- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- II-176-583/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- A. V.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei, asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. V. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto VPK VP EPS, nukentėjusiajai I. M., dėl 2008 m. sausio 18 d. Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2008-01-18 Klaipėdos miesto VPK VP EPS pareigūno priimtu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį ir paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2007-12-18 apie 14:37 Vilniaus mieste, Trakų – Vokiečių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Man, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Humbaur, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , manevruodamas kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį Audi A6, jį apgadino ir nepranešęs policijai apie įvykį iš įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 53, 63, 171, 271 punktų reikalavimus. A. V. skunde pripažįsta, kad kliudė automobilį Audi A6, tačiau teigia, kad dėl vairuojamo automobilio matmenų, posūkio spindulio, riboto matomumo, apie kontaktą sužinojo tik iš praeivių, kurie jį perspėjo, kad kliudė stovėjusį automobilį. Įsitikinęs, kad kliudė kitą automobilį, apie tai nedelsiant pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112 ir liko laukti įvykio vietoje. Kadangi momento kai kliudė automobilį Audi A6 nepajuto, važiavo toliau ir tik perspėtas praeivių sužinojo apie incidentą, nuo įvykio vietos iki sustojimo vietos nuvažiavo apie 300 metrų, todėl akivaizdu, kad jo vairuojamas automobilis buvo nuvažiavęs atitinkamą atstumą ir sustojo nutolus nuo apgadinto automobilio.
Šalies argumentai
Šiais ir skunde išdėstytais motyvais A. V. prašo teismą nutarimo dalį, kuria patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį panaikinti, o nutarimo dalį, kuria patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straisnio 2 dalį, palikti nepakeista.
Atsiliepimas
Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad paskirta bauda teisinga, atitinkanti padarytą pažeidimą, prašo skundo reikalavimų netenkinti (b.l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Dėl veikos, numatytos ATPK 130 str. inkriminavimo pagrįstumo.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad A. V. 2007-12-18 apie 14:37 Vilniaus mieste, Trakų – Vokiečių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Man, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Humbaur, (duomenys neskelbtini), manevruodamas kliudė stovėjusį automobilį Audi A6 ir nepranešęs policijai apie eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda. A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį.
A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. vairuodamas automobilį Man TGA, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Vilniaus senamiestį, kadangi pasiklydo. Manevruojant kliudė automobilį Audi A6, tačiau to iš karto nepastebėjo, o apie tai jį perspėjo praeiviai. Praeivių nurodytos aplinkybės, kad kliudė automobilį pasitvirtino, kuo įsitikino apžiūrėjęs automobilį. Po to iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, o pats liko laukti automobilyje, kuris stovėjo aklagatvyje už 200-300 metrų. Po 3-3.5 valandos atvyko policijos ekipažas ir paaiškėjo, kad jie jau buvo atvykę į įvykio vietą ir sudarė eismo įvykio schemą, bei konstatavo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors buvo visai greta, stovinčio automobilio kabinoje.
Šias S. V. nurodytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūno, kuris surašė teisės pažeidimo protokolą dėl jo pašalinimo iš eismo įvykio vietos, tarnybiniai pranešimai. Policijos pareigūnas M. K. 2007-12-18 tarnybiniame pranešime (b.l.12) nurodė, kad 2007-12-18 apie 15:30 val. iš VPK gavo pranešimą apie eismo įvykį Trakų g. - 18, Vokiečių g.. Apie 16 val. atvykus į eismo įvykio vietą, rado apgadintą automobilį Audi A6, kurio vairuotoja I. M. nurodė, kad apie 14:20 priėjusi prie automobilio pastebėjo, kad jis apgadintas ir už lango rado lapelį su informacija apie eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką.
Tas pats policijos pareigūnas M. K. 2007-12-18 surašytame kitame tarnybiniame pranešime (b.l.13) nurodė, kad apie 14:40 iš VPK gavo pranešimą, kad Universiteto g. – Šv.Jono g. yra eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvyko apie 16:30, kur rado automobilį Man su puspriekabe, kurio vairuotojas A. V. paaiškino, kad Trakų-Vokiečių gatvių sankryžoje kliudė automobilį Audi A6, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Kliudęs automobilį įvažiavo į akligatvį ir jam žmonės pasakė, kad užkliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Policijos pareigūno manymu Man vairuotojas avarijos vietoje neliko, policijai nepranešė.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).
A. V. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį ir nuo automobilio Audi A6 apgadinimo vietos pavažiavo 200-300 metrų atstumą, kol praeiviai jį perspėjo apie kliudytą automobilį. Šias jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas, kuriuo jis nurodo, kad apie 14:40 gautas pranešimas apie eismo įvykį ir apie 16:30 nuvykus į eismo įvykio vietą rastas automobilis Man ir jo vairuotojas S. V.. Taigi akivaizdu, kad iš vis nepagrįstai yra teigiama, kad S. V. nepranešė policijai apie eismo įvykį, nes kaip matyti iš policijos pareigūno surašytų tranybinių pranešimų, vienas pranešimas apie eismo įvykį gautas 14:40, pagal kurį nuvykta į eismo įvykio vietą 16:30, o kitas pranešimas gautas 15:30, pagal kurį nuvykta į eismo įvykio vietą 16 val. Minima įvykių seka patvitina A. V. skunde nurodomas aplinkybes ir jo versiją, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo tik Audi A6, sudarė eismo įvykio vietos schemą ir tik po to kai užfiksavo eismo įvykį, konstatuodami, kad kitas eismo įvykio dalyvis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nuvyko pagal kitą iškvietimą, kuris buvo susijęs su tuo pačiu eismo įvykiu. Pareigūnams pateikus paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, pastarieji nurodė, kad įvykis jau užfiksuotas ir konstatuota, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl nieko nekeis ir jam surašė teisės pažeidimo protokolą ir pagal ATPK 130 str.
Taigi akivaizdu, kad apie eismo įvykį poloicijai buvo pranešta dviem atskirais pranešimais, ką patvirtina policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai. Todėl patvirtinama S. V. nurodyta aplinkybė, kad jis apie eismo įvykį policijai pranešė.
Vertinant aplinkybes dėl vairuotojo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, t.y., kad automobilio Man TGA vairuotojas neliko eismo įvykio vietoje, akivaizdu, kad nėra paneigta jo iškelta versija, kad jis vairuodamas automobilį su puspriekabe, dėl jo matmenų ir vairavimo specifikos, nesuprato, kad kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį, o apie tai buvo informuotas praeivių, kurie pasakė, kad kliudė ir apgadino stovintį automobilį Audi A6. Kaip nurodo A. V. savo paaiškinime ir pasisakyme teisminio nagrinėjimo metu, sužinojęs apie kliudytą automobilį iš karto sutojo ir informavo policiją. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš karto suprato, jog padarė autoįvykį ir siekė pasišalinti iš jo. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Policijos pareigūnas M. K. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad jo manymu vairuotojas nuvažiavo iš eismo įvykio vietos ir įvažiavęs į akligatvį, negalėdamas išvažiuoti iš jo, pats iškvietė policiją ir jo veiksmus įvertino kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tačiau akivaizdu, kad pats policijos pareigūnas pripažįsta, kad vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą. Policijos pareigūno iškeltos abejonės grindžiamos prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsižvelginat į šias bylos aplinkybes, konstatuojama, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, pažymėtina, kad pareigūnas, kuris priėmė nutarimą net neurodė pagal kokią ATPK 130 straisnio dalį yra kvalifikuojama A. V. veika. Pagal ATPK 130 straipsnio 2005-01-20 įstat. Nr.X-82 redakciją, įsigaliojusią jau nuo 2005-02-08, šis straipsnis turi dvi dalis, todėl nutarime privalėjo būti nurodyta pagal kurią šio straisnio dalį yra kvalifikuojama A.V. veika.
Dėl veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
Kelių eismo taisyklių 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš bylos rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad A. V. be jau aukščiau aptartos veikos, buvo inkriminuota ir veika, numatyta ATPK 127 straisnio 2 dalyje, nurodant, kad jis 2007-12-18 apie 14:37 val. Vilniaus mieste, Trakų – Vokiečių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Man, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Humbaur, (duomenys neskelbtini), manevruodamas kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Tuo pažeidė KET 53, 63, 171 punktų reikalavimus. Įvykis atitinka eismo įvykio apibrėžimą ir pagal Kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Eismo įvykio kilimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. V. veiksmais, jam nepaisant KET 53, 63, 171 punktų reikalavimų, įvykio pasekmėje apgadintas automobilis Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantis I. M., todėl jo veika pagrįstai yra kvalifikuota pagal ATPK 127 straisnio 2 dalį.
ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nubauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo padarė kelis pažeidmus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų pažeidimų, ribose. Taigi, policijos pareigūnas, kuris nagrinėjo administracinę bylą ir priėmė nutarimą administracinio teisės opažeidmo byloje, privalėjo už kiekvieną iš padarytųjų pažeidimų paskirti administracinę nuobaudą ir galutinę administracinę nuobaudą paskirti laikantis aukščiau paminėtų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių. Šiuo gi atveju pareigūnas nesilaikė nustatyto teisinio reguliavimo. Kaip jau minėta nutartyje, ATPK 130 straipsnis turi dvi dalis, tačiau nutarime net nėra nurodyta pagal kurią iš dveijų dalių yra kvalifikuojama S. V. veika ir skiriama administracinė nuobauda, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymą administracinė nuobauda iš vis nėra paskirta.
ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį įrodyta. Atsižvelgiant į aukščiau nutarime išdėstytas aplinkybes tiek dėl veikų kvalifikavimo trūkumų, tiek dėl administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimų, 2008-01-18 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. A. V. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2008-01-01) numatytos veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – 150 litų bauda. Skiriamas administracinės nuobaudos dydžio vidurkis atsižvelgiant į tai, kad S. V. veikoje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. V. skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. sausio 18 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 835270, kuriuo A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą.
A. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 litų baudą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.