Alytaus apylinkės teismo nutartis

2014-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-1997-543/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
2-1997-543/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01383-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Pareiškėjas
J. U.
Suinteresuotas asmuo
S. P., V. S.
Civilinė byla Nr. 2-1997-543/2014;proceso Nr. 2-13-3-01383-2014-1;
procesinio dokumento kategorijos: 111.1; 117.1; 128.19.(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 11 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant pareiškėjui J. U., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. P. ir V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P. ir V. S. dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti po motinos O. V. mirties ir šį terminą atnaujinti. Patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. V., kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) ir kuri buvo sudariusi antrą santuoką su L. V., kuris numirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko trys vaikai: jis ir dvi seserys. Mirusioji motina nebuvo sudariusi testamento, ji dar būdama gyva jam buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus, todėl jis galvojo, kad tą žemę jis susitvarkys savo vardu. Tik š. m. pavasary žemėtvarkos skyriuje sužinojo, kad nuosavybės teisės į žemę turi būti tvarkomos ne jo, o mamos vardu. Jo seserys į žemę nereiškia jokių pretenzijų. Pareiškėjas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė priimti pareiškimą, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėjas prašė pripažinti jo nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis ir tuo pagrindu atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. P. ir V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką abi informuotos tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad po mamos O. V. mirties palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, prašė civilinę bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 45, 46). Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina O. V., iki mirties gyvenusi ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė; O. V. sutuoktinis L. V. mirė (duomenys neskelbtini); santuokoje gimė vaikai: S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. U., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 8, 9, 23, 26). 2014-04-15 Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotas liudijimas patvirtina, kad nėra užvesta paveldėjimo byla po O. V. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Alytaus apskrities 1998-10-26 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn patvirtina, kad pagal O. V. pateiktus dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas J. S. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime 2 ha žemės ir O. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės (b. l. 10, 25). Kito registruotino turto mirusioji O. V. neturėjo (b. l. 24). Kitų įpėdinių, pretenduojančių į palikimą, atsiradusį po O. V. mirties, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), į teismą su pareiškimu pareiškėjas kreipėsi 2014-04-07. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 2000 m. CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Sistemiškai aiškinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, 38 straipsnį, konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, jei jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai tiek pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d., tiek ir pagal 2000 m. CK 5.57 str. 1 d. nuostatas teismas gali jį prailginti (pratęsti), jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo pareiškėjas pagal tuo metu galiojančius civilinius įstatymus per šešis mėnesius į notarinę įstaigą nesikreipė. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti po motinos O. V. mirties ir šį terminą atnaujinti, nes jis buvo įsitikinęs, kad po motinos mirties neliko jokio turto, kadangi mama dar būdama gyva jam buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus, todėl galvojo, kad tą žemę jis susitvarkys savo vardu. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti (1964 m. CPK 578 str., 2000 m. CK 5.57 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo priteistinos 30,96 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 290 str., 291 str., teismas

nutarė:

tenkinti J. U. patikslintą pareiškimą.

Atnaujinti J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jo motinos O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Priteisti iš pareiškėjo J. U. 30,96 Lt pašto išlaidas valstybei.

Valstybei priteistas pašto išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė