Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo iš Lietuvos Respublikos perduotino asmens A. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį A. G. perduoti Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Austrijos Respublikos St. Piolteno prokuratūros 2021 m. kovo 23 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 2 St 27/ 21f (toliau – ir EAO).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. G. Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Austrijos Respublikos St. Piolteno prokuratūros 2021 m. kovo 23 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 2 St 27/ 21f už orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, galimai padarytą 2020 m. spalio 10 d., numatytą Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

2. Iš Austrijos Respublikos Žemės kriminalinės policijos tarnybos NÖ pranešimo PAD/20/824873 matyti, kad A. G. yra įtariamas tuo, jog sąmoningai ir apgalvotai bendradarbiaudamas su nusikalstamos veikos vykdytojais, kurių tapatybės nėra nustatytos, iš asmenų, turinčių teisę žemiau nurodytame banke disponuoti seifais, į juos įsilauždamas, tyčia pagrobė svetimą didesnės nei 5000,00 eurų vertės kilnojamąjį turtą, turėdamas tikslą jį pasisavinti, neteisėtai praturėti pats ar kad praturtėtų tretieji asmenys, o būtent: naktį į 2020 m. spalio 10 d. iškėlė nuo vyrių 3462 Absdorfe (Absdorf) esantį Vagramo (Wagram) regiono banko Raiffeisenbank langą, įlipo į vidų ir išlaužė maždaug 100 individualių seifų bei pagrobė vertingų daiktų už 8102,80 eurų.

3. Prokurorės 2022 m. spalio 7 d. pareiškime nurodoma, kad nusikalstamų veikų, numatytų Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymas, pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą). Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šios kategorijos nusikalstamas veikas pagal Austrijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, yra 5 metai.

4. Siekiant užtikrinti A. G. perdavimą pagal Austrijos Respublikos išduotą EAO, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, A. G. buvo sulaikytas 2021 m. kovo 28 d., 00.05 val.. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 3 mėnesiams iki 2021 m. liepos 28 d., prokuroro 2021 m. liepos 27 d. nutarimu kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o prokuroro 2022 m. birželio 3 d. nutarimu kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinta.

5. Užtikrinant perduotino asmens teises, prokurorė 2021 m. balandžio 16 d. nuotolinėje apklausoje, dalyvaujant gynėjui advokatui Tomui Ryzgeliui, supažindino A. G. su St. Piolteno prokuratūros 2021 m. kovo 23 d. išduotu Europos arešto orderiu baudžiamojoje byloje Nr. 2 St 27/ 21f. A. G. įteiktas EAO vertimas į lietuvių kalbą, išaiškinta supaprastinta perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės bei specialiosios taisyklės sąvoka.

6. A. G. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka, nurodė, kad nusikaltimų nedarė, Europos arešto orderyje nurodytų nusikalstamų veikų darymo metu buvo Lietuvoje; 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti Austrijos pareigūnams jo pateikiamus duomenis, patvirtinančius, kad 2020 m. kovo 7 d. ir 2020 m. kovo 9 d. jis (A. G.) buvo Lietuvoje. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, Austrijos Respublikos kompetentingos institucijos informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad pateiktas Europos arešto orderis vykdytinas tik dėl jame nurodytos 2020 m. spalio mėnesio galimai A. G. padarytos nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo Lietuvos apeliaciniam teismui argumentai

8. 2022 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas perduotino asmens A. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį ir atsisakyti tenkinti prokurorės pareiškimą dėl jo (A. G.) perdavimo Austrijos Respublikai pagal EAO.

9. Skunde A. G. nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo jo (A. G.) nurodytų argumentų ir į juos neatsižvelgė. Teigia, jog teismas nevertino, jog Europos arešto orderyje nurodoma, kad jis (A. G.) įtariamas padaręs nusikaltimus laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. A. G. teigimu, šioje vietoje yra akivaizdus pareikšto jam įtarimo nepagrįstumas. Teigia, jog Europos arešto orderyje trūksta informacijos, nes nurodytu laikotarpiu jis (A. G.) buvo Lietuvoje ir negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikaltimų Vokietijoje (skundas netaisytas). Tai, pasak A. G., patvirtina byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su vertimu į vokiečių kalbą.

