Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-10-27 · Byla Nr. A2.8.-13109-865/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
A2.8.-13109-865/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11529-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-13109-865/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11529-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Gintarei prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėdama M R, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. kaltinamas tuo, kad 2016-08-01 apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), bute laikė 100 pakelių cigarečių „Fest“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bendra cigarečių vertė yra 250 EUR (6,63 MGL), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punktą.

Teismo posėdyje M. R. parodė, kad tyrimo metu kaltę pripažino, tačiau gavosi taip, jog tyrėja parašė paaiškinimą, o jis pasirašė. Pirmos tyrėjos baigėsi darbo laikas, o antra tyrėja jam davė paaiškinimą rašyti ranka, kur jis parašė, kad rastos cigaretės priklauso I. R.. Jis neperskaitęs to protokolo pasirašė ir išėjo. Rugpjūčio 1 d. buvo kartu su draugu. Žmona grįžo apie 2 val. ir į namus atsinešė žalią maišą. Jie susiginčijo, jis išėjo iš namų. Grįždamas matė kaip jo bendradarbis rūkė balkone, o žmona turėjo tą maišą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, žmona ištraukė cigaretės ir pasakė, kad jos priklauso jam. Šiuo metu su žmona vyksta skyrybų procesas.

Liudytoja I. R. parodė, kad buvo susipykusi su vyru todėl liko nakvoti pas draugę. Beeinant netoli draugės, sutiko seną pažįstamą, kuris jai pasiūlė cigarečių. Ji pati nerūko, bet pagalvojo apie vyrą. Senas pažįstamas jai pasakė, kad cigaretės nebrangios. Norėjo vyrui susitaikymo proga padaryti staigmeną ir iš pradžių ketino imti bloką, bet jai pasiūlė 10 blokų žymiai pigiau. Įsigijo 10 blokų cigarečių, t.y. 100 pakelių. Cigaretės buvo namuose, spintoje. Vyras matė ją grįžusią su maišu. Įvykio dieną namuose buvo vyro draugas. Labai gailisi dėl pažeidimo.

L. P. K parodė, kad M. yra jo bendradarbis. Buvo svečiuose pas M., ten pernakvojo. Paskui atėjo jo žmona, su kuria jis labai susibarė. Jam dėl tos situacijos buvo labai nepatogu todėl ėjo tai į balkoną, tai į tualetą. Buvo iškviesta policija, kai atvyko pareigūnai – sutuoktiniai barėsi. Žmona specialiai prie policijos išmetė ant grindų cigaretes. Gal anksčiau duoti parodymai iš dalies ir teisingi. Tuo metu buvo išgėręs nemažai alaus. Lygtais nebuvo taip, kad jam M. policijos akivaizdoje būtų liepęs liudyti, jog cigaretės priklauso jo žmonai. M. žmona cigaretes nupirko bendram rūkymui. Jam taip sakė M. R. Balkone maišą matė. Po to prasidėjo barniai ir maišas buvo padėtas į spintą. Jis balkone stovėjo ir rūkė.

Liudytojas K. I. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl šeimyninio konflikto (duomenys neskelbtini) metu. Atvykus bute buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo draugas ir traukiamo atsakomybėn asmens žmona ar sugyventinė. Aiškinantis konfliktą traukiamo atsakomybėn asmens žmona pasakė, kad traukiamas atsakomybėn asmuo spintoje laiko kontrabandines cigaretes. Atidarė spintą ir parodė, ten gulėjo baltos spalvos maišas su 100 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos banderolėmis. Traukiamas atsakomybėn asmuo paaiškino, kad pati žmona atnešė cigaretes. Traukiamas atsakomybėn asmuo prašė tai paliudyti savo draugo, kad tai ne jo. Tuo metu M. R. ir jo draugas buvo išgėrę.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Reiškia, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teismai, aiškindami ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t.y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltes nustatymui.

Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atveju, kuomet administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tokiu atveju, teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai - nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trukumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Tačiau teismų praktikoje taip pat yra pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, teismas turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trukumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali. Remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama, nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje ATP-223-487/2015).

Iš bylos matyti, kad byloje paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamas netinkamas asmuo. Kitas asmuo apklausiamas prisipažino dėl byloje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas tikslintinas.

Taigi, tai laikytina esminiu protokolo trūkumu, dėl ko buvo suvaržytos asmens teisės žinoti tiksliai, kuo yra kaltinamas, kokia yra nustatyta atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų ir teismas savo iniciatyva jų ištaisyti negali, todėl bylos medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolui patikslinti ir asmens teisės žinoti, kuo kaltinamas, pažeidimui ištaisyti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taikant procedūros analogiją, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo byla perduotina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, trūkumams ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 254 straipsniu, teismas,-

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą A2.8.-13109-865/2016, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 2 dalyje kaltinamas M. R., perduoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui protokolo trūkumams ištaisyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė