- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2-1435-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01135-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. L.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant ieškovei V. L., nedalyvaujant atsakovui V. L. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1435-503/2015 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. L. dėl dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis, sumokėtų įmokų 3900 rub. investicinių čekių už 0,5083 ha valstybinės namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos buvęs sutuoktinis J. L.. Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1993-05-23 sprendimo dėl santuokos nutraukimo seka, kad santuokoje įgytas turtas tarp jos ir buvusio sutuoktinio J. L. nebuvo padalintas. Dar būnant santuokoje, jie 1992 m. įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti mirusiojo J. L. vardu, bei mirusiojo vardu už 0,5083 ha valstybinį namų valdos žemės sklypą įmokėtos įmokos – 3900 rublių investicinių čekių. Po J. L. mirties palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – mirusiojo sūnus V. L.. Kadangi turtas įgytas santuokoje, mirusiojo J. L. turtą sudaro 1/2 dalis įmokėtų įmokų ir 1/2 dalis pastatų, o kita pusė priklauso jai, kaip 1/2 dalis turto, įgyto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi nutraukiant santuoką, turtas nebuvo padalintas ir to padaryti jau nebegalima, todėl jai priklausanti dalis turėtų būti atidalinta ir pripažinta jai asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastatų ir įmokų už valstybinės namų valdos žemės sklypą. Turto įgijimo dieną, t. y. 1992-09-08, bei 1992-08-07 sutuoktinių turto teisinį režimą nustatė tuo metu galiojusi santuoka ir Šeimos kodekso 25 straipsnio 3 dalis, kuri teigė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šis turtas, viešame registre įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, bet yra kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo. Šiuo atveju negali būti taikomos CK normos, reguliuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, nes nutraukus santuoką, turtas nebuvo padalintas, o J. L. mirties dieną jis jau nebuvo jos sutuoktinis (CK 3.100 straipsnio 1 dalies l, 6 punktai). Tokiu būdu ji ir palikimą priėmęs asmuo tapo pastatų ir įmokų už žemę bendraturčiais, o minimo turto teisinis režimas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Su atsakovu jie nesutaria dėl dalies dydžio nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 4.89 straipsnio 2dalis). Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma bendraturčio reikalavimu, todėl ji, būdama bendraturte, turi tokią reikalavimo teisę. Mano, kad jos dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra 1/2 dalis pastatų ir įmokų už valstybinės namų valdos žemės sklypą, nes preziumuojama, kad turto dalys bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje buvo lygios. Kadangi po santuokos nutraukimo pastatai nebuvo nei rekonstruoti, nei kitaip pagerinta jų būklė, nuo jų įsigijimo nesikeitė ir jų kadastriniai duomenys, todėl negalėjo pakisti ir turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. V. L. yra bendras jos ir buvusio sutuoktinio sūnus. (b. l. 4-6).
Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismui patektame prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b. l. 23).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė V. L. ir J. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). J. L. 1992-08-07 už 0,5083 ha valstybinę namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3900 rublių investicinių čekių (b. l. 13). J. L. 1992-09-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 745 įgijo pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). V. L. ir J. L. santuoka nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1993-05-27 sprendimu, priimtu byloje Nr. 2-348/93, nutraukiant santuoką, turtas liko nepadalintas (b. l. 8). J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). J. L. palikimą priėmė jo ir ieškovės sūnus V. L. (b. l. 7-8).
Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši taisyklė preziumuota CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, analogiška nuostata buvo įtvirtinta turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje. Minėta prezumpcija gali būti nuginčyta, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vien sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Ši norma taikytina sprendžiant dėl sutuoktinių teisių į santuokos metu įgytą turtą, nepriklausomai, ar jis įgytas po 2000 m. CK įsigaliojimo, ar iki to (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
Kadangi anksčiau minėti pastatai įgyti ir už valstybinę namų valdos žemę sumokėta, ieškovei ir J. L. gyvenant santuokoje, šis turtas, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu viešame registre buvo įregistruotas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką 1993 metais, nebuvo padalinta. Be to, nenustatyta, kad dalintiname turte buvo asmeninio sutuoktinių ar vieno iš jų turto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija neginčyta, todėl visas turtas laikytinas priklausiusiu V. L. ir J. L. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad abiejų sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta analogiška nuostata. Teismas sprendžia, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų teigti, kad V. L. ir J. L. turtas priklausė ne lygiomis dalimis. Teismas sprendžia, kad V. L. ir J. L. turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje buvo lygios.
Kadangi J. L. mirus ir jo turto dalį paveldėjus įpėdiniui, V. L. turto dalis nepakito, teismas sprendžia, kad jai priklauso 1/2 dalis turto, įgyto santuokos metu (CK 4.89 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.
Ieškinį iš esmės patenkinant, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 5,47 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis, sumokėtų įmokų 3900 rub. investicinių čekių už 0,5083 ha valstybinės namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5,47 Eur (penkis eurus 47 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.