Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-175/2007

1.2.4.6.8.; 1.1.10.1.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.

2007 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algimanto Smolsko, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui adv. Ričardui Lilui, nuteistajam G. L., nukentėjusiajam J. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš G. L. priteista nukentėjusiajam J. T. 1300 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad 2006-11-16 apie 21 val. viešoje vietoje - viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, trečio aukšto virtuvėje, iš chuliganiškų paskatų smaugdamas J. T. už kaklo bei koridoriuje spirdamas šiam ne mažiau kaip 1 kartą į galvą, padarė nukentėjusiajam J. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2006 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame Kaune(duomenys neskelbtini), pagrobė A. B. pinigus - 40 litų ir mobilaus ryšio telefoną “Siemens” 100 Lt vertės, viso pagrobė svetimo nedidelės vertės turto, bendros 140 Lt vertės.

Teismas skirdamas nuteistajam bausmę neteisingai padarė išvadą kad jis dėl padarytų veikų nesigaili, kaltu prisipažino iš dalies, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nukentėjusiajam J. T. neatlygino žalos. Nuteistojo teigimu, jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiojo J. T., atlygino jam žalą -1300 Lt, o atsiprašyti nukentėjusiojo A. B. neturi galimybių, nes jo net policija neranda. Nuteistasis nurodo, kad prisipažino iš dalies tik todėl, kad nukentėjusįjį sužalojo ne iš chuliganiškų paskatų, o tarpusavio konflikto metu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, nuteistojo gynėją, nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuojamas tais atvejais, kada toks sužalojimas padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Tuo tarpu sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nuteistasis tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad eidamas pro virtuvę, esančią bendrabučio (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, pamatė J. T. ir jį pavadino „ožiu“. Tai, kad nuteistasis užgauliojo nukentėjusįjį, patvirtina jis pats, nukentėjusysis, tiek liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu. Be to, liudytojas R. R. ir J. T. parodė, kad nuteistasis pirmas sudavė nukentėjusiajam, todėl nukentėjusysis buvo priverstas gintis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kadangi J. T. bijojo tolesnio G. L. smurto, pasiėmė iš savo kambario lazdą ir norėjo iškviesti policiją. Tai patvirtino liudytoja V. K., kuri taip pat parodė, kad J. T. prašė jos iškviesti policiją, kadangi prie jo kabinėjasi G. L.. Nukentėjusysis neliko prie budinčios laukti policijos, o su lazda užlipo į trečiąjį aukštą todėl, kad V. K. liepė jam pačiam skambinti į policiją. Apelianto skundo argumentai, kad jis nemušė J. T. virtuvėje, spyrė nukentėjusiajam gindamasis, prieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms.

Kolegijos nuomone, tokiais savo veiksmais G. L., siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos viešoje vietoje – viešbučio (duomenys neskelbtini) trečio aukšto virtuvėje dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. T. sveikatą. Jokių asmeninių santykių, kurie galėtų sąlygoti kitas nukentėjusiojo sumušimo paskatas, nebuvo. Teismų praktikoje viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nors apeliantas nurodė, kad niekas daugiau iš bendrabučio gyventojų nusiskundimų dėl jo veiksmų neturėjo, tačiau visuomeninė rimtis šiais nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta.

Remdamasi minėtais argumentais, kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų vertindamas bylos duomenis, padarė pagrįstas išvadas dėl bylos aplinkybių ir teisingai kvalifikavo G. L. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes nuteistasis sumušė nukentėjusįjį dėl mažareikšmės priežasties, o dėl padaryto sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiuos veiksmus nuteistasis padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai, nes užgauliojo bei sumušė vyresnio amžiaus žmogų, taip demonstruodamas nepagarbą viešo bendrabūvio normoms, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes aplinkiniai girdėjo, kaip nuteistasis užgauliojo nukentėjusįjį, matė ant grindų gulintį sužalotą J. T.. Visos paminėtos aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo nuosprendžiu padarytomis išvadomis ir pagrįstai konstatuoti nuteistojo kaltę ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip prašė apeliantas, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Skiriant nuteistajam G. L. bausmę buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Bausmė skirta neperžengiant baudžiamojo įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribų.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad G. L. kaltu prisipažino iš dalies, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili, dirba, tačiau anksčiau teistas du kartus už plėšimus, padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą teistumui neišnykus, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos J. T. neatlygino. Tačiau nuteistasis iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme žalą nukentėjusiajam J. T. atlygino ir jo atsiprašė. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 9 punkte išaiškinta teismams, kad savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nuteistasis nukentėjusiajam atlygino 1300 Lt žalą 2007 m. rugpjūčio 16 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl ši aplinkybė nuteistojo G. L. atsakomybę lengvina.

Nuteistojo skundo argumentas, kad jis labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų atmestinas. Aukščiau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu G. L. nepareiškė, kad gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Tai jis padarė tik priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl nuteistojo nuoširdus gailėjimasis nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Už apelianto padarytą nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas net ir nenustatęs šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė bausmę, kuri yra daug mažesnė negu įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į išdėstytą tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir atsiprašė nukentėjusiojo, neduoda pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę.

Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato galimybę asmeniui, kuriam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. L. asmenybę (pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis, teismas bausmės vykdymą tada atidėjo, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas; anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kadangi dabar viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų yra smurtinio pobūdžio), siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, nusprendė jam paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Toks pirmosios instancijos teismo spendimas nepažeidė įstatymo reikalavimų ir yra teisingas.

Aptariant apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks ne tik jo, bet ir sutuoktinės gyvenimą, kurią jis materialiai išlaiko, negalės įvykdyti kreditorinių reikalavimų, kolegija pažymi, kad šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės skiriant nuteistajam bausmę. Be to, nuteistasis, prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus, žinojo, kad yra įtariamas nusikaltimo, už kurį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, padarymu.

Kolegijos nuomone, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Pirmos instancijos teismas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis). Be to, nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Todėl už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su už nusikaltimą paskirta bausme apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės pakyrimo (LR BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti.

G. L. pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.