Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-361-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
1S-361-498/2017
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00887-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-361-498/2017
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00887-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 18 d., bausmės pabaiga – 2017 m. birželio 15 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m kovo 9 d., dieną).Komisija 2017 m. kovo 13 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 13 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. B., konstatavęs, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Nuteistasis D. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde cituojami apylinkės teismo motyvai ir nurodoma, kad skundžiama nutartis nepagrįsta. Nesutinkant su teismo išvada, jog skundo autorius po Komisijos nutarimo dar kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykle ir režimo reikalavimus, teigiama, kad nurodytu atveju skirta nuobauda – žodinis įspėjimas, paskirta neteisėtai, nes apeliantas vykdė VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) filialas Baldų ir Medienos apdirbimo cecho meistrės A. V. nurodymą, be to, girdėjo, kad apsaugos pareigūnai nurodė, jog matė ne D. B., o kitą asmenį.Skunde taip pat kritikuojama teismo išvada, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nevertintos skundo autoriaus pastangos per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Atkreipiamas dėmesys, kad nenustatyta pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, rizika sumažėjo. Be to, nustatyti riziką mažinantys veiksniai – ankstesnių teistumų nebuvimas, socialinių ryšių stabilumas, ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į smurtą, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, mokymasis ir galimybė įsidarbinti.Skunde remiamasi BVK 9 straipsniu ir tvirtinama, kad nurodyta norma įteisina teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą ir jo turinį vykdant bausmes. Anot apelianto, šio principo įteisinimas reiškia progresyviosios bausmės atlikimo sistemos taikymą Lietuvoje. Jeigu nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, stropiai dirba arba mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turi būti švelninama, suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų. Nuteistojo teisinės padėties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t. y. kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo daugiau teisių ir lengvatų turi būti jam suteikiama. Teisinės padėties švelninimas turi būti nuoseklus ir laipsniškas iš pradžių skiriant paskatinimo priemones, numatytas bausmių vykdymo įstatymuose, o vėliau taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skundo autoriaus teigimu, aptartų duomenų pagrindu Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, nenurodydamas jokių tinkamų argumentų, o tik pakartodamas šabloninį nutarčių netaikymo sprendimą, neatsižvelgiant, kad nuteistajam liko 3 mėnesiai iki visiškos bausmės įvykdymo, todėl toks požiūris nuteistąjį niekaip neskatina socialinės reabilitacijos tikslams pasiekti.Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą D. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 43 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo D. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad D. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo programoje, skirtoje nuteistiesiems, kurie buvo bausti drausmine tvarka už apsvaigimą, lankė įžanginę grupę dėl alkoholio vartojimo prevencijos, taip pat dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 52 balai pagal „OASys“), tačiau rizika išlieka vidutinė (43 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (4 kartus), ir baustas (4 kartus). Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nuteistasis po 2017 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą, 2017 m. kovo 29 d. vėl pažeidė pataisos namuose nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. D. B. skunde pažymi, jog nurodytu atveju jam skirta nuobauda – žodinis įspėjimas paskirta nepagrįstai, tačiau iš 2017 m. balandžio 4 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos rašto matyti, kad už šį pažeidimą nuobauda nuteistajam nebuvo paskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, o D. B. prie skundo pateikti dokumentai – A. V. atsakymas į užklausimą ir paties nuteistojo paaiškinimas – nepaneigia, jog D. B. nepadarė nurodyto pažeidimo. Todėl teigti, kad D. B. po Komisijos nutarimo nepažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimų, nėra pagrindo. O nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad D. B. atlieka bausmę jau pagal trečiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, paskutinius nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, tačiau atliekant bausmę jis taip pat pažeidė pataisos įstaigos taisyklių reikalavimus, susijusius su alkoholinių gėrimų ir surogatų vartojimu (buvo baustas 2 kartus). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad D. B. asmenybiniu aspektu trūksta reiklumo sau, jis stokoja atsakingumo, dažniau pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 3 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai šiuo metu turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys); piktnaudžiavimo alkoholiu problemos; mąstymas ir elgesys (netinkamų strategijų pasirinkimas)), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo programoje, skirtoje nuteistiesiems, kurie buvo bausti drausmine tvarka už apsvaigimą, dirba, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo D. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas