- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- e1-568-393/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. P. 2020-01-18 apie 21 valandą (duomenys neskelbtini) esančio namo koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą dūrė peiliu A. S. į kairį žastą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairiame žaste su kairio stipininio nervo pažeidimu, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su kairio stipininio nervo pažeidimu nukentėjusiojo A. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis V. P. pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2020-01-18 paryčiais jis grįžo namo būdamas labai neblaivus. Būdamas savo bute, jausdamas pagirias, galvos skausmą, vakare girdėjo, kad aukštu aukščiau, kur gyvena A. S., yra triukšmaujama, garsiai groja muzika arba garsiai groja televizorius. Jis nusprendė išeiti į koridorių bei suriko, kad kažkas nustotų triukšmauti. Ar buvo nuėjęs pas A. S., tiksliai neprisimena, gali būti, kad būdamas savo aukšte, suriko, kad kažkas nustotų triukšmauti. Grįžus į butą, triukšmas nesiliovė. Suprato, kad triukšmauja A. S., kadangi jis visada, jei vartoja alkoholį, tai atsidaro duris, pasigarsina televizorių bei pats dainuoja ir kitaip triukšmauja. Kadangi triukšmas nesiliovė, jis jausdamas pagirias, supyko, pasiėmė namuose turėtą nedidelį virtuvinį peilį su juodos spalvos rankena bei išėjęs iš savo buto nuėjo pas A. S., norėdamas jį perspėti ir galbūt pagąsdinti. Tik užlipęs laiptais į trečią aukštą, iškart pro laiptinės duris pasuko į dešinę pusę ir iš pirmųjų po dešine puse durų išėjo A. S.. Jam buvo netikėta, kad jis ir A. taip staigiai susitiko, todėl jis neprisimena, ar jam ką nors sakė, bet būdamas labai supykęs dėl jo keliamo triukšmo tyčia dūrė jam peiliu, tiksliai niekur netaikė, tiesiog jam dūrė. Jis mano, kad A. to nesitikėjo, tačiau spėjo šiek tiek pasisukti bei užsidengti ranka, todėl peiliu pataikė jam į ranką. Kai dūrė jam peiliu A. staigiai atsitraukė bei jį nustūmė į šoną, taip pat suriko iš skausmo ir pabėgo (1 t., b. l. 131-132, 139-140).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- policijos pareigūno T. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1) ir jo parodymais, užfiksuotais tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 102-103), kad 2020-01-18 apie 21 val. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,80 prom. girtumas, atėjo pas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta1,77 prom. girtumas, ir peiliu jį sužalojo. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ A. S. konstatuotas kairės rankos, stipininio nervo pažeidimas žasto lygmeny. A. S. paaiškino, kad jį peiliu smogiant vieną kartą į ranką sužalojo V. P.. Įvykio vietoje, koridoriaus gale buvo rastas peilis;
- įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais (1 t., b. l. 21-26), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame gyvenamajame name;
- daiktų apžiūros protokolu su priedais (1 t., b. l. 28-31), kuriame užfiksuotas peilis. Peilio ilgis yra 21,8 cm. Nuo peilio smaigalio iki atramos yra 11,1 cm. Nuo atramos iki antgalio yra 10.7 cm. Peilio kotas yra juodos spalvos, plastmasinis. Ant peilio koto yra viena kriauna, kurios ilgis yra 8 cm. Geležtė yra metalinė;
- kitų objektų apžiūros protokolu su priedu (1 t., b. l. 38-42), kuriame užfiksuoti du garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC). Garso įraše 2020-01-18 20.43 val. girdimas telefoninis pokalbis tarp pranešėjo ir BPC operatoriaus, kurio trukmė 1 minutė 43 sekundės. Taip pat pranešimas fiksuotas 2020-01-18 20.51 val., girdimas telefoninis pokalbis, kurio trukmė yra 47 sekundės. Pirmo pranešimo metu informuojama, jog (duomenys neskelbtini), triukšmauja S. Antro pranešimo metu nurodoma, jog „dar kartą skambina iš Lazdijų Gustaičio“ ir nurodo, jog „jau žinokit su peiliu šokinėja“, taip pat nurodo, jog „ten S. Nu gyventojai. Ir antro, ir trečio aukšto, bendrabutyje“, „jie ten gal dviese“, nurodoma, jog „va dabar koridoriuje vyksta“, jog girdi triukšmą „kraujas bėga...peilį“;
- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo (1 t., b. l. 44), kuriame nurodyta, kad 2020-01-18 alkotesteriu A. S. 22.33 val. buvo nustatytas 1,77 prom. girtumas, V. P. 22.41 val. nustatytas 1,80 prom. girtumas;
- specialisto išvada Nr. G 193/2020 (06) (1 t., b. l. 66-67), iš kurios matyti, kad A. S. kliniškai nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste su kairio stipininio nervo pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant kairį žastą aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Peilio geležtė gali veikti kaip aštrus, duriančio-pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė veikiant peilio geležte. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su kairio stipininio nervo pažeidimu sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;
- nukentėjusiojo A. S. parodymais (1 t., b. l. 86-87, 89-90), kad 2020-01-18 jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos rytą jis buvo nusipirkęs tris vieno litro talpos butelius alaus. Būdamas namuose, vakare jis vienas gėrė alų, būdamas savo kambaryje. Gerdamas alų, jis buvo įsijungęs televizorių bei jį pasigarsinęs, tačiau kadangi gėrė, nekreipė dėmesio, kad garsiai grojantis televizorius galėjo kam nors trukdyti. Begeriant alų, jis užsinorėjo į tualetą. Tualeto jis savo bute neturi, kadangi gyvena bendrabutyje, todėl tualetas yra bendras kiekviename aukšte. Išėjęs pro savo buto duris, iškart susitiko V. P., kuris staigiai išniro iš bendrabučio laiptinės, esančios prie pat jo gyvenamojo buto durų. Kai išniro iš laiptinės, jis pamatė, kad V. P. savo rankoje turi peilį. Nieko nesakęs V. P., laikydamas rankoje peilį, dūrė jam peiliu. Jis staigiai pamatęs, kad šis jam duria peiliu, užsidengė ranka, dėl to V. P. pataikė jam į kairės rankos raumenį. Viskas vyko labai staiga, jis suriko iš skausmo, pastūmė V. P. į šoną kūnu, kadangi jis yra žymiai už jį mažesnis ūgiu, bei pabėgo pro laiptinę iš koridoriaus;
- liudytojos R. A. parodymais (1 t., b. l. 107-108), kad 2020-01-18, būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip kaimynystėje, kaimyniniuose kambariuose, trečiame aukšte, kur gyvena A. S. visą dieną buvo triukšmaujama, mano, kad vartojamas alkoholis, tačiau tiksliai to nežino, kadangi išėjusi iš savo kambario nebuvo. Iš kambario ji niekur nėjo, nes prižiūrėjo savo neįgalų vaiką, be to, tą dieną jai nebuvo poreikio niekur išeiti. Neiškentusi triukšmavimo, maždaug apie 21 valandą ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112, pranešdama, kad jos kaimynas A. S. garsiai leidžia muziką ir trukdo ilsėtis. Nors ir nebuvo išėjusi į koridorių, tačiau puikiai girdėjo, kad jame triukšmavo A. S.. Jis dažnai, kai vartoja alkoholį būdamas savo bute, visu garsu įsijungia televizorių, dainuoja ir panašiai, palieka praviras savo buto duris, todėl triukšmas sklinda po visą koridorių. Kas vyko toliau, ji tiksliai nežino, tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad tai buvo po jos policijos kvietimo, ji išgirdo triukšmą, panašų į muštynes. Girdėjo girtų asmenų blevyzgojimus, riksmus, tačiau tiksliai, kokie jie buvo neprisimena, nes tiksliai negirdėjo. Kadangi ji bijojo, todėl į koridorių nėjo ir neleido eiti savo neįgaliam sūnui. Kas vyko toliau, nematė ir nežino.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes sužalojimai konstatuoti teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje, o nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį tyčia sužalojo kaltinamasis.
Kadangi kaltinamasis tyčiniais veiksmais, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b. l. 35-37, 39).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 2-24), bedarbis (2 t., b. l. 25, 26), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 29).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). .
Įvertinus V. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam gali būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl manytina, jog prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas atitinka nusikalstamos veikos sunkumą ir yra tinkama bei pakankama bausmė kaltinamajam.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė V. P. civilinį ieškinį dėl 826,51 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiajam A. S. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 75-78). Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 826,51 eurų. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam A. S. buvo padaryti tyčiniais neteisėtais V. P. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš V. P. 826,51 eurų žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su Bendrojo pagalbos centro fiksuotais garso įrašais paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, peilis sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 3, 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. P. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020-01-18 iki 2020-01-19, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš Vytauto P. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 826,51 eurus (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 51 ct) žalos atlyginimui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmeną su Bendrojo pagalbos centro fiksuotais garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, sunaikinti kaip menkavertį.
Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.