10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens A. G. skundas atmetamas.

11. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, teismui pateikta medžiaga bei skundo turiniu, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju sprendimas perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. G. Austrijos Respublikai yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nėra jokių teisinių pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti perduotas šiai valstybei. A. G., savo skundą iš esmės siedamas su duomenų, pagrindžiančių jo (A. G.) kaltę galimai padarius EAO nurodytas nusikalstamas veikas, nepakankamumu ir galima Austrijos Respublikos teisėsaugos institucijų klaida, nenurodė nė vieno konkretaus tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatyto teisinio pagrindo, dėl kurio jo perdavimas yra negalimas.

12. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. G. prašoma perduoti Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 ir 2 dalį. EAO c dalyje nurodyta, kad ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikalstamas veikas – 5 metai (BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Be to, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad EAO nurodytos nusikalstamos veikos atitinka abipusio baudžiamumo principą, tai yra Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą gresia ir laisvės atėmimas iki 5 metų, pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą), už kurios padarymą gresia ir laisvės atėmimas iki 6 metų. Teismas, susipažinęs su Austrijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotu EAO, daro išvadą, kad jame nėra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Jame nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus reikalavimus, nes jame išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta.

13. Dėl perduotino asmens skundo argumentų, jog teismas nevertino, kad Europos arešto orderyje nurodoma, kad jis (A. G.) įtariamas padaręs nusikaltimus laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., kai nurodytu laikotarpiu jis (A. G.) buvo Lietuvoje ir negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų Vokietijoje, pažymėtina jog šie perduotino asmens skundo argumentai neatitinka EAO nustatytu faktinių aplinkybių jau vien todėl, kad A. G. yra perduotinas ne Vokietijai, kaip tai nurodoma pastarojo skunde, o Austrijai. Be to, Europos arešto orderyje nėra nurodyta, kad jis (A. G.) įtariamas padaręs nusikaltimus laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš pateiktos teismui bylos medžiagos matyti, kad A. G. dar 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti Austrijos pareigūnams jo pateikiamus duomenis, patvirtinančius, kad 2020 m. kovo 7 d. ir 2020 m. kovo 9 d. jis (A. G.) buvo Lietuvoje. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautų St. Piolteno prokuratūros vadovaujančios prokurorės Mag. Michaelos Schnell 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašto ir St. Piolteno prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mag. Leopold Bien 2021 m. rugsėjo 6 d rašto, matyti, kad St. Piolteno prokuratūros 2021 m. kovo 23 d. išduotas Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje Nr. 2 St 27/ 21f toliau vykdytinas tik dėl vienos iš trijų nurodytų Europos arešto orderyje veikų, t. y. dėl 2020 metų spalio 10 d. nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismo 2021 kovo 29 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo A. G. klausimą, pastarasis, be kita ko, nurodė, kad jis prieš pusmetį, spalio mėnesį, gal rugsėjo gale, savaitę laiko buvo Austrijoje. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu A. G., dalyvaujant jo gynėjui, patvirtino, kad minėtu laiku jis buvo Austrijoje, taip pat nurodė, kad tuomet galėjo pamesti kokį daiktą, ant kurio ir rado jo DNR, bet, pasak A. G., jam inkriminuotų nusikaltimų nedarė. Taigi skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia galimo A. G. buvimo Austrijos Respublikoje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir nepatvirtina, kad baudžiamasis procesas Austrijos Respublikoje vykdomas nepagrįstai ir A. G. negali būti išduotas prašančiajai valstybei (BK 9¹ straipsnis).

14. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punkte numatyta, jog EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti EAO pateiktų duomenų teisