- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- 1S-94-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- E. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. E. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria E. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam (E. J.) paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos) paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.
3. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 29 d. (užskaitant 4 m. 2 mėn. 13 d.). Neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. – 1 (vieneri) metai 6 (šešios) dienos.
4. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimu, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J.. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog E. J. pagrįstai buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis E. J. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl konstatavo, jog netikslinga E. J. taikyti lygtinį paleidimą.
II. Skundo prašymai ir argumentai
6. Nuteistasis E. J. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
6.1. Skunde nuteistasis, vadovaudamasis BK 41 straipsnio nuostatomis, progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principu, apibrėžtu BVK 4 straipsnyje, konstituciniais principais, bendraisiais teisės principais, teisės analogija, įstatymų leidėjo ketinimais bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, teismų sprendimais dėl lygtinio paleidimo taikymo asmenims, nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi, ydinga, nes teismas visapusiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, o nutartis išdėstyta prieštaraujančiais motyvais.
6.2. Nuteistojo vertinimu, Komisijos pateiktas teisės aiškinimas, esą „vertintinas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis“ jau buvo įvertintas teismo skiriant bausmę , todėl pakartotinas šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Teismų praktikoje laikomasi diametraliai priešingo teisės aiškinimo, nei pateikė Komisija.
6.3. Skunde pažymima, kad Teismui nepadarė teigiamos įtakos tai, kad tarp nuteistojo ir artimųjų yra išlikę glaudūs socialiniai ryšiai, dėl kurių žymiai lengviau yra adaptuotis laisvėje, bei atsiranda motyvacija nenusikalsti ateityje. Teismas to neakcentavo, bet nukrypo į psichologinius pamąstymus, deklaratyvius, nieko nepagrįstus teiginius.
6.4. Teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis (E. J.) ankščiau buvo baustas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam už tai skirta bauda buvo išieškota po daugiau nei vienerių metų, kas neva rodo nuteistojo nepakankamus gebėjimus priimti taikomas poveikio priemones. Pažymi, jog jis (E. J.) būdamas (duomenys neskelbtini) metų neturėjo galimybės sumokėti paskirtą baudą, kadangi neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau, po metų įsidarbinęs ekskavatoriaus vairuotoju, jis susitarė su antstoliu, kad jis iš atlyginimo išskaičiuotų dalį pinigų, paskirtai baudai sumokėti.
6.5. Nuteistasis nesutinka su išvadomis dėl kaltės (ne) pripažinimo priimant jo atžvilgiu nuosprendį, pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei su argumentais, susijusiais su jam būdingomis tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, nes, pasak nuteistojo, tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymi, jog duodamas parodymus teisme jis visiškai pilnai prisipažino dėl savo asmeniškai padarytų nusikaltimų, tačiau neprisipažino dėl 17 epizodų su kuriais jis visiškai nebuvo niekaip susijęs ir teismas išnagrinėjęs bylą – E. J. iš jų išteisino. Be to, laisvės atėmimo vietoje E. J. savo elgesį keičia dalyvaudamas socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, iš kurių matyti, jog jis įsitraukia į diskusijas, racionaliai masto, prisiima atsakomybes už padarytus nusikaltimus, užsiėmimų metu atvirai reiškia nuomonę ir nebijo jos išsakyti, kritiškai vertina savo situaciją bei ieško socialiai atsakingų sprendimų, reintegracijos į visuomenę procese, geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, tiksliai apibrėžia veiklos sritį, kurioje planuoja save realizuoti, geba įvardinti konkrečius žingsnius reikalingus atlikti integruojantis į darbo rinką.
6.6. Pasisakydamas dėl baustumų bausmės atlikimo metu (2021-08-13, 2021- 09-05, 2021-12-23) už nustatytos tvarkos pažeidimą bei narkotinių medžiagų vartojimą, nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teismas vertindamas šiuos duomenis, visiškai neatsižvelgė, kad bausmės atlikimo metu jis (E. J.) buvo 7 kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą Valstybes įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinis paskatinimas 2023-03-14 dėl gerai besimokančiojo E. J. nuteistojo paskatinimo. Ir tik 3 kartus baustas, paskutinė nuobauda buvo 2021-12-24, tai yra praėję daugiau negu vieneri metai.
6.7. Pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė, kad po skirtų nuobaudų E. J. pasimokė iš šios negatyvios patirties ir padarė teigiamas išvadas, kad pakeisti savo netinkamą elgesį. Jam skirtos piniginės baudos buvo nedelsiant sumokėtos paties nuteistojo iniciatyva. Anot nuteistojo, jam paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais, patvirtina, kad jis daro išvadas ir rodo pakankamą gebėjimą atsiriboti nuo nuteistąjį supančios aplinkos neigiamos įtakos.
6.8. Be to, nurodoma, kad teismas visiškai ignoruoja nuteistojo teigiamus ir pozityvius pokyčius elgesyje, tiek mąstyme, tiek dėl darbinės motyvacijos, išsilavinimo srityje, kas akcentuota ir Komisijos nutarime, pažymėdamas, kad 2023-02-17 atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nors ir buvo nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nurodyta, jog stebimos teigiamos nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidos, E. J. nepaisant patirtų sunkumų bei netinkamo elgesio, išlieka motyvuotas savo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo – resocializacijos procese, siekia visapusiškai ir aktyviai įsitraukti į priemonių vykdymą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) darbuotojų nuteistajam išduotos pažymos.
6.9. Nuteistojo vertinimu, teismas atsisakydamas lygtinai paleisti nuteistąjį, nepagrįstai vadovavosi tik jo praeityje padaryto nusikaltimo aplinkybėmis bei tik Socialinę išvadą surašiusio darbuotoja (vertintojo) nurodytas aplinkybes, kuri nuteistąjį mato vieną kartą į pusę metų, apie 5-10 min, ir kuriai visikai nerūpi nuteistojo pažanga, kuri gi, neatsižvelgė net į jos pačios kolegų bei psichologų, o taip pat kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų išduotas pažymas, su jų pastebėjimais ir išvadomis apie pažangą valdant nusikalstamo elgesio rizikas mąstymo ir elgesio pokyčius, dėl ko nuteistajam kyla klausimas - kieno visgi išvados yra svarbesnės, įžvelgiant bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimą.
6.10. Nuteistojo tvirtinimu, nustatinėdamas paleidimo pagrindo nebuvimą teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio nuteistojo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, į E. J. charakterio dominuojančius bruožus. Taip pat tvirtinama, kad teismas nustatinėdamas faktines aplinkybes neskyrė dėmesio ir į resocializacijos bei integracijos svarbą, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Nuteistojo vertinimu, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo nusikaltimo, E. J. kaltę prisipažįsta, ir visiškai prisiima atsakomybę, teigdamas, jog jis turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.
6.11. Nesutinkant su argumentais dėl bausmės tikslų, ir su Komisijos bei teismo sprendimais netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, E. J. pabrėžia, kad jo paleidimas į laisvę, pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas, o bausmę atlikdamas laisvėje, jis bus prižiūrimas probacijos tarnybos, kuri pilnumoje kontroliuos nuteistojo judėjimą būnant laisvėje, pažymėdamas, kad lygtinis paleidimas, nėra atleidimas nuo bausmės. Nuteistasis skunde nurodo įsipareigojantis vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, o doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu jis nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste bei pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam E. J. netaikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą bausmės dalį. E. J. atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
10. Nuteistasis E. J. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. rugpjūčio 30 d. Jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėl to, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas yra įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis po lygtinio paleidimo laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje minimą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
11. Sutiktina su skundo argumentais, jog nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad be kitų aplinkybių turi būti vertinama ir tai, jog E. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jis pripažintas kaltu dėl 3 sunkių ir 3 labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurie padaryti organizuotoje grupėje. Skundo argumetai, jog teismas nepagrįstai sprendimą grindė ir ankstesniu teistumu, kuomet E. J. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokie duomenys parodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas apylinkės teismui leido pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, nes tokių duomenų visuma neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Akcentuotina tai, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos, kaip vienos iš daugelio aplinkybių, pobūdžio ir pavojingumo vertinimas, neišskiriant šios aplinkybės, kaip esminio kriterijaus, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę įstatymo nėra draudžiamas.
12. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog žemesnysis teismas visiškai ignoravo nuteistojo teigiamus ir pozityvius pokyčius elgesyje, tiek mąstyme, tiek dėl darbinės motyvacijos, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis laisvės atėmimo vietoje savo elgesį keičia dalyvaudamas socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, prisiima atsakomybes už padarytus nusikaltimus, kritiškai vertina savo situaciją bei ieško socialiai atsakingų sprendimų, geba įvardinti konkrečius žingsnius reikalingus atlikti integruojantis į darbo rinką. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, nes tiek Komisijos, tiek žemesniojo teismo sprendimų turinys rodo, kad į visas šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės buvo atsižvelgta ir dėl to padaryta išvada, jog tokios aplinkybės vertintinos kaip apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą. Su tuo sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą ir analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, vis tik pažymėtina, kad 2023 m. vasario 17 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J. nustatyta vis tebeišliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kuri jam buvo nustatyta ir ankstesnių atliktų vertinimų (2022-02-07, 2022-08-11) metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.
13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, išdėstyti duomenys apie kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriami trys statiniai, negalintys kisti veiksniai: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius (7); nevykdytas teismo įpareigojimas sumokėti baudą, bauda išieškota praėjus vieneriems metams nuo numatyto sumokėti termino; E. J. nusikalstamam elgesiui būdingas nelegalaus disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Jam taip pat išskiriami kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: darbinės patirties stygius; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; impulsyvus elgesys; problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; savęs vertinimo ypatumai; tam tikrą kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvi nuostatų į visuomenę raiška; sunkumai laikytis nustatytų draudimų bei tvarkos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, kas akcentuojama skunde, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo E. J. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
14. Taip pat aukštesnysis teismas pastebi, kad dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vienaip ar kitaip susiję su E. J. skirtomis nuobaudomis ir administraciniais nusižengimais, susijusiais su psichiką veikiančių medžiagų ir narkotinių medžiagų vartojimu. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema glaudžiai susijusi ne tik su E. J. nusikalstamo elgesio raiška, bet ir su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, kurių koregavimas lankant atitinkamus užsiėmimus ir programas taip pat būtinas. Nors nuteistasis tvirtina, jog jis būdamas lygtinai paleistas būtų pajėgus pilnai resocializuotis, vis tik įvertinus Socialinio tyrimo išvadą matyti, kad nuteistasis nors ir jaučiasi gan užtikrintai ir mano gebantis kontroliuoti savo gyvenimą bei geba išskirti savo problemas, vis tik negebėjimas pasimokyti iš savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai vis tik išlieka aktuliais kriminogeniniais poreikiais.
15. Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad E. J. kvestionuoja Socialinio tyrimo išvadas, kurių pagrindu žemesniojo teismo nutartimi buvo atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J.. Pasisakant dėl šių nuteistojo skundo argumentų pagrįstumo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundą, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis) išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Be to, iš 2023 m. vasario 17 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimą atliko išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją atitinkantys vertintojai, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Todėl nuteistojo nesutikimas su išvadomis dėl jo vertinimo, nereiškia, jog pateiktos išvados yra neteisingos.
16. Iš nuteistojo skundo turinio taip pat matyti, kad E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sieja su aplinkybe, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nors ir buvo baustas 3 kartus, tačiau net 7 kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą Valstybes įmonėje „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, o paskutinį kartą paskatintas 2023-03-14, kas rodo, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes kaip matyti iš asmens bylos duomenų, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos priimant sprendimus dėl jam skirtinų paskatinimų.
17. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo skundo argumentus dėl valstybinės politikos lygtinio paleidimo kontekste bei argumentus susijusius su teisingumo principu ir bausmės tikslais, aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Skunde taip pat be pagrindo atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtos Rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos.
18. Taip pat nuteistasis akcentuoja ir tai, kad kitose bylose lygtinai buvo paleidžiami asmenys anksčiau ne kartą teisti, turintys didesnius (nusikalstamo elgesio rizikos) vertinimo balus, ir pateikia konkrečius teismų nutarčių pavyzdžius. Vis tik, apygardos teismas pabrėžia, kad nuteistasis palyginimui pateikia tik vieną (ar kelis) iš kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, todėl pateikti pavyzdžiai negali būti laikomi analogiškais ir taikomi kaip precedentas šioje byloje. Šiuo atveju, Komisija ir teismas įvertino nuteistąjį ir jo elgesį atliekant bausmę charakterizuojančių aplinkybių visumą, tačiau tokio vertinimo išdavoje negalima pagrįstai manyti, jog nuteistasis gali atlikti tolesnę bausmę nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės.
19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.