Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Kazio Rakausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. vasario 20 d. apie 20 val., bute esančiame (duomenys neskelbiami), neteisėtai iš kito asmens, nusipirkdamas už 6000 Lt, įgijo labai didelį kiekį – 10,887 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,537 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, kurias laikydamas su savimi gabeno automobiliu „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. XXXX, iki namo, esančio (duomenys neskelbiami), prie kurio tą pačią dieną apie 20.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo D. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str. 1 d. nuostatas ir švelninti paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tačiau pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas. Tačiau net ir esant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. 1 d. nustatytoms aplinkybėms, teismas gali, bet neprivalo taikyti minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausus nuteistąjį D. Š. , liudytojus P. K. , R. G. , V. E. , V. Š. , darytina išvada, kad D. Š. pats neatvyko į teisėsaugos instituciją ir savo noru nepranešė apie padarytą nusikaltimą, jis buvo sulaikytas už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir, apžiūrint automobilį, policijos pareigūnai surado narkotines medžiagas. D. Š. neneigė padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Šią aplinkybę pirmos instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia. Taip pat pirmos instancijos teismas, skiriant bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad D. Š. dirba, išlaiko nepilnametį sūnų, globoja brolio vaikus, todėl skyrė minimalią įstatymo nustatytą bausmę. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo ir tinkamai motyvavo, kad išvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti D. Š. švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, nes D. Š. nuteistas jau ketvirtą kartą (po nuosprendžio priėmimo 2006 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu D. Š. nuteistas penktą kartą), buvo teistas ir už nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, todėl Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatų taikymas, atsižvelgiant į D. Š. asmenybę bei nusikalstamos veikos recidyvinį pobūdį, neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatų. D. Š. bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

Bausmė gali būti paskirta teisinga tik tuo atveju, kai teisingai yra kvalifikuojama padaryta nusikalstama veika, t. y. teisingai nustatytos ir teisiškai įvertintos nusikalstamos veikos aplinkybės. D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. už tai, kad 2006 m. vasario 20 d. apie 20 val., bute esančiame Gabijos g. 39-38, Vilniuje, neteisėtai iš kito asmens, nusipirkdamas už 6000 Lt, įgijo labai didelį kiekį – 10,887 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,537 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, kurias laikydamas su savimi gabeno automobiliu „Mercedes Benz E200“iki namo, esančio (duomenys neskelbiami), prie kurio tą pačią dieną apie 20.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apklausta specialistė, atlikusi narkotinių medžiagų tyrimą, parodė, kad narkotinių medžiagų svoris apskaičiuojamas atlikus kelis kontrolinius svėrimus ir išvedus gautų skaičių vidurkį. Svėrimo rezultatai gali skirtis iki 10 procentų. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotas įgyto, laikyto ir gabento narkotinės medžiagos – heroino kiekis 10, 887 g. Pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ heroino labai didelis kiekis yra nuo 10 gramų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, siekiant pašalinti visas abejones dėl tikslaus D. Š. įgyto, laikyto, gabento heroino kiekio, byloje buvo paskirta teismo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizė, kurią atlikus nustatyta, kad tirti pateiktuose 49,798 g miltelių yra 10,507± 0,597 g (2,1 ± 1,2%) gryno heroino (diacetilmorfino). .

Teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad narkotinių medžiagų kiekis apskaičiuojamas pagal specialią statistinę formulę atsižvelgiant į visų kontrolinių matavimų rezultatus. Šiame tyrime buvo atlikta 15 kontrolinių matavimų. Absoliučiai tikslus svoris negali būti nustatytas dėl galimos matavimo prietaisų paklaidos, tačiau išvadoje duota paklaida apibrėžia mažiausią ir didžiausią galimą D. Š. įgyto, laikyto ir gabento heroino kiekį – 10,507± 0,597 g, t. y. D. Š. įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – heroino kiekis gali būti nuo 9,910 g iki 11,104 g. Net ir įvertinus tą aplinkybę, kad atliekant narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą, dalis heroino buvo sunaikinta, mažiausias galimas heroino kiekis vis tiek nesiekia 10 gramų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizės išvada neleidžia neabejotinai teigti, kad D. Š. įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau 10 g heroino, teismas privalo vadovautis nuteistajam palankiausiais matavimų rezultatais, nes visi neaiškumai ir abejonės aiškinami kaltininko naudai.

Nesant neabejotinų įrodymų, kad D. Š. įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, taip pat įvertinus tai, kad D. Š. nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų platinimu ar disponavimu tikslu platinti, D. Š. nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnį.

Kolegija laiko įrodyta, kad D. Š. 2006 m. vasario 20 d. apie 20 val., bute esančiame Gabijos g. 39-38, Vilniuje, neteisėtai iš kito asmens, nusipirkdamas už 6000 Lt, įgijo ne mažiau, kaip 9,910 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,537 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, kurias laikydamas su savimi gabeno automobiliu „Mercedes Benz E200“ iki namo, esančio (duomenys neskelbiami), prie kurio tą pačią dieną apie 20.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos 259 str. 1 d., kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Bausmė D. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. skiriama įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, įvertinus pirmos instancijos teismo aptartus bausmės skyrimo motyvus, taip pat atsižvelgiant į D. Š. nusikaltimų recidyvinį pobūdį. Kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. bus pasiekti tik paskyrus D. Š. laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. taisyklėmis.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog už bylos nagrinėjimo ribų lieka du narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėjai V. E. ir R. G. , kadangi jie nebuvo iškviesti į teismo posėdį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. V. E. ir R. G. buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog V. E. bei R. G. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, šių asmenų kaltės klausimo išsprendimas neturi esminės įtakos nei kvalifikuojant D. Š. veiką nei skiriant jam bausmę.

Taip pat nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja D. Š. psichine būkle, teigia, jog D. Š. būtina skirti teismo psichiatrinę ekspertizę bei įvertinti jo psichinę būklę bei pakaltinamumą. Teismo psichiatrinė ekspertizė byloje skiriama tuo atveju, kai yra pagrindas abejoti, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Tai nustatoma atsižvelgiant į kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į duomenis, apibūdinančius jo asmenybę, psichinę būklę, į kitas bylos aplinkybes. Susipažinus su byloje esančiais dokumentais, įvertinus D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, duomenis, charakterizuojančius paties D. Š. asmenybę, kolegijai nėra pagrindo abejoti D. Š. sugebėjimais suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai - 2001 m. kovo 2 d. epikrizė iš ligos istorijos Nr. 103843, medicinos diagnostikos centro 2000 m. gruodžio 19 d. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, kratos metu rastas 2005 m. lapkričio 12 d. receptas, S. S. išduotas 2005 m. lapkričio 3 d. įgaliojimas - nerodo D. Š. nesugebėjimo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Todėl, pagrindo byloje skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti, D. Š. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir skirti D. Š. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti D. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.