- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- P-662-37-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. (R. S.) prašymą atnaujinti procesą R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-361-804/2009
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, kaip nurodyta protokole, 2009 m. kovo 29 d., 23.08 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,70 promilės, +/- 1,7 %). Tuo R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutarimu R. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatavo, kad R. S. 2009 m. kovo 28 d., 23.08 val., vairuojant automobilį buvo viršytas leistinas 0,40 promilės neblaivumo lygis. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. anksčiau už administracinius teisės pažeidimus nebuvo baustas, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
II.
R. S. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis surašytas 2009 m. kovo 29 d., pažeidimo data taip pat 2009 m. kovo 29 d., tuo tarpu alkotesterio šaknelėje nurodyta tikrinimo data – 2009 m. kovo 28 d., 23.08 val. Policijos pareigūnas vėliau surašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis supainiojo datas, turėjo būti 2009 m. kovo 28 d. Pabrėžė, kad teismas į neteisingus duomenis administracinio teisės pažeidimo protokole neatsižvelgė. Tvirtino, kad teisės aktai nesuteikia teisės keisti nutarime pažeidimo padarymo datos, nes tai yra esminis pažeidimo sudėties elementas, keičiant esmę turėjo būti surašomas naujas protokolas. Nesutiko su teismo nutarimu, kuriuo konstatuota, kad jis vairavo neblaivus, kadangi alkotesterio šaknelė tėra vienas iš įrodymų, jame fiksuotas alkoholio kiekis iškvėptame ore neatitinka alkoholio kiekio organizme. Paaiškino, kad kreipėsi į medikus dėl medicininės apžiūros į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jam buvo atlikta medicinos apžiūra, paimtas tyrimui kraujas, konstatuota, kad jis blaivus – alkoholio kiekis kraujyje – 0,40 promilių. Pažymėjo, kad nuvažiavo pasitikrinti po 2 valandų, nes tiek užtruko dokumentų surašymas, transporto priemonės sulaikymas. R. S. manymu, medicinos dokumentai yra tikslesni, kadangi alkotesteris turi gana didelę paklaidą ir fiksuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, o ne organizme. Pažymėjo, jog medicininės apžiūros metu taip pat buvo tikrinimas alkotesteriu, kuriuo buvo užfiksuota 0,28 promilės.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta teisėtai, remiantis bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatavo, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas ir fiksuotas 2009 m. kovo 28 d., tai, kad įvykis buvo tą dieną neginčijo ir pats apeliantas. Nagrinėjamu atveju šį netikslumą pripažino rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės nei įrodymų vertinimui, nei veikos kvalifikavimui, nei apskritai bylos baigčiai. Atkreipė dėmesį, kad R. S. tiek alkoholio matavimo prietaiso Alkotest 6810 šaknelėje, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog sutinka su alkoholio matavimo prietaiso parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodė, kad dėl įvykio gailisi.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Tai reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš atitinkamą laiko tarpą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus 2 valandoms po to, kai R. S. girtumas buvo patikrintas policijos pareigūnų alkotesteriu, konstatuotina, jog 2009 m. kovo 28 d., 23.08 val., kuomet R. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija viršijo leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją vairavimo metu.
Nurodė Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktą, 2 punkto 5 pastraipą ir pažymėjo, kad alkoholio koncentracija gali būti nustatoma ne tik tiriant kraują, tačiau ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, t. y. alkotesteriu, kuomet nustatoma alkoholio koncentracija iškvėptame ore.
Apeliantui už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.
IV.
R. S. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.
Pabrėžia, kad nei ATPK 284 straipsnis, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės pakeisti nutarime pažeidimo padarymo datos, nes tai yra esminis pažeidimo sudėties elementas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N3-1554/2005. Nurodo Taisyklių 27 punktą, paaiškina, kad kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo nustatytas 0,40 promilių neblaivumas, ir konstatuoja, kad medicinos dokumentai yra tikslesni nei alkotesterio parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
R. S. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo, kad remiasi kuriuo nors iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Iš prašymo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su teismo faktinių aplinkybių vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir tebesilaiko tos pačios pozicijos kaip ir bylos nagrinėjimo metu, dar nėra savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui. R. S. apeliacinio skundo argumentai ir prašymo atnaujinti procesą argumentai nėra pasikeitę iš esmės. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė ir į šiuos argumentus. Tai tik patvirtina, jog iš esmės siekiama pakartotinio, įstatymais nenumatyto bylos peržiūrėjimo, siekiant nepalankaus sprendimo panaikinimo.
R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-361-804/2009 teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį Nr. N444-5353/2009 priėmė 2009 m. birželio 8 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas.
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas praleistam terminui atnaujinti, todėl terminą atsisakytina atnaujinti.
Neatnaujinus termino prašymui pateikti nevertintini argumentai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą.
Konstatavus, jog prašymo padavimo terminas yra praleistas, procesas negali būti atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal R. S. (R. S.) prašymą atnaujinti procesą R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A-361-804/2009.
Nutartis neskundžiama.