Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. G. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos aplinkai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. G. dėl žalos aplinkai atlyginimo ir prašė priteisti valstybei iš atsakovo 2 543,20 Eur padarytai žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad patikrinus atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį neeksploatuojamą žvyro karjerą buvo nustatyta, jog šiame karjere padaryta nauja iškasa, kurios dydis preliminariais duomenimis yra 20 x 50 metrų. Šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko ir (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje, kurioje draudžiama įrengti ir eksploatuoti karjerus, vykdyti žemės reljefo kasinėjimus. Ieškovas paaiškino, kad už šią veiką atsakovui 2015-08-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2016-05-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-59592873-16 paskirta 57 Eur bauda. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 2 543,20 Eur žala, kurią jis privalo atlyginti. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-09-09 priėmė sprendimą už akių, juo ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė valstybei iš atsakovo L. G. 2 543,20 Eur padarytai žalai atlyginti bei 76 Eur žyminio mokesčio.Atsakovas 2016-10-06 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas vertino kaip atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo atsakovas prašė bylą nagrinėti iš naujo ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jokio žvyro iš karjero jis nekasė, tik išvalė duobes, kuriose buvo šiukšlių bei ekskavatoriumi pašalino užterštą gruntą. Be to, atsakovo išvalyta vieta nėra pažymėta kaip žvyro karjeras. Atsakovas taip pat teigė, jog ieškinyje nėra nurodyta, kokį gylį ir kiek kubinių metrų atsakovas iškasė. Paaiškino, kad žvyras, esantis prie jo namo statomos fermos, buvo atvežtas iš (duomenys neskelbtini) esančio jam teisėtai priklausančio žvyro karjero, kurį atsakovas naudoja asmeninėms reikmėms. Nurodė, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas niekada nebuvo įtrauktas į regioninį parką, o jeigu tai buvo padaryta be atsakovo žinios, tokiu atveju buvo pažeistos jo teisės į privačią nuosavybę. Atsakovo nuomone, savo veiksmais jis nepadarė jokios žalos gamtai, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-10-28 nutartimi atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nustatė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros bei Varnių regioninio parko direkcijos pareigūnams atlikus patikrinimą paaiškėjo, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype esančiame neeksploatuojamame karjere buvo neteisėtai padaryta nauja iškasa. Dėl šių veiksmų atlikimo 2015-08-07 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2016-05-05 nutarimu paskirta administracinė nuobauda dėl ATPK 46 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino ir dėl jo gailėjosi. Teismas pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypui yra nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y. nacionaliniai ir regioniniai parkai, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, bei žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis nežinojo apie žemės sklypui taikomus apribojimus. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, todėl atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas L. G. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimą už akių ir bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nekasė jokio žvyro iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Apelianto teigimu, jis tik išvalė šiame žemės sklype esančias duobes nuo šiukšlių, taip pat išvalė užterštą gruntą. Teigė, kad 2015-08-05 patikrinimo akte pareigūnai surašė šališkas ir klaidingas faktines aplinkybes dėl iškasto karjero, todėl tai lėmė, jog nesant pažeidimo sudėties atsakovui buvo nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda, tačiau šioje byloje šios aplinkybės nebuvo vertintos. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais skaičiavimais dėl aplinkai padarytos žalos dydžio, nes šie skaičiavimai atlikti 2015-05-12, o patikrinimas atliktas 2015-08-05. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2015-08-07, nutarimas dėl nuobaudos skyrimo priimtas 2016-05-05, o ieškinys teismui pateiktas tik 2016-07-27, tačiau teismas nevertino, kodėl ieškovas delsė imtis teisinių veiksmų.Atsakovas negavo ieškovo pareikšto ieškinio kopijos, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Apelianto teigimu, ši aplinkybė lėmė procesinio rungimosi, šalių lygiateisiškumo principų pažeidimą bei apribojo atsakovo galimybes teikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atsakovo skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovo padarytos žalos ir jos dydžio. Nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo sutuoktinei, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Ieškovo teigimu, žalos atlyginimas iš atsakovo buvo priteistas pagrįstai, todėl nėra pagrindo bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 285 str. 1 d. sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios ginčo šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 str. nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 str. 4 d. nustato, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Apeliantas skunde nurodė, kad jis nekasė jokio žvyro iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Apelianto teigimu, jis tik išvalė šiame žemės sklype esančias duobes nuo šiukšlių, taip pat išvalė užterštą gruntą. Teigė, kad 2015-08-05 patikrinimo akte pareigūnai surašė šališkas ir klaidingas faktines aplinkybes dėl iškasto karjero, todėl tai lėmė, jog nesant pažeidimo sudėties atsakovui buvo nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda, tačiau šioje byloje šios aplinkybės nebuvo vertintos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta turtinė žala, kurią jis privalo atlyginti. CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-08-05 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros ir Varnių regioninio parko direkcijos pareigūnai atliko patikrinimą atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriame yra neeksploatuojamas žvyro karjeras. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad neseniai šiame karjere savavališkai buvo padaryta nauja iškasa, kurios dydis preliminariais duomenimis yra 20 x 50 metrų. 2015-08-05 surašytas patikrinimo aktas Nr. 17, kurį patikrinime dalyvavęs atsakovas taip pat pasirašė. Nustatyta, kad atsakovui priklausantis karjeras yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko ir (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje, kurioje pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 3 p., 13 str. 2 d. 1 p. yra draudžiama įrengti ir eksploatuoti karjerus, vykdyti žemės reljefo kasinėjimus. 2015-08-07 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2016-05-05 nutarimu paskirta administracinė nuobauda dėl ATPK 46 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas su pažeidimu sutiko, dėl jo gailėjosi, paskirtos administracinės nuobaudos neskundė. 2015-08-13 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūrai pateiktame paaiškinime atsakovas nurodė, kad norėjo padaryti priėjimą prie vandens, šiuo tikslu pagilino karjero šlaitus, taip pat pagilino ir išlygino karjero dugną. Pažymėtina, kad tik iškėlus civilinę bylą atsakovas pradėjo neigti administracinio teisės pažeidimo padarymą ir 2015-08-05 patikrinimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes dėl karjero kasimo, tačiau pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo nustatytas aplinkybes dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais skaičiavimais dėl aplinkai padarytos žalos dydžio, nes šie skaičiavimai atlikti 2015-05-12, o patikrinimas atliktas 2015-08-05. Su šiais skundo argumentais taip pat nesutiktina. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimus dėl žalos dydžio grindė į bylą pateiktais nuostolių, padarytų aplinkai sužalojus gamtinį kraštovaizdžio objektą, paskaičiavimu, iš kurio matyti, jog atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 2 543,30 Eur dydžio žala (b. l. 14). Nors šių paskaičiavimų data nurodoma 2015-05-12, tačiau jie atlikti remiantis 2015-08-05 patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, todėl akivaizdu, jog nurodant skaičiavimų datą buvo padarytas rašymo apsirikimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-08-13 atsakovui adresuotos pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo prieduose nurodoma, kad aplinkai padarytos žalos paskaičiavimas atliktas 2015-08-12 (b. l. 15). Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo atlikti paskaičiavimai dėl žalos dydžio yra neteisingi. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl žalos dydžio nepagrįstumo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių.Atsakovas skunde taip pat nurodė, kad jis negavo ieškovo pareikšto ieškinio kopijos, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Apelianto teigimu, ši aplinkybė lėmė procesinio rungimosi, šalių lygiateisiškumo principų pažeidimą bei apribojo atsakovo galimybes teikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo Šilalės rajono apylinkės teisme teisėjos rezoliucija priimtas 2016-08-05. Nustatyta, kad ieškinio ir jo priedų kopijos kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo 2016-08-09 įteikti atsakovo sutuoktinei A. G. (b. l. 24). Pažymėtina, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitinka CPK 123 str. 3 d. numatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką, pagal kurią tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to konstatuotina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovas nepagrįstai ilgai delsė paskirti atsakovui administracinę nuobaudą bei ilgai nepateikė pretenzijos ir nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.