Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui Ž. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos CPK 424 str. 1 d. nuostatos numato, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovas piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas preliminarus sprendimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2015 m. spalio 5 d. vekselio davėjas Ž. A. išrašė vekselio gavėjai I. N. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2016 m. sausio 20 d. sumokėti ieškovei 3400 €. Lietuvos Respublikos CK 1.105 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis numato, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju vekselio turėtoja I. N. pažeidė įstatymo reikalavimą dėl notarinės vekselio formos, todėl išduotas vekselis neteko paprastojo vekselio galios ir ieškovė neteko galimybės realizuoti jį ĮPVĮ nustatyta tvarka. Tačiau tai neatima teisės ieškovei ginti savo teises teismo tvarka. CK 6.2. straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju atsakovui prievolė grąžinti pinigines lėšas ieškovei kyla atsakovo pasirašyto vertybinio popieriaus pagrindu, o tarp šalių susiklostė kreditoriaus ir skolininko santykiai. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas lemia civilinę atsakomybę. Nustatytas faktas, kad atsakovas pagal minėtą vekselį yra skolingas ieškovei. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų laiku grąžinęs 3400 € sumą ieškovei, nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas nustatytu laiku negrąžino ieškovei skolos, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3400 € suma (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205 straipsniai).

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, jog skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi, jeigu piniginė prievolė neįvykdoma laiku, laikomasi nuostatos, kad pinigais, kuriuos reikėjo perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Todėl už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas. Palūkanos tokiu atveju mokamos, kol prievolė visiškai įvykdoma. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 115,62 € (246 dienos x 0,47 € už kiekvieną dieną) palūkanos.

Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai.

Kadangi ieškinys tenkintinas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ieškovės naudai iš atsakovo taip pat priteistinas sumokėtas 40 € žyminis mokestis, 500 € išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3400 € (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) skolą, 115,62 € (vieno šimto penkiolikos eurų 62 centų) palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 € (keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 500 € (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovas Ž. A. per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.