėjo miegoti. Ryte, apie 8.30 val., atėjo jo brolis J. V., kuriam jis parodė žaizdą. Brolis ją sutvarstė ir pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, nes pamatė, kad žaizda gili. Jis sutiko, nes jautėsi blogai. Atvykę medikai kartu su policijos pareigūnais klausė, kas atsitiko, tačiau iš karto jis nenorėjo atsakyti, nes nenorėjo, kad S. R. būtų nubaustas. Jis nuo pareiškimo atsisakė, pretenzijų neturėjo ir prieš S. R. pareiškimo nerašė (t. 1, b. 1. 50-52).
Iš Akistatos protokolo nustatyta, kad 2021 m. liepos 2 d. į akistatą buvo suvesti S. R. ir V. V. Nukentėjusysis V. V. nurodė, kad 2022 m. birželio 9 d. jam paskambino S. R. ir pakvietė ateiti į svečius, adresu - (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, atvyko į minėtą butą, jame buvo S. R. ir jo sugyventinė E. B. Siame bute buvo apie 3 dienas, visą tą laiką kartu su juo šiame bute buvo ir minėti asmenys. 2021 m. birželio 11 d., dienos metu, jam paskambino brolis A. V. ir paprašė pinigų alui, jis jam pasakė atvykti j butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas brolis atvyko, padavė jam pinigų alui ir išėjo. Tada jie su S. R. ir jo sugyventine E. B. sugalvojo išeiti pasivaikščioti į parką, pasivaikščiojo ir vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo sutemę, grįžę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alų. Nukentėjusysis sugalvojo, jog reikia papjaustyti užkandį ir paėmė į ranką peilį, kurio rankena buvo žalios spalvos. Tada atsistojo, norėjo eiti paimti užkandį, eidamas užkliuvo už šalia buvusios rūbų džiovyklos ir nukrito, krisdamas peiliu sužalojo S. R. koją, joje liko peilis. Tada S. R. ištraukė peilį sau iš kojos ir norėjo jį numesti, o V. V. tuo metu lenkėsi pažiūrėti jo žaizdos ir S. R., rankoje laikydamas peilį, nenorėdamas prarėžė jam pilvą. Peilis buvo aštriu galu, todėl prarėžė pilvo odą. Šio įvykio E. B. nematė, nes ji, kiek pamena, miegojo, buvo stipriai neblaivi. Jis irgi buvo neblaivus, tačiau sąmoningas, suvokė savo veiksmus. Po šio įvykio jis atsigulė ir nuėjo miegoti. 2021 m. birželio 12 d., atsikėlęs ryte pamatė, kad kambaryje nėra S. R., bute buvo tik jis ir E. B. Jis paskambino savo broliui J. V. ir pakvietė ateiti į butą, pasakė broliui, kad blogai jaučiasi. Atvykęs brolis jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. 2021 m. birželio 12 d., kada jį ligoninėje apklausinėjo policijos pareigūnai, jis buvo šoke ir paveiktas vaistų, galėjo prikalbėti nebūtų dalykų. Akistatos metu S. R. nei patvirtino, nei paneigė V. V. žodžius, nurodydamas, kad įvykio metu buvo neblaivus, tiksliai neatsimena, kaip viskas vyko, todėl galėjo būti ir taip, kaip pasakoja V. V., ir taip, kaip jis nurodė 2021 m. birželio 16 d. parodymų davimo metu (t. 1, b. 1. 143-145).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad apie nagrinėjamą įvykį nieko neatsimena, nes buvo stipriai išgėrusi. Kaltinamasis yra jos sugyventinis. Neatsimena, kad jis buvo sužalotas ir kaip tai įvyko. Girdėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kažkas atsitiko. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Bute buvo ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Ji tuo metu buvo neadekvati, kadangi vartojo alkoholį porą savaičių. Po visko nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis apie įvykį nieko nepasakojo. Tuo laikotarpiu nedirbo, nes prieš porą dienų buvo išėjusi iš darbo. Su V. V. nebuvo jokių santykių. Nors nukentėjusysis, kaltinamasis, nukentėjusiojo brolis, tėvas nurodo, kad viskas vyko jos bute, bet ji to nepamena. V. V. brolį teisme pamatė pirmą kartą. Nežino, kaip V. V. įvykio vakarą atsirado bute. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, E. B. nurodė, kad juos girdi pirmą kartą, galimai buvo visiškai neblaivi, kai juos davė; patvirtina, kad t. 1, b. 1. 100 yra jos parašas, tačiau atkreipia dėmesį, kad ir iš pasirašymo matosi, jog ji tuo metu buvo neblaivi.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. nurodė, kad ji išsiskyrė su savo sugyventiniu S. R. ir pradėjo gyventi su kitu vyru - V. V. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2021 m. birželio 12 d., apie 00.30 val., įjos butą užėjo jos buvęs sugyventinis, duris atrakino raktu, kurio jai nebuvo gražinęs. Jie su V. V. tuo metu jau miegojo. Ji gulėjo šalia sienos, V. V. gulėjo arčiau krašto. Užėjęs į butą, S. R. buvo labai girtas ir pradėjo kelti pavydo sceną dėl to, kad ji gulėjo su kitu. V. V. atsistojo ir jie pradėjo muštis. Jie su V. V. taip pat buvo girti. Kas vyko tuo metu bute, tiksliai neprisimena, tačiau, kai jie nustojo muštis, S. R. išėjo iš buto, o V. V. atsigulė atgal į lovą. Ji pamatė, kad V. V. pilvo apačioje, ties viduriu, yra kraujuojanti žaizda. V. V. jai pasakė, kad S. R. jam peiliu dūrė į pilvą. Ji norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau V. V. jai liepė nieko nekviesti ir jie užmigo. Kai jie prabudo ryte, V. V. žaizda vis kraujavo, jis jautėsi blogai, tačiau liepė nekviesti medikų. V. V. paskambino savo broliams, kurie atėjo ir tvarsčiu jam sutvarkė žaizdą, o vėliau nusprendė iškviesti jam greitąją medicininę pagalbą. V. V. jai parodė, kokiu peiliu jį sužalojo S. R., tai buvo virtuvinis peilis su geltona plastikine rankena. Ji tą peilį paėmė ir išmetė į šiukšlių kibirą (b. 1. 98-100).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. nurodė, kad įvykio dieną paskambino sūnus S. R. ir pasakė, kad atvažiuotų jo paimti, buvo dienos metas. Paskambinęs sūnus sakė, kad jie žaidžia kortomis. Atvažiavęs pamatė, kad S. R. girtas, laikė ant kojos rankšluostį, pakėlęs rankšluosti pamatė žaizdą. S. R. pasakė, kad buvo sužeistas peiliu, nurodė, kad nieko neatsimena, nes buvo girtas. Kaip jis susižalojo, nesakė, sakė, kad susipyko ir viskas. S. R. atvažiavo pasiimti apie 14.30 val, išvažiavo apie 14.45 val. Taip pat, nurodė, kad įvykio dieną matė tiek sūnaus, tiek nukentėjusiojo sužalojimus. Matė, jog nukentėjusysis taip pat sužalotas, jo pilvas buvo sužeistas, bet sakė, kad jam viskas gerai. Tuo metu tame bute buvo S. R., V. V. ir E. B., ir jie visi buvo girti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nematė jokio kraujo, sužalojimų, kadangi nenorėjo painiotis į tą reikalą. Davė ne neteisingus parodymus, o tiesiog nenorėjo į tai painiotis. Teisme duoda teisingus parodymus. S. R. su E. B. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš ten S. R. parsiveža dažnai, nes jie neretai ten susipyksta. Būna situacijų, kad S. R. susirenka daiktus, jis jį parveža namo, tada po kiek laiko S. R. su E. B. susitaiko ir vėl grįžta pas ją. Tyrimo metu nurodė, kad sūnų pasiėmė apie penktą - šeštą valandą dienos, nes bute buvo tamsu. Nors birželio mėnesį tokiu metu nėra tamsu, bet bute buvo tamsu, jis neturėjo laikrodžio. Laiką žino dabar apytiksliai, nes pasiimti S. R. važiavo po darbo. Sūnus jam neskambino, jis jam skambino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 17.00 - 18.00 val., jis paskambino savo sūnui S. R. ir paklausė, ką šis veikia bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, jog jo sūnus yra ten. Pastarasis jam atsakė, kad žaidžia kortomis su V. V. Jis sūnui pasakė, kad atvažiuos jo paimti, kadangi nenorėjo, jog S. R. žaistų kortomis ir būtų tame bute, nes šis pastoviai pykstasi su savo drauge E. B. Baigęs pokalbį, iš karto važiavo pasiimti savo sūnaus į minėtą butą, atvykęs pats užėjo į vidų, nes durys buvo atrakintos. Bute pamatė E. B., V. V. ir savo sūnų S. R. V. V. stovėdamas su juo pasisveikino, o E. B. ir jo sūnus sėdėjo ant sofos, ar jie buvo blaivūs, nurodyti negali. Jis pasakė sūnui, kad važiuotų namo ir jie kartu išėjo iš buto. Jokio konflikto ar kraujo žymių jis nematė. Su sūnumi nuvažiavo namo, adresu - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vėliau, apie 22.00 val., jis išvažiavo į darbą ir grįžus atgal į namus, apie 23.00 val., sūnus jam pasakė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis ir V. V. susimušė, tarp jų įvyko konfliktas, tačiau daugiau jokių detalių nepasakojo, o jis neklausinėjo. Sūnus jam pasakė, kad jie patys išsiaiškins. E. B. yra, kiek žinojo sūnaus S. R. draugė, su kuria jis kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau kartais sūnus lieka miegoti pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Anksčiau E. B. su jo sūnumi S. R. gyveno pas jį, bet jis juos išvarė, nes jie nesutardavo. V. V. yra jų tolimas giminaitis (b. 1. 102-104).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad įvykio dieną paskambino broliui, susitiko prie parduotuvės, užėjo į parduotuvę, brolis nusipirko sidro, jis du butelius vyno. Užėjo pas S. R. į svečius, sėdėjo, kalbėjosi, išgėrė vyno ir išėjo. Kitą dieną su kitu broliu norėjo užeiti pas V. V. Dabar tiksliai nepamena - ar patys sugalvojo užeiti, ar V. V. paskambino ir pakvietė. Kai užėjo pas V. V., jis buvo kruvinas, pilve buvo žaizda. Paklausus brolio, kaip atsirado žaizda, V. V. pasakė, jog neprisimena. Bute, kai rado kruviną brolį, buvo ir moteris, jis (liudytojas) jos klausė, kodėl jo brolis sužalotas, tačiau moteris atsakė, kad nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 16.00 val., jam paskambino jo brolis V. V. ir pakvietė į svečius, pasakė atvykti prie „IKI“ parduotuvės. Jis atvyko prie parduotuvės „IKI“ apie 18.30 val., ten susitiko su broliu V. V., užėjo į parduotuvę, kur brolis nupirko butelį sidro ir du butelius vyno. Tada jie nuėjo į butą, tame bute jis buvo pirmą kartą, ten buvo moteris, kurios jis nepažįsta ir matė ją pirmą kartą. Bute taip pat buvo S. R., kuris maždaug prieš 10 metų buvojo kaimynu, tačiau šiuo metu su juo nebendrauja. Moteris, buvusi bute, S. R. ir jo brolis V. V. buvo neblaivūs. Jie visi sėdėjo, kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus maždaug valandai, apie 19.30 val., jis nusprendė eiti namo. Jis išėjo namo ir apie 21 val. jau buvo namie. Kai jis buvo minėtame bute, jokių konfliktų nei tarp jo ir kitų buvusių asmenų, nei tarp jų pačių, nebuvo. 2021 m. birželio 12 d., dienos metu, jam paskambino brolis V. V. ir vėl kvietė ateiti į svečius pasikalbėti. Jis paskambino kitam broliui J. V. ir susitikę jie nuvyko pas brolį V. V. Užėjęs į butą, jis pamatė ant sofos sėdintį susigūžusį brolį V. V., buvusį be viršutinių rūbų, tik su kelnėmis. Kambaryje ant grindų buvo kraujo lašai. Jis paklausė V. V., kas nutiko, ir šis jam parodė pilvo srityje esančią žaizdą, tačiau nepaaiškino kaip viskas įvyko, sakė, kad nepamena. Ant sofos, kur sėdėjo V. V., šalia jo gulėjo moteris. Moteris visą laiką tylėjo. J. V. nuėjo iki vaistinės, nupirko tvarsčių, grįžęs į butą sutvarstė V. V. žaizdą ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri išsivežė V. V., o jie su broliu išėjo namo. Kiek jis žino, V. V. ir S. R. gerai sutaria, nesipyksta (b. 1. 106-108).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. nurodė, kad įvykio dieną paskambino brolis ir pakvietė į svečius. Butas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai atėjo, pamatė, kad brolis kruvinas, tada nubėgo į vaistinę, nupirko, ko reikėjo sutvarstymui. Iškvietė greitąją ir laukė, kol atvyks. Kaip įvyko sužalojimas, brolis nieko nesakė, nelabai orientavosi, tik minėjo, kad susiginčijo su S. R. Brolis nurodė, kad jie dviese žaidė kortomis. Brolis pasakė, kad S. R. jį padūrę. Bute buvo E. B., ji buvo neblaivi. Peilio nematė, nesiaiškino, su kuo brolis buvo padurtas. Jie iškvietė V. V. greitąją pagalbą. Pagerėjus brolio būklei, apie įvykį brolis papasakojo, kad jie su S. R. pasikalbėjo ir draugiškai susitarė. Teismui perklausius ikiteisminio tyrimo metu J. V. duotų parodymų garso įrašą, liudytojas nurodė, jog garso įraše atpažįsta savo balsą. Teisme duodami parodymai skiriasi dėl streso, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnei sakė tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 10-11 val., jam paskambino brolis V. V., pakvietė jį ir dar kitą brolį A. V. atvažiuoti į svečius, adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Baigęs pokalbį, jis nuvažiavo iki brolio A. V., po to jie abu nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute jis buvo pirmą kartą, kam jis priklauso - nežino, nieko apie šį butą nebuvo girdėjęs. Bute buvo broliai A. V., V. V. ir moteris, kurios duomenų nežino, jos nepažįsta, ją matė pirmą kartą. Atvykęs į minėtą butą, ant grindų pastebėjo kraujo žymes. Bute visi pradėjo bendrauti, V. V. su moterimi vartojo alkoholį. Ši moteris pradėjo pasakoti, jog V. V. yra padurtas, o ji paėmė peilį ir išmetė į šiukšliadėžę. Tada V. V. pakėlė drabužius ir parodė savo žaizdą, visur buvo kraujas. Pamatęs žaizdą, nubėgo į vaistinę. Grįžęs atgal į butą, sutvarstė V. V. žaizdą ir iškvietė greitąją pagalbą. V. V. tam prieštaravo, tačiau jis broliui pasakė, kad nežiūrės, kaip šis miršta. V. V. pasakojo jam apie įvykį nurodydamas, kad jis su jų šeimos tolimu giminaičiu S. R. žaidė kortomis, žaidimo metu S. R. dūrė peiliu V. V. į pilvą, o šis S. R. dūrė į koją. Kaip jis suprato, jie kažkuo nepasidalino, brolis V. V. detaliau jam apie įvykį nepasakojo. Kuomet policijos pareigūnai atvyko į butą, jis jiems parodė, kur yra peilis, kuriuo buvo padurtas V. V. Kokie santykiai tarp V. V. ir S. R., nurodyti negali, nes to nežino, jie kartais susitinka pažaisti kortomis ir išgerti (b. 1. 109-110).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė G. J. nurodė, kad yra Kauno miesto Santakos vyriausiojo policijos komisariato tyrėja. Dėl įvykio nurodė, kad bute, išgertuvių metu, peiliu buvo padurtas asmuo. Iš pradžių kūno sužalojimas buvo įvertintas, kaip nesunkus, o po specialisto apžiūros buvo perkvalifikuotas į sunkų. Pirminės aplinkybės buvo tokios, kad nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, jis nurodė, kad jį, konflikto metu, padūrę S. R.. Kas per konfliktas tai buvo, asmuo nepasakojo. Ji bendravo su įtariamuoju, atliko pirmą įtariamojo apklausą ir pareiškė jam įtarimus. S. R. papasakojo aplinkybes, kaip viskas vyko, nurodė, kad žaidė kortų žaidimą, žaidė iš dūrio, t. y. kas pralaimės, tas gaus dūrį. Vieną kartą pralaimėjo įtariamasis S. R., kitą kartą-nukentėjusysis. Nukentėjusysis S. R. dūrė į koją, kai pralaimėjo nukentėjusysis – S. R. jam dūrė peiliu į pilvo sritį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G. K. nurodė, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 12 d., adresu - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Buvo gautas pranešimas dėl to, kad peiliu į pilvą sužalotas vyras. Pirmiausia į pranešimą reagavo patruliai, po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Nukentėjusysis patruliams nurodė, kad susižalojo pats. Kai jis (liudytojas) atvyko į įvykio vietą, bute nukentėjusiojo nebebuvo, rado bute neblaivią moterį ir jaunuolį, prisistačius nukentėjusiojo broliu. Minėtas jaunuolis ir iškvietė greitąją pagalbą, nes matė, kad brolio būklė blogėja. Neblaivi moteris nepasakė konkrečių asmenų, kurie buvo bute tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sužalotas. Tuomet jis (liudytojas) nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur buvo pristatytas nukentėjusysis. Nukentėjusysis jam pasakė duomenis asmens, kuris jį sužalojo, ir nurodė, kad neturi pretenzijų tam asmeniui. Po to jis (liudytojas) vėl grįžo į įvykio vietą, bute buvusiai moteriai nurodė duomenis apie asmenį, kurį nukentėjusysis įvardino, ir moteris patvirtino, kad tai yra jos buvęs sugyventinis ir, kad, kai jis sužinojo, jog moteris pradėjo bendrauti su nukentėjusiuoju, atvažiavo aiškintis santykių. Tada tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu vieną kartą kaltinamasis peiliu dūrė nukentėjusiajam. Po konflikto kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau kartu gėrė, o vėliau kaltinamąjį išsivežė tėvas. Įvykio vietoje, šiukšlių kibire, buvo rastas peilis ir krūvini tvarsčiai. Po moters apklausos, jis (liudytojas) nuvyko atgal į ligoninę ir gydytojų sutikimu su nukentėjusiuoju atliko procesinius veiksmus. Kai apklausė nukentėjusįjį ligoninėje, nukentėjusysis buvo sąmojingas ir galėjo suvokti tai, ką sako.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021 m. liepos 8 d. išvados Nr. G 1621/2021 (01) nustatyta, kad V. V. padaryta kiauryminė, durtinė - pjautinė žaizda pilve su plonosios žarnos pasaito sužalojimu. Sužalojimas dėl kiauryminės žaizdos pilve su plonosios žarnos pasaito sužalojimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Sužalojimas padarytas ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, tikėtina peiliu (t. 1, b. 1. 65-66).
Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad į klausimą, ar V. V. nustatytas sužalojimas (kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda su plonosios žarnos pasaito sužalojimu) galėjo būti padarytas taip, kaip nurodė V. V. akistatos metu, specialistė R. G. atsakė, kad tokiu būdu, kokį nurodė V. V., jo paties susižaloįimo galimybė mažai tikėtina (t. 1, b. 1. 68-69).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021 m. birželio 22 d. išvados Nr. G 1499/2021 (01) nustatyta, jog S. R. padaryta pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Sužalojimas vertinamas nežymius sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.2 punktas). Sužalojimas padarytas prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu (t. 1, b. 1. 148).
Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad į klausimą, ar S. R. nustatytas sužalojimas (pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje) galėjo būti padarytas taip, kaip nurodė V. V. akistatos metu, specialistė R. G. atsakė, kad tokiu būdu, kokį nurodo V. V., S. R. sužalojimo galimybė yra mažai tikėtina (b. 1. 149-150).
Iš 2021 m. birželio 16 d. specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad V. V. apžiūros metu ties jo bamba rastas durtinis-pjautinis 3-4 cm ilgio sužalojimas, buvo įtariamas kiauryminis pilvo sienos sužalojimas, todėl V. V. buvo skubiai išoperuotas. Operacijos metu rasta apie 1,5 litro kraujo ir kraujo krešulių, apie 30-40 cm nuo klubinės-aklosios žarnos kampo rasta plonosios žarnos pasaito ir nugaros juosmens srities raumenų sužalojimai, iš kurių vyko kraujavimas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2021 m. birželio 12 d., apie 10.51 val., BPC buvo gautas pranešimas, jog pranešėjo brolis nukrito ir persipjovė pilvą, paaiškinti kaip tai nutiko - negalėjo (įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius). BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota papildoma informacija - užėjus į butą (butas priklauso E. B.), lovoje gulėjo V. V., su durtine žaizda pilvo srityje. Ant žaizdos buvo uždėtas tvarstis. Kaip paaiškino V. V. - 2021 m. birželio 11 d., apie 00.00 val., į buto duris paskambino nepažįstamas vyras, įleidus vyrą į kambarį jis be jokios priežasties su peiliu dūrė vieną kartą į pilvo sritį ir išėjo. Kas jis toks - nežino (t. 1, b. 1.23-24).
Iš 2021 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2021 m. birželio 12 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. 1. 25-31).
Iš Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. 1. 32-35).
Iš 2021 m. birželio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2021 m. birželio 18 d. buvo apžiūrėti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateikti V. V. drabužiai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1 b. 1. 73-80).
Iš 2021 m. birželio 27 d. ir 2021 m. birželio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad 2021 m. birželio 27 d., 2021 m. birželio 29 d. buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinių veiksmų atlikimo protokoluose (b. 1. 42-47).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams - sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. {pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog nukentėjusiajam kaltinime nurodytu laiku buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kiauryminė, durtinė - pjautinė žaizda pilve su plonosios žarnos pasaito sužalojimu. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, tiek ir iš objektyvių bylos duomenų - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021 m. liepos 8 d. išvados Nr. G 1621/2021 (01). Taip pat byloje esančiais duomenimis - paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog šis sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuomet tame bute buvo tik trys asmenys - kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja E. B. Iš paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų nustatyta ir tai, kad šį sužalojimą peiliu padarė būtent kaltinamasis - S. R.
S. R. viso proceso metu neneigė, jog tai būtent jis dūrė peiliu nukentėjusiajam V. V. į pilvo sritį, tačiau jo versijos, kodėl taip pasielgė, kito viso proceso metu. Pirmosios apklausos metu iškart po pranešimo apie įtarimą įteikimo (2021 m. birželio 16 d.), S. R. davė išsamius parodymus apie tai, kaip jis su nukentėjusiuoju žaidė kortomis iš dūrio peiliu, dėl ko, jam pralošus kartomis, nukentėjusysis jam dūrė vieną kartą į šlaunį, o pralošus nukentėjusiajam - jis (kaltinamasis) dūrė peiliu, nežiūrėdamas kur. Vėliau, S. R. jau teigė, kad kaltės nepripažįsta, apskritai šio įvykio nepamena ir nieko apie jį paaiškinti negali (2021 m. rugsėjo 10 d.), tokios pozicijos S. R. laikėsi ir akistatos, atliktos tarp jo ir nukentėjusiojo metu (akistata atlikta 2021 m. liepos 2 d.). Teisme kaltinamasis jau nurodė kitą įvykių versiją - iš esmės detaliai papasakodamas, kaip jis netyčia sužalojo nukentėjusįjį, o būtent: jam (S. R.) bepjaustant peiliu dešrą, o nukentėjusiajam netikėtai priėjus prie kaltinamojo iš nugaros, jis (S. R.) atsisukdamas ir rankoje laikydamas peilį, netyčia peiliu pataikė nukentėjusiajam į pilvą.
Taigi, iš analizuojamų kaltinamojo parodymų, akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje yra reikalinga nustatyti, ar S. R. sužalojo nukentėjusįjį tyčia (veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia) ar visgi neatsargiai.
Aplinkybę, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis nurodė ir pats nukentėjusysis, tačiau jo pozicija dėl įvykio aplinkybių buvo dar nenuoseklesnė. Kaip nustatyta iš liudytojo A. V. parodymų, V. V. pirmam pas jį atvykusiam savo broliui, t. y. A. V., nurodė, kad jis nepamena, kaip buvo sužalotas. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog pirmasis apie įvykį pranešęs asmuo BPC operatorei nurodė, jog jo brolis nukritęs persipjovė pilvą, o policijos pareigūnams tikslinantis aplinkybes, V. V. jau nurodė, kad jį peiliu sužeidė į butą atėjęs nepažįstamas vyras. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis jau įvardino jį sužalojusį asmenį, t. y. kad tą padarė S. R., teigdamas, jog tarp jų kilo konfliktas dėl E. B., tuo tarpu akistatos metu nukentėjusysis tvirtino, jog jį po to, kai jis krisdamas netyčia sužalojo peiliu S. R. koją, pastarasis peilį išsitraukęs iš žaizdos norėjo tą peilį numesti, tačiau kaip tik tuo momentu jis (nukentėjusysis) lenkėsi, o S. R. tuo metu netyčia perrėžė jam pilvą. Pažymėtina, kad tokia nukentėjusiojo iškelta įvykio versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos specialistės paaiškinimais. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiojo V. V. brolis J. V. nurodė, kad jam nukentėjusysis pasakojo, kad jie su kaltinamuoju žaidė kortomis, žaidimo metu nukentėjusysis peiliu dūrė kaltinamajam į koją, o kaltinamasis nukentėjusiajam į pilvą. Teisme nukentėjusysis jau teigė, kad jokio kortų žaidimo tą vakarą nebuvo, o kaltinamasis tiesiog pjaustė maistą, jis priėjo prie kaltinamojo, pasilenkė pažiūrėti kaltinamojo žaizdos, ir tada pajuto dūrį į pilvą. Tokia įvykių versija sutampa iš esmės su kaltinamojo parodymais, duotais teisme, bet čia gi pažymėtina, kad ji stokoja logikos, kadangi atsakydamas į klausimus nukentėjusysis nurodė, jog visgi peilis tuo metu buvo kaltinamojo kojoje, t. y. žaizdoje, todėl nėra aišku, tai su kuo gi kaltinamasis pjaustė maistą.
Be to, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad visi asmenys, buvę bute, kuriame padarytas nusikaltimas, buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Šią aplinkybę nurodė teisme apklausta liudytoja E. B., kuri paaiškino, kad, nors ir buvo bute, tačiau įvykio nematė, nes buvo neblaivi, kelias savaites vartojo alkoholį, o jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka realybes, nes juos davė būdama apsvaigusi. Liudytojas V. R. taip pat patvirtino, kad, kai jis į butą atvažiavo pasiimti savo sūnaus - S. R., tai tiek pastarasis, tiek nukentėjusysis ir bute buvusi moteris (E. B.) buvo neblaivūs.
Taigi, nagrinėjamu atveju galimai tiek dėl girtumo, tiek dėl siekio padėti išvengti kaltinamajam griežtos atsakomybės nukentėjusysis ir kaltinamasis, kurie, pastebėtina, vienas kitam pretenzijų jokių neturėjo, tyrimo metu, nurodydavo vis skirtingas įvykio versijas, kaip gi buvo sužalotas V. V. Tačiau įvertinus bylos medžiagą, susiejus visus įrodymus į vientisą loginę grandinę, darytina išvada, kad būtent kaltinamojo pirmosios jo apklausos metu išsakyta versija, kad jis nukentėjusiajam dūrė peiliu, žaidžiant kortomis, ir yra teisinga. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tai, kad šią versiją pats kaltinamasis nurodė nuosekliausiai, tokia jo įvykių versija iš dalies patvirtinta ir kitų liudytojų parodymais. V. R. nurodė, kad jam paskambinęs S. R. sakė, kad jis kartu su V. V. žaidžia kortomis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. V. nurodė, kad jam V. V. po įvykio taip pat nurodė, kad būtent žaidžiant kortomis jis dūrė peiliu S. R., o pastarasis jam dūrė peiliu į pilvą. Kaip minėta, nukentėjusiojo versija, kad neva netyčia kaltinamasis dūrė peiliu jam į pilvą paneigta specialistų paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo versija, kad jis sukdamasis įdūrė peiliu nukentėjusiajam taip pat atmestina, kaip nelogiška ir neatitinkanti faktinių aplinkybių, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog nukentėjusiajam padaryta durtinė 7 cm gylio žaizda, todėl nelogiška, kad kaltinamasis tokią žaizdą būtų padaręs tiesiog besisukdamas ir rankoje laikydamas peilį, o po tokio sužalojimo, tiesiog būtų tuo pačiu peiliu, ant kurio neva net nebuvo kraujo, tęsęs maisto pjaustymą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, t. y. kad durdamas peiliu kitam žmogui neišvengiamai padarys vienokio ar kitokio sunkumo sveikatos sutrikdymą, tačiau nekonkretizuodamas galimų padarinių, peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiam specialisto išvadoje konstatuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jis veikė neapibrėžta tyčia, teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius, t. y. kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Nors nukentėjusysis ir liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. V. buvo sužalotas peiliu konflikto tarp jo ir kaltinamojo metu, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais. V. V., kaip minėta, kiekvieną kartą nurodydavo vis skirtingas įvykio aplinkybes, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neva apie buvusį konfliktą niekaip nepaaiškina, kaip visgi atsirado žaizda kaltinamojo kojoje. E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie įvykį kelia taip pat pagrįstų abejonių. Pirmiausia, E. B. teisme nurodė, jog ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta būdama neblaivi, po ilgalaikio alkoholio vartojimo. Abejonių, ar E. B. buvo apklausta būdama blaivi kyla ir teismui, įvertinus, kaip ji pati pasirašė ant savo apklausos protokolo priedą (t. l, b. l. 100) - raštas neaiškus, sunkiai įskaitomas (į šią aplinkybę teismo posėdžio metu teismo dėmesį atkreipė pati E. B.). Be to, abejonių dėl E. B. išdėstytų aplinkybių ir jos adekvatumo apklausos metu kelia ir 2021 m. birželio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, o būtent: aprašant vaizdo įrašą Nr. 3 pavadinimu 2021_0612_111347_010 (t. 1 b. 1. 46) bei Nr. 3 pavadinimu 2021_0612_111336_013 (t. 1, b. 1. 44) užfiksuota, kaip E. B. su ja bendravusiems pareigūnams patvirtina, kad V. V. į butą įsileido nepažįstamąjį, kuris jį sužalojo, tuo tarpu apžiūrint vaizdo įrašą Nr. 2 pavadinimu 2021_0612_120604_004 (t. 1, b. 1. 42) jau užfiksuota, kad E. B. teigia, kad nukentėjusįjį sužalojo S. S. (past. - manytina, kad tai pavardės užrašymo klaida) gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvęs jos sugyventinis, kuris norėjo atkeršyti iš pavydo. Taigi, kaip matyti, E. B. net į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodydavo vis skirtingas versijas, visi apklausti liudytojai teisme patvirtino, kad ji visą laiką miegojo, kas leidžia tikėti E. B. parodymais, duotais teisme, kad ji ilgą laiką vartojo alkoholį, buvo neblaivi ir nieko nematė. Įvertinus tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tikėti nei V. V., nei E. B. parodymais apie tai, kad V. V. buvo sužalotas konflikto su S. R. metu, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį konflikto metu.
Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų
Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog, nors po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo S. R. blaivumas nebuvo tikrinamas, tačiau tokią išvadą dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismui leidžia daryti kiti bylos duomenys - paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo V. R. parodymai.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad S. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kitą asmenį sužalojo peiliu, kas rodo itin didelį jo veiksmų pavojingumą, o kartu ir jo paties atsainų požiūrį į galėjusias kilti pasekmes; atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis - anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka tik už mažareikšmius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo teisės aktų reikalavimams priešingą elgesį. Įvertinęs visatai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti S. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą, nustatant šios bausmės dydį, nesiekiantį sankcijos vidurkio.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 571,24 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad V. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad V. V. padarytos pilvo ertmės procedūros, atliekamos dėl dauginių sunkių traumų, vertinamos 5 571,24 Eur (t. 1, b. 1. 84-85). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) virtuvinis peilis, tvarstis su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, žydros spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės, saugomus Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje (2021 m. liepos 1 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK005167, b. 1. 36-38), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.
2) CD su liudytojo J. V. apklausos garso įrašu, laikomą voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo S. R. priteistinos 286 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokačių Elenos Žilėnienės ir Danutės Kisinienės darbo užmokestis. Bylą perdavus į teismą, buvo pripažinta (teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis), kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. R. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį S. R., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
S. R. (S. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį
dienos.
Paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - nekeisti, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. R. 5 571, 24 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 24 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 571, 24 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:
1) virtuvinį peilį, tvarstį su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, žydros spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportines kelnes, saugomus Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje (2021 m. liepos 1 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK005167), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.
2) CD su liudytojo J. V. apklausos garso įrašu, laikomą voke, prisegtame prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.