Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 18.13; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1; 21.11.3; 21.13.1; 21.13.2

2021 m. balandžio 15 d.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2021-03-20 8 val. 48 min., paskambinęs iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešdamas, kad dega žmogus, iškvietė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus į (duomenys neskelbtini) , žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

Į teismo posėdį neatvyko nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdį S. G. pranešta asmeniškai administracinio nusižengimo protokolo įteikimo jam metu, o institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, pati nustatė posėdžio datą ir ją žino, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant proceso dalyviams (ANK 629 straipsnio 1 dalis) rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

S. G. kaltę padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, surašytas S. G. nedalyvaujant, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 18); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas ir tarnybinis pranešimas dėl melagingo iškvietimo, kuriame nurodyta, kad 2021-03-20 apie 8 val. 48 min. iš Bendrojo pagalbos centro gautas iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini), nes dega žmogus. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms nuvykus į įvykio vietą, informacija nepasitvirtino. Tikrinant informaciją, nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. G. (b. l. 1-2, 3-4); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta garso įrašo kopija CD diske ir įvykio ataskaita apie tai, kad 2021-03-20 08:46:32 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) dega žmogus. Nutrūkus pokalbiui, pranešėjui dėl pranešimo tikslinimo buvo skambinta 08:47:06 val., 08:48:26 val., 08:49:45 val., 08:54:10 val. (b. l. 13, 14-15).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, jog S. G. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą nebuvo reikalinga pagalba. S. G. pranešė apie nebūtą gaisrą ir iškvietė priešgaisrinės apsaugos tarnybą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, todėl jo veiksmai atitinka ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

S. G. padarė tyčinį administracinį nusižengimą (ANK 8 straipsnio 1 dalis), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nesumokėjęs, tačiau tokios rūšies nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 20-29), nedirbantis (b. l. 19).

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­ry­tų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asme­nis.

Įvertinus nuro­dytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta S. G. paskiriant ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, didesnę už minimalią (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdyba teismui pateiktame rašte nurodo, kad dėl iškvietimo patyrė 12,73 Eur turtinę žalą: sunaudoti degalai – 4,45 Eur, darbo užmokestis – 8,16 Eur, socialinis draudimas – 0,12 Eur (b. l. 10), kurią prašo išieškoti iš S. G. (b. l. 1-2). Taip pat pateikia duomenis, susijusius su vykimu į melagingame pranešime nurodytą tariamą įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-9).

Pažymėtina tai, kad ANK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į nurodomą įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas jų darbo laikas.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

Nustačius, kad S. G. iškvietė priešgaisrinės apsaugos tarnybą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, pripažintina, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta turtinė žala Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl šis juridinis asmuo pripažintinas nukentėjusiuoju (ANK 578 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus, pareigas, be kita ko, nustato Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įsta­ty­mas, kuriame aiškiai įtvirtinta pareiga gesinti gaisrus (17 straipsnis). Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, jog darbuotojų, gesinančių gaisrus, funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmo­kesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai į iškvietime nurodytą tariamą įvykio vietą vyko darbo metu, vykdydami savo tiesiogines pareigas. Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojams, reagavusiems į S. G. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, dėl S. G. padaryto administracinio nusižengimo šioje daly­je nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš S. G. priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojams išmokėtą darbo užmo­kestį ir socialinio draudimo įmokas už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad S. G. melagingai pranešus apie tariamą gaisrą ir priešgaisrinės apsaugos tarnybai į melagingą pranešimą reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei S. G. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą gaisrą.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo S. G. pranešimo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, paty­rė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojams vykstant į tariamą įvykio vietą ir grįžtant iš jos pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal byloje pateiktą paskai­čiavimą yra 4,45 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo per kuo trumpesnį terminą (ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 664 straipsnio 2 dalis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

Pripažinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kodas 188601311, nukentėjusiuoju.

Priteisti iš S. G. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 4,45 Eur (keturių eurų 45 ct) turtinę žalą, ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos pervedant pinigus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT16 4010 0510 0538 9331.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nuta­ri­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išda­vimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001 ir ROIK: 21130465228.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos sumokėti iš karto negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos, kadangi nutarimą skirti baudą vykdant priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.