Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3558-917/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
1-3558-917/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00881-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
J. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3558-917/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00881-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.27.1.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., LR pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. M. 2013 m. spalio 6 d., apie 7.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, vengdamas vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio A. R. teisėtą nurodymą palikti įvykio vietą ir nesibrauti į namo, kuriame buvo padaryta nusikalstamas veika, vidų, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. dviem rankom suduodamas ne mažiau du smūgius tiesiogines pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patruliui A. R., sukeldamas jam fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis J. M. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2013-10-06, apie 8 val. ėjo pas karves, kurios ganėsi kitoje kelio pusėje, netoli nuo kaimynystėje gyvenančio V. K.. Eidamas pamatė policijos automobilį. Prieš tai, apie 7 val., savo namuose girdėjo kaip žmona kalbėjosi su V. drauge A. ir nugirdo, kaip A. pasakojo, jog iš vakaro ji gėrė su V., o dabar jis kvailioja. Tada į moterų pokalbį nesikišo. Prie policijos automobilio pamatė stovintį vieną pareigūną, kurio priėjęs paklausė, kas čia vyksta. Jis pasakė eiti pro vartus. Pakluso ir ėjo link karvių. Eidamas pajuto smūgį, nuo kurio pargriuvo ir prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad sėdi policijos automobilyje, rankos už nugaros surakintos antrankiais. Po kiek laiko į policijos automobilį įsodino ir V. K., kuris rėkė ne savu balsu. V. bandė nuraminti, bet jis jo neklausė. Pareigūno nemušė, jam nesipriešino, nekeikė necenzūriniais žodžiais. (b. l. 106, 107)

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

V. K., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, parodė, kad 2013-10-06 ryte, apie 7.30 val., jis pajuto, kad jį, lovoje gulintį, kažkas pervertė ir uždėjo antrankius. Jis atsisuko pažiūrėti, bet jį prispaudė prie lovos, jis buvo jau su antrankiais, buvo paveiktas elektros šoku. Tada jis buvo pakeltas ir iš namo bei patalpintas į kieme, prie vartų stovintį policijos automobilį. Į tą automobilį jį nuvedė du uniformuoti policijos pareigūnai. Matė, kad automobilis buvo su skiriamaisiais policijos ženklais. Matė, kad tuo metu A. Ž. stovėjo kieme, tačiau ar ji jam ką sakė, neatsimena. Dar prieš išvedant jį iš namo, policijos pareigūnams jis sakė, kad leistų jam apsiauti batus, bet jie jam neleido, tada jis jiems pasakė , kad jie chamiškai elgiasi, ar vadino juos necenzūriniais žodžiais, ar ne, neatsimena. Kiek atsimena, vedamas į tarnybinį automobilį, Ž. nieko nesakė, nesakė tokių žodžių: „kale aš tave užversiu“. Kai jį atvedė į policijos tarnybinį automobilį, jame pamatė kažkokias vyriškas kojas, todėl pasakė, kad su lavonais jis nevažiuos. Tada vyriškis pasakė: „V., čia aš“, iš balso suprato, kad tai jo kaimynas, gyvenantis per kelią - J. M.. Jis buvo patalpintas į tą patį tarnybinį automobilį. Ką padarė J. M., kodėl jis buvo patalpintas tarnybiniame automobilyje, jis nežino, kadangi nematė. Bevežant į policijos komisariatą, J. M. jam pasakė, kad buvo atėjęs pažiūrėti, kas vyksta jo kieme ir gavo smūgį. Bevežant į policijos komisariatą, jie su J. M. vienas kito nespardė, į apsaugines policijos automobilio grotas nesidaužė. Važiuojant jis policijos pareigūnų prašė , kad jie atlaisvintų antrankius, bet jie to nepadarė. Tada jis juos pavadino chamais, ar kitais necenzūrinis žodžiais, gal ir išsprūdo vienas kitas necenzūrinis žodis, kadangi labai skaudėjo rankas – kuo daugiau muistėsi , tuo labiau skaudėjo. Policijos pareigūnai jį ir J. M. pristatė į Kauno rajono policijos komisariato budinčią dalį. Buvo patikrintas alkotesteriu, po to patalpintas į Kauno apskr. VPK areštinę. (b. l. 66, 67)

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2013-10-06 jis kartu su vyr. patruliu T. D. dirbo pagal radijo šaukinį „432“. Maždaug 7.30 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, kuriame dalyvaujantis smurtautojas yra galimai ginkluotas. Nuo Kauno m. centro iki Piliuonos kaimo nuvyko maždaug per 20 min. Po to kažkiek laiko, kiek tiksliai – neatsimena, ieškojo namo, kur vyko smurtas artimoje aplinkoje, kadangi namas buvo nesunumeruotas ir toliau nuo gatvės. Neradę namo, susisiekė su budinčiu, po kiek laiko pamatė, kad iš vieno namo išėjo moteris, kuri pamojavo. Tada su tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie namo, nuo kurio mojavo moteris, kiemo vartelių ir ten sustojo. Abu su T. D. išlipo iš tarnybinio automobilio. Priėjusi moteris prisistatė kaip A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškino, kad jos sugyventinis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu prieš ją smurtavo, naudojo psichologinį smurtą, ją baugino, tampė už plaukų, stumdė bei grasino nužudyti bei šovė į ją su šautuvu, kuriam laikyti leidimo neturi, bet nepataikė. Kartu su moterimi įėjo į namą. Pirmiausia T. D. paprašė parodyti, kur yra šūvio žymės. A. Ž. parodė pagrindinio kambario duris, kurių viršutinėje dalyje pamatė kiaurą angą, galimai paliktą šaunant šaunamuoju ginklu. T. D. moters paklausė, ar ji turi tūtelę. Moteris nuo kambaryje buvusios sekcijos apatinės dalies paėmė ir parodė vieną tūtelę. A. Ž. buvo labai išsigandusi, tai sprendžia iš to, kad ji buvo išbalusi, pasimetusi. Tame pačiame kambaryje ant sofos miegojo A. Ž. nurodytas smurtautojas V. K.. Kai pradėjo kalbėti, jis prabudo, gulėdamas lovoje plūdosi necenzūriniais žodžiais. Kai A. Ž. rodė šovinio tūtelę, V. K. jau lipo iš lovos, išlipo, ėjo link A. Ž., šaukė ant jos, kad „Kale, užversiu tave!” Tada su T. D. staigiai sugriebė V. K. už rankų: pats už vienos rankos, T. – už kitos rankos. Kuris už kurios rankos sugriebė, neatsimena. V. K. priešinosi, su T. D. jį pagriovė ant lovos. Lovoje V. K. viena ranka kažko ieškojo, pamanė, kad jis greičiausiai ieško ginklo, tada T. D. nedelsiant panaudojo savo elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“, Nr. X00-646090, kaip įprastą elektros šoką. Panaudojus elektros impulsinį prietaisą, V. K. atlaisvino rankas, jo rankas palaikė, o T. D. užsegė antrankius. Visą laiką V. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, savo sugyventinę vadino „kale“. Surakintą V. K. paguldė ant grindų ir abu su T. D. ėmė ieškoti ginklo. Pirmiausia apžiūrėjo lovos vidų, po to lovą atitraukė, ginklo nerado. Pas V. K. klausė, kur yra ginklas, šis keikėsi, nieko nesakė. Matė, kad V. K. žiūri link peršautų durų. T. D. atidarė minėtas duris, pro jas pažiūrėjo ir pasakė, kad už durų yra lygiavamzdis šautuvas. Pažiūrėjo už durų ir pamatė į durų staktą atremtą seno modelio lygiavamzdį šautuvą. Šautuvo iš pradžių nei vienas nelietė. Bandė pasakyti tai per raciją, bet niekas nesigirdėjo – nebuvo ryšio. Tada išėjo iš namo į lauką ieškoti ryšio, kad galėtų budėtojus informuoti apie ginklą, kurį surado. T. D. liko saugoti ginklo ir V. K.. Kai išėjo į lauką, V. K., surakintas antrankiais, ant lovos sėdėjo ramiai. Iš jo judesių ir kalbos matė, kad V. K. yra stipriai neblaivus. Lauke ieškojo ryšio, surado vieną padalą ir apie susidariusią padėtį informavo budėtoją. Tada pamatė pro vartelius sparčiu žingsniu link namo ateinantį nepažįstamą vyriškį, vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšto ūgio. Stovėjo prie įėjimo į namą, vyriškis, nekreipdamas dėmesio, pro duris tiesiai bandė įeiti į namo vidų. Tada jam ranka užstojo įėjimą pro duris, paklausė, kur jis ketina eiti ir paaiškino, kad čia eiti negalima, kadangi įvyko nusikaltimas. Vyriškis klausė, kas čia yra, jėga bandė veržtis į namą. Jam sakė, kad paliktų įvykio vietą ir palauktų už tvoros, bet vyriškis vis tiek veržėsi į namo vidų, bandė jėga nustumti ranką, aiškino, kad čia nieko neatsitiko, kad niekas name nešaudė ir kad jokio ginklo nėra, nors jam apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Šis vyriškis darėsi vis agresyvesnis, todėl per raciją ir per duris kvietėsi pagalbos. Pamatė tuo metu iš namo išeinantį kolegą T. D., tuo metu vyriškis abiem rankom smūgiavo į krūtinę keletą kartų, tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena. Nuo tų smūgių sužalojimų neliko, tik jautė fizinį skausmą. Vyriškis neklausė, šaukė, vadino abu įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė „eik nachui“, „man reikia įeiti į vidų, ten jokio ginklo nėra“. Tada kartu su T. D. vyriškį rankomis stumte išstūmė pro kiemo vartelius, jis muistėsi, stumdėsi, bandė išsilaisvinti. Su T. D. bijojo, kad name likęs V. K. nepasiektų ginklo ir abu nusprendė, kad šį, pasipriešinusį vyriškį, reikia surakinti antrankiais ir patalpinti į tarnybinį automobilį, o vėliau išsiaiškinti, kodėl jis per jėgą braunasi į tą namą. Kai minimas vyriškis išgirdo tokią jų kalbą, išvadino abu „pederastais“, „gaidžiais“, atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, smarkiai stumdėsi, tapo agresyvus. Tada abu su T. D. panaudojo kovinių imtynių veiksmus – užsuko vyriškiui abi rankas, uždėjo antrankius ir patalpino jį į tarnybinio automobilio „Volkswagen Caddy“ laikino sulaikymo kamerą, ten minėtą pilietį užrakino. Tada vienas T. D. greitai nubėgo į namo vidų. Po kiek laiko jis iš namo atnešė išardytą ginklą, padėjo jį į tarnybinio automobilio saloną bei jį ten užrakino. Tuo metu prie tarybinio automobilio atėjo automobilyje patalpinto vyriškio žmona, kuri išbarė šūkaliojantį savo vyrą, sakė jam nedaryti nesąmonių, prašė, kad jos vyrą paleistų. Vyriškis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje daužėsi ir šūkaliojo. Tada T. D. vėl nuėjo į namą ir iš jo į tarnybinį automobilį atsivedė V. K.. V. K. taip pat buvo patalpintas į tarnybinio automobilio tą pačią laikino sulaikymo kamerą. Kai V. K. ir tas vyriškis, pamatė vienas kitą, pradėjo abu su T. D. plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo trankytis į automobilio apsaugines grotas, į duris. Pirmas uždarytas vyriškis šaukė, kad jį paleistų, kad nežino, ką užkabino, kad prirašys skundų, atleis iš darbo ir t. t. T. D. nuėjo į namą supildyti su nukentėjusia tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuo metu atvažiavo dar vienas vyriškis, kuris prisistatė kaip sulaikyto M. brolis, nors tikslesnių savo anketinių duomenų nepateikė. Jis priėjo tiesiai prie tarnybinio automobilio ir pasakė, kad viskas baigėsi, kad „davai, paleidinėjat“, kitu atveju turės „didelių problemų“. Tada T. D. tam vyriškiui trumpai nupasakojo įvykio aplinkybes, pasakė, kad jo brolis bus vežamas į policijos komisariatą dėl to, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir pasipriešino policijos pareigūnams. Broliu prisistatęs vyriškis nenurimo, sakė, kad nieko nelauks, kad nėra čia ko laukti, kad kuo greičiau paleistų jo brolį, kad jis savo darbą žino, kad surašys skundus, kad bus iškeltos bylos. Jis abiems nepertraukiamai grasino, t. y. baugindamas, reikalavo, kad nevykdytų savo tiesioginių pareigų – nesiaiškintų visų nusikalstamos veikos aplinkybių ir paleistų galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Sulaikytų asmenų nepaleido. Abu su T. D. atsisėdo į tarnybinį automobilį. Abu uždarytus piliečius, t. y. V. K. ir, kaip paaiškėjo policijos komisariate – J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu tarnybiniu automobiliu atvežė į Kauno rajono policijos komisariato budėtojų dalį. Pakeliui, bevežant, visą kelią, girdėjo, kaip V. K. ir J. M. vienas kitą spardė kojomis, abu šaukė, kad dabar tai abiems su T. D. bus blogai, kad jie susižalos vienas kitą ir viską „nurašys“ ant pareigūnų. Taip važiavo beveik visą kelią – ties Vaišvydavos gyvenviete jie buvo šiek tiek aprimę, po to Kauno m., važiuojant M.K. Č. tiltu, jie vėl įsiaudrino, vėl vienas kitą spardė ir plūsdami grasino, taip visi atvažiavo iki Kauno rajono policijos komisariato. (b. l. 41-43 )

Liudytojas T. D. parodė, kad yra policijos pareigūnas ir 2013-10-06 jis dirbo kartu su patruliu A. R.. Apie 7.30 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, o smurtautojas galimai ginkluotas. Atvykus į įvykio vietą, A. Ž., juos pasitiko kieme ir paaiškino, kad jos sugyventinis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtauja, naudoja psichologinį smurtą, ją baugina, tampė už plaukų, stumdė bei grasino nužudyti. Taip pat pasakė, kad konflikto metu V. K. šovė į ją iš nelegaliai laikomo šautuvo, bet nepataikė. Kartu su moterimi jie įėjo į namą. Pirmiausia jis pažiūrėjo, kur yra šūvio žymė. A. Ž. parodė kambario duris, kurių viršutinėje dalyje pamatė kiaurą angą, galimai paliktą šaunant šaunamuoju ginklu. A. Ž. buvo išbalusi, pasimetusi. Tame pačiame kambaryje ant sofos miegojo V. K.. Kai jie pradėjome kalbėti, jis budinosi, dar gulėdamas lovoje plūdosi necenzūriniais žodžiais “O, mentų, piderų padavė“. Kai A. Ž. pakėlė ir jiems parodė šovinio tūtelę, V. K. jau bandė lipti iš lovos, išlipo, ėjo link A. Ž. ir šaukė ant jos, kad „Kale, užversiu tave!” Tada jis su A. R. staigiai sugriebė V. K. už rankų: jis už vienos rankos, A. – už kitos rankos. Kuris už kurios rankos sugriebė, neatsimena. Kadangi V. K. priešinosi, jie abu su juo pagriuvo ant lovos. Lovoje V. K. viena ranka, už kurios viršutinės dalies jis laikė, tarsi kažko ieškojo, todėl jis pamanė, kad jis greičiausiai ieško ginklo, priešinosi, tada nedelsiant panaudojo su savimi turėtą elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“, Nr. X00-646090, kaip įprastą elektros šoką, po kurio panaudojimo V. K. atlaisvino rankas, kurias palaikė A. R., o jis užsegė antrankius. Visą laiką V. K. plūdosi necenzūriniais žodžiais, A. Ž. vadino kale. Surakintą su antrankiais V. K. paguldė ant grindų ir ėmė ieškoti ginklo. Pirmiausia išvertė patalynę, ginklo lovoje nebuvo, tada atitraukė lovą – ginklo ir ten nebuvo. Tada V. K. su antrankiais pasodino ant lovos. A. pas V. K. klausė, kur yra ginklas, šis keikėsi ir nieko nesakė. Jis pasekė jo žvilgsnį ir pamatė, kad V. K. žiūri link tų pačių peršautų durų. Jis atidarė tas duris ir pamatė iš kitos durų pusės į durų staktą kairėje atremtą lygiavamzdį šautuvą, seno modelio. Jis šautuvo nelietė, pasakė , kad rado ginklą, tai bandė pasakyti per raciją, bet nieko nesigirdėjo – nebuvo ryšio. Tada A. R. išėjo iš namo į lauką ieškoti ryšio, kad galėtų budėtojus informuoti apie surastą ginklą, o jis liko saugoti ginklą ir V. K.. Kai buvo surastas ginklas, V. K. jų atžvilgiu nurimo, aiškinosi tik su savo sugyventine – tarpais kalbėjo normaliai, tarpais vadino ją necenzūriniais žodžiais. Iš pažiūros matėsi, kad V. K. yra neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba. Maždaug už 3-5 min. jis išgirdo, kaip A. R. per raciją kviečiasi pagalbos, jo balsą labiau girdėjo sklindantį iš lauko nei per raciją. Pro kambario langą pamatė uniformuoto A. R. ir kito žmogaus susikibusius siluetus. Kadangi nenorėjo viename kambaryje palikti V. K. ir ginklo, jį nuo lovos vėl paguldė ant grindų, sakydamas jam ten ir gulėti, A. Ž. paprašė , jei kas atsitiks – šaukti, o pats išbėgo padėti A. R.. Išbėgęs pamatė , kad A. R. jau ne prie namo lango, o prie namo lauko durų nuo jų ranka stumia nepažįstamą vyriškį, prašo jo neiti į vidų, išeiti iš kiemo ir palaukti už vartelių, o tas vyriškis abiem rankom smūgiuoja A. R. į krūtinę keletą kartų, tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena. Vyriškis neklausė, šaukė, kad „Čia ginklo nėra“ ir bandė pralįsti pro A. R., kad patektų į namo vidų. Tada jie dviese su A. R. tą vyriškį rankomis stumte išstūmė pro kiemo vartelius, jis muistėsi, stumdėsi, vis bandė išsilaisvinti, šaukė, „Ką jūs čia darote, ar nežinote, kas aš toks esu, ginklo čia nėra, man tik į vidų įeiti reikia“. Bijodami, kad V. K. paliktas name, nepasiektų ginklo ir nepabėgtų, jis A. R. pasakė , kad tą vyriškį reikia surakinti antrankiais ir patalpinti į tarnybinį automobilį, o vėliau išsiaiškinti jo tapatybę ir kitas aplinkybes, t. y., ko jis per jėgą braunasi į tą namą. Kai tas vyriškis išgirdo tokią kalbą, išvadino juos „pederastais“, „gaidžiais“, atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, smarkiai stumdėsi, tapo agresyvus. Tada jo atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, uždėti antrankiai ir vyriškis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Jam grįžus į namą, rado ant grindų gulintį V. K., kuris su savo sugyventine A. Ž. ir toliau aiškinosi tarpusavio santykius. Ginklas buvo toje pat vietoje, kur jį ir paliko. Tada jis su pirštinėmis ginklą išardė į tris dalis ir nunešė į tarnybinio automobilio saloną bei jį ten užrakino. Tada jis vėl nuėjo į namą ir iš jo į tarnybinį automobilį atvedė V. K., kuris buvo nepatenkintas. Jį taip pat patalpino į tarnybinio automobilio tą pačią laikino sulaikymo kamerą. V. K. ir tas vyriškis, pamatę vienas kitą, pradėjo vis stipriau ir stipriau jį ir patrulį A. R. plūsti necenzūriniais žodžiais, pradėjo trankytis į apsaugines grotas, į duris. Suprato, kad abu vyriškiai yra pažįstami. Atvykus antram policijos ekipažui, jis matė , kad jų tarnybinis automobilis juda, jame esantys abu asmenys šaukia, kad jie susižalos, kad viską nurašys ant jų, kad jiems bus „Piza“, kad juos atleis iš darbo. Jis daug ir nepertraukiamai grasino, t. y. baugindamas jį, reikalavo, kad jis nesiaiškintų visų nusikalstamos veikos aplinkybių ir juos paleistų. Abu uždarytus piliečius, t. y. V. K. ir, kaip paaiškėjo policijos komisariate – J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu tarnybiniu automobiliu atvežė į Kauno rajono policijos komisariato budėtojų dalį. Bevežant, visą kelią, girdėjo ir atsisukęs matė , kaip V. K. ir J. M. vienas kitą spardo kojomis, šaukė, kad dabar tai bus blogai, kad jie susižalos ir viską „nurašys“ ant jų, tai tęsėsi beveik visą kelią – ties Vaišvydavos gyvenviete jie buvo šiek tiek aprimę, po to Kauno m., važiuojant M.K. Č. tiltu, jie vėl įsiaudrino, vėl vienas kitą spardė ir plūsdami grasino. Abu sulaikytus asmenis jis kartu su patruliu A. R. pristatė į Kauno rajono budėtojų dalį bei atidavė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tada parašė tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes. (b. l. 45-47)

Liudytoja A. Ž. parodė, kad po konflikto su savo draugu V. K., kai jis grasino ją nužudyti, jokios fizinės žalos nepatyrė, t. y. sužalota nebuvo, pas medikus nesikreipė. Patyrė išgąstį. Iš karto po konflikto su V. K., nuėjo pas kaimynę A. M., kuriai papasakojo apie konfliktą ir paprašė, kad ji leistų pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu. Iš A. M. mobilaus ryšio telefono paskambino policijos pareigūnams. Iškvietusi policiją, ėjo link namų, nei A. M., nei jos vyro J. M. pagalbos neprašė, neprašė, kad jie ateitų į namus. Kai parėjo iki namų, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kartu su jais įėjo į namo vidų. Kadangi V. K. muistėsi, jam buvo uždėti antrankiai ir jis paguldytas ant virtuvės grindų. Tuo metu vienas pareigūnas buvo išėjęs iš namo į lauką. Per langą matė, kaip tas pareigūnas ant žemės paguldė kaimyną J. M.. Dėl ko pareigūnas taip padarė, nežino, nematė, kas įvyko lauke tarp pareigūno ir J.. Ar J. priešinosi pareigūnams, ar ne, nematė – negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Žino, kad policijos pareigūnai J. M. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. (b. l. 51-53 )

Liudytoja A. G. parodė, kad 2013-10-06, sekmadienį, apie 8.00 val., kadangi tuo metu laikinai ėjo kriminalinės policijos skyriaus viršininkės pareigas, paskambino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės budėtojas V. N. ir pranešė, kad iš po nakties yra labai daug įvykių ir vienas iš jų yra panaudojant šaunamąjį ginklą. Gavusi Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. nurodymą, atvyko į Kauno rajono policijos komisariato budinčią dalį. Tuo metu į budinčią dalį buvo pristatyti du asmenys: V. K. ir J. M.. Budinčioje dalyje išklausė V. N. paaiškinimą apie konkretų įvykį – kad 2013-10-06, apie 3 val. nakties, (duomenys neskelbtini) esančiame name, V. K., panaudojęs šaunamąjį ginklą, šovė nukentėjusios A. Ž. kryptimi į duris. Taip pat jis informavo, kad už pasipriešinimą patruliams buvo sulaikytas V. K. kaimynas J. M.. Kadangi abu piliečiai buvo jau sulaikyti ir pristatyti, o procesinių veiksmų nedelsiant reikėjo atlikti gana daug ir smulkiai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, budinčioje dalyje pradėjo ruošti dokumentus vykti į įvykio vietą. Tuo metu budinčioje dalyje buvo budėtojas V. N., R. Š. ir kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. H.. Tuo metu į komisariato pastato koridorių užėjo du vyrai, kurių nepažinojo. Vienas iš vyriškių, jaunesnis, pabeldė į budėtojų langelį ir, V. N. atidarius langelį, kad būtų galimybė kalbėtis su atėjusiais asmenimis, vyriškis prisistatė advokatu Š. bei pradėjo klausinėti apie sulaikytą ir į budinčią dalį pristatytą J. M.. Klausė už ką, dėl ko ir kokiu pagrindu buvo sulaikytas J. M., kas konkrečiai įvyko. Šiam advokatui prisistatė ir pasakė, kad norint sužinoti ikiteisminio tyrimo duomenis ir kitas aplinkybes, jis turi pateikti advokato orderį, jei gins J. M.. Tada advokatas Š. paklausė, ar žino, ką sulaikė. Atsakė, kad žinoma, jog sulaikytas J. M.. Tada Š. pasakė, ar žino, kad J. M. yra advokato M. brolis. Jam atsakė, nesvarbu, ar jis yra advokato brolis, ar ne, jis sulaikytas remiantis LR BPK 140 str., kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Advokatas Š. išrašė orderį ginti J. M. ikiteisminiame tyrime pagal teisinių paslaugų sutartį. Advokatas Š. budinčios dalies pareigūnams V. N., R. Š. pasakė, kad jei dabar paleis J. M., tai tuomet jis nerašys ant policijos pareigūnų jokių skundų, o jei nepaleis, jis „užvers“ visas institucijas skundais. Advokatas, sakydamas, kad turi daug pažinčių ir skųs pareigūnų veiksmus, užversdamas įvairias institucijas skundais, paminėjo kelias pavardes, kurių atsiminti šiuo metu negali, viena iš pavardžių buvo komisariato viršininko R. O. pavardė. Iš šių pasisakymų suprato, kad jis deklaruoja savo draugiškus tarpusavio santykius su įvairių aukštesnių institucijų vadovais, juto psichologinį spaudimą bendraudama su juo. Taip pat paaiškina, kad tik atvykus į budinčią dalį, budintis pasakė, kad J. M. buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri konstatavo, kad jokių sužalojimų J. M. padaryta nebuvo. (b. l. 49, 50)

Liudytoja A. M. parodė, kad 2013-10-06, anksti ryte, apie 7 val. 20 min., į namus atbėgo kaimynė A. Ž., kuri tuo metu gyveno kartu su V. K.. V. K. namai yra per kelią nuo jos namų. Kai atidarė duris, A. verkdama pasakė, kad V. į ją šovė. V. visi vadina V. K.. A. Ž. buvo labai išsigandusi ir stipriai verkė. Tuo metu nepastebėjo, kad A. būtų buvusi neblaivi, ji atrodė blaivi ir stipriai verkė. Ją pakvietė į namus, pasiūlė kavos. Kavos ji atsisakė, prašė, kad jai duotų telefoną, kuriuo galėtų paskambinti policijai, aiškino, kad jos telefoną ar tai atėmė, ar išardė V.. Jai davė savo mobilaus ryšio telefoną, iš kurio ji pati paskambino policijai ir pranešė, kad sugyventinis šovė, kad ji bijo grįžti į namus. Vyras J. M. tuo metu miegojo kitame kambaryje. Ar jis girdėjo pokalbį, ar ne, nežino. Nei V., nei A. Ž. pas ją iš vakaro ar nakties metu užėję nebuvo. Po A. skambučio, abi išėjo į lauką ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. Neilgai trukus pamatė policijos automobilį ir A. nuėjo jų pasitikti. Nuėjus A., grįžo į savo namus ir pasakė atsibudusiam vyrui, kad buvo atėjusi A., kuri pasakojo, jog V. ją grasino nušauti. Vyras nusistebėjo ir pasakė, kad negali būti. Vyras buvo visiškai blaivus, jis alkoholio praktiškai visiškai nevartoja. Maždaug už 10-15 min. su vyru susiruošė eiti pas gyvulius, kurie pririšti pievoje, už K. namų. Jei pas gyvulius eina pėsti, visada praeina pro K. namus. Vyras išėjo pas gyvulius pirmas, o ji pati su dviračiu ir bidonėliais išvažiavo paskui, už kelių minučių. Kai išėjo ant kelio, pamatė, kad prie K. namo lauko durų stovi vienas policijos pareigūnas, o vyras stovi prieš jį ir kažką kalbasi. Tada sėdo ant dviračio važiuoti pas gyvulius ir iš karto išgirdo šauksmą, garsią dejonę, pagal balsą suprato, kad šūktelėjo vyras, iš karto garsiai sušuko ir policininkas, ką jis sušuko, neišgirdo. Atsisukusi pamatė, kad vyras prie K. namo durų guli ant žemės, o policijos pareigūnas atitūpęs prie jo kažką daro, ar deda antrankius, ar ką, gerai nematė. Užsėdo ant dviračio ir greitai nuvažiavo iki K. sodybos, ten prie kelio numetė dviratį, bėgo iki K. namo. Tuo metu pamatė, kad jau du policijos pareigūnai, antrankiais surakintą vyrą J. M. tempia link policijos automobilio. Kada priėjo antras policijos pareigūnas, nematė. Policijos pareigūnai vyrui jokių smūgių nesudavė, jis taip pat nesipriešino. Policijos pareigūnai vyrą atitempė iki policijos automobilio, atidarė to automobilio „caddy“ tipo galines dureles, ten įmetė jos vyrą ir uždarė dureles. Policijos pareigūnų prašė, kad jie parodytų vyrą. Ant vyro jokių išorinių sužalojimo žymių nesimatė. Nematė, kad vyras būtų stūmęs policininką ar sudavęs jam kokius smūgius. Taip pat nematė, kad policijos pareigūnai vyrui būtų sudavę kokius nors smūgius. Matė vyrą paguldytą ant žemės ir kaip policijos pareigūnai jį tempė, laikydami jo rankas surakintas antrankiais jam už nugaros į policijos automobilį. Daugiau jokių žmonių šalia nebuvo. Kai vyrą išvežė į Kauno kažkurį policijos komisariatą, į Kauną nevažiavo, nuėjo pas gyvulius. Tą patį vakarą vyras grįžo namo. (b. l. 55, 56)

Iš 2013-10-06 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 17-23)

Iš 2013-10-06 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulių A. R. ir T. D. tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo užfiksuotas pil. J. M. pasipriešinimo policijos pareigūnui faktas. (b. l. 24-27)

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme, prašė ją sumažinti, nes turi tris mažamečius vaikus (b.l. 117).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad dirbantis (b.l. 87), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 93), neteistas (b.l. 94), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 96), jam pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadą Nr. 92TPK-918 skirti teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 100). Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, daro išvadą, kad kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina antra pagal sunkumą numatyta sankcijoje bausmė – bauda.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-06 7.50 val. iki 2013-10-06 19.35 val. (b.l. 80, 82). (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 114, 115) (BPK 421 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. ir skirti jam 8 (aštuonių) MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-06 7.50 val. iki 2013-10-06 19.35 val., t.y. 1 parą ir laikyti, kad paskirtoji bausmė - 6 (šešių) MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų) (225 Eur) dydžio bauda.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė