Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SMD“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1010-460/2013 pagal ieškovo UAB „SMD“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „KLAIPĖDOS MONOLITAS“, UAB „BANDUVA“.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime.

Ieškovo nuomone, atsakovo argumentas, kad pasiūlymai dėl per didelės kainos gali būti atmetami tik visų likusiųjų tiekėjų kartu, yra nepagrįstas. Pirma, toks argumentas neatitinka atsakovo nustatytų konkurso IX skyriaus 65.4. punkto nuostatų. Antra, konkursinio pasiūlymo vertinimas kainos dydžio aspektu yra atliekamas konkursinių pasiūlymų vertinimo stadijoje ir į pasiūlymų eilę įtraukiami tik išnagrinėti, įvertinti ir perkančiosios organizacijos apibrėžtus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai. Dėl to ieškovo konkursinio pasiūlymo kainos priimtinumo vertinimas lyginant ją su pirmuoju pasiūlymų eilėje įrašytu konkursiniu pasiūlymu, tačiau nekreipiant į pasiūlymo kainos santykį su numatyta finansavimo suma, yra visiškai nekorektiškas – kainų lyginimas tarpusavyje anaiptol neužtikrina VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu keliamų tikslų įgyvendinimo ir neleidžia padaryti objektyvios išvados apie šių kainų priimtinumą.

Ieškovas pažymėjo, jog konkursas finansuojamas valstybės lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.4.-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“. Finansavimas projektui numatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-379, kurio sąrašo Nr. 4 89 punkte nurodyta projekto įgyvendinimui skiriama suma – 3 000 000 Lt. Tačiau ieškovo konkursiniame pasiūlyme pasiūlyta kaina tėra tik 1 667 483,67 Lt. Ieškovas nurodė, kad skelbdama konkursą perkančioji organizacija nebuvo nustačiusi kainos tinkamumo kriterijų, ji apsiribojo nurodymu, jog perkama paslauga pagal geriausią pasiūlymą, t.y. pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl aptariamu atveju turi būti orientuojamasi į projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Dėl to atsakovas atmesdamas ieškovo konkursinį pasiūlymą pažeidė VPĮ ir konkurso sąlygų reikalavimus, anksčiau jos patikrintą ir tinkamu pripažintą pasiūlymą neteisėtai pervertino pakartotinai ir nepagrįstai sprendė siūlomą kainą esant per didelę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialios bei procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 17, 21, 263 str. 1 d.), teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus sprendimo turinio reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas, todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo yra nepagrįsti.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Klaipėdos mokyklos pastato (Smeltės progimnazija), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokyklos pastato (Vydūno vidurinės mokyklos ir Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimo paslauga pirkimas“. Pirkimo objektas – Klaipėdos mokyklos pastato (Smeltės progimnazija) ir mokyklos pastato (Vydūno vidurinės mokyklos ir Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos), modernizavimo darbai su projektavimo paslauga. Pirkimas yra skirstomas į dvi dalis, kiekvienai pirkimo daliai bus sudaroma atskira pirkimo sutartis: I pirkimo dalis - Klaipėdos mokyklos pastato (Smeltės progimnazija) modernizavimo darbai su projektavimo paslauga ir II pirkimo dalis - mokyklos pastato (Vydūno vidurinės mokyklos ir Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos) modernizavimo darbai su projektavimo paslauga. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. AD1-2235 patvirtintos Klaipėdos mokyklos pastato („Smeltės“ progimnazija) ir mokyklos pastato (Vydūno vidurinė mokykla ir Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija) modernizavimo darbų su projektavimo paslauga pirkimo, atliekamo supaprastinto atviro konkurso būdu, sąlygos. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. sausio 28 d. sprendimu II pirkimo dalyje buvo atmesti visų kitų tiekėjų pasiūlymai dėl per didelės ir nepriimtinos perkančiajai organizacijai kainos, pasiūlymų eilėje 1 vietoje esančiam tiekėjui atsisakius sudaryti sutartį.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo teisinių santykių. Apeliantas nurodo, kad ieškinys (o tuo pačiu ir apeliacinis skundas) iš esmės yra grindžiamas dviem aplinkybėmis. Pirma, pasiūlymo vertinimas kainos aspektu turėjo būti vertinamas konkursinių pasiūlymų vertinimo stadijoje, todėl konkursą laimėjusiam dalyviui atsisakius sudaryti sutartį, perkančioji organizacija atmesdama likusių tiekėjų konkursinius pasiūlymus dėl per didelės kainos pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir konkurso sąlygų 65.4 punktą. Antra, viešųjų pirkimų komisija nepagrįstai atmetė tiekėjų pasiūlymus, kurių kaina viršija Energinio audito numatytą investicijų vertę, dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Tačiau sutikti su šiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir konkurso sąlygų 65.4 punkto

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pasiūlymo vertinimas kainos aspektu turėjo būti vertinamas konkursinių pasiūlymų vertinimo stadijoje, todėl konkursą laimėjusiam dalyviui atsisakius sudaryti sutartį, perkančioji organizacija atmesdama likusių tiekėjų konkursinius pasiūlymus dėl per didelės kainos pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir konkurso sąlygų 65.4 punktą. Apelianto nuomone, pagal konkurso sąlygas turėjo būti kviečiamas sudaryti sutartį tiekėjas, esantis pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas konkurso sąlygų IX skyriuje nustatė pasiūlymų nagrinėjimo tvarką ir pasiūlymo atmetimo priežastis, X skyriuje įvardino pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pirma, vertinami konkursui pateiktų dalyvių pasiūlymai. Antra, tikrinama tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Trečia, perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Bylos duomenys patvirtina, kad viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi konkurso sąlygose nustatytais vertinimo kriterijais ir tvarka, įvertino konkursui pateiktus dalyvių pasiūlymus, patikrino tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. Pagal konkurso sąlygų 58 punktą jeigu dalyvis, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusius, atitiko perkančiosios organizacijos keliamus minimalius reikalavimus, kitų dalyvių kvalifikacija netikrinama. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo argumentas, kad pasiūlymo vertinimas kainos aspektu turėjo būti vertinamas konkursinių pasiūlymų vertinimo stadijoje yra nepagrįstas.

Bylos duomenys patvirtina, kad potencialus konkurso II pirkimo dalies laimėtojas UAB „Gora“ atsisakė sudaryti su atsakovu pirkimo sutartį. Konkurso sąlygų 72 punkte nustatyta, kad tiekėjui, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisakius ją sudaryti, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija negali atmesti kitų tiekėjų pasiūlymų tais atvejais, jeigu bent vienas iš visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlė perkančiajai organizacijai priimtiną kainą. Tačiau byloje esanti atsakovų ekspertų grupės išvada dėl II pirkimo dalies laimėjusio tiekėjo pakeitimo patvirtina aplinkybę, kad siūlomos kainos skirtumas tarp I ir II vietų – 508 025,37 Lt su PVM, t.y. I ir II vietos tiekėjų kainos skiriasi apie 44 procentus. Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir konkurso sąlygų 65.4. punktą perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, nepažeisdamas VPĮ nuostatų ir viešojo pirkimo procedūrų, pagrįstai nutarė visų pirma įvertinti, ar ieškovo siūloma kaina nėra per didelė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VPĮ nenumato apribojimų perkančiajai organizacijai, atsiradus naujoms aplinkybėms, įvertinti ir likusių tiekėjų pasiūlymus. Taigi pasiūlymai dėl per didelės pasiūlytos kainos gali būti atmetami tik visų dalyvių kartu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai, tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad būtų atliktos formalios procedūros, o siekiant viešųjų pirkimų tikslo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams yra nustatyti, siekiant viešųjų pirkimų tikslų, todėl viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti šių tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu pasiūlymo vertinimu kainos aspektu.

Dėl kainos nustatymo

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad viešųjų pirkimų komisija nepagrįstai atmetė tiekėjų pasiūlymus, kurių kaina viršija Energinio audito numatytą investicijų vertę, dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Su tokiu apelianto apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis. Tai inter alia reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad konkursas yra finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Klaipėdos savivaldybės administracijos lėšomis. Dėl to racionaliai turi būti naudojamos ne tik savivaldybės ar biudžetų lėšos, tačiau ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Apelianto teiginiai, kad paraišką finansavimui gauti perkančioji organizacija gali pakeisti, neturėtų būti vertinami kaip pagrindas pripažinti pasiūlymo atmetimą dėl per didelės pasiūlymo kainos nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr.1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad paraiškos yra vertinamos ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į priemonei skirtų lėšų kiekį, išlaidų realumą ir būtinumą ir per didelė kaina gali lemti paraiškos atmetimą ar finansavimo masto sumažinimą. Dėl nurodytų motyvų ir pagal pateiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, nepadarė pažeidimų, turėjusių reikšmę pagal įstatymus teisingam pirkimo atlikimui, taip pat pažeidusių viešųjų pirkimų principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei kad Energinio audito ataskaita yra ES finansuojamo projekto dalis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto apeliacinio skundo argumentus, susijusius su finansuotojui pateiktoje paraiškoje nurodyta finansavimo lėšų suma. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešųjų pirkimų komisija pagrįstai tiekėjų pasiūlymus, kurių kaina viršija Energinio audito numatytą investicijų vertę, atmetė dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos yra teisėta ir pagrįsta. Siekiant skaidriai įvykdyti viešojo pirkimo procedūras ir racionaliai panaudoti Europos Sąjungos lėšas, ne tik yra pagrindas, bet ir tikslinga atlikti viešojo pirkimo procedūras iš naujo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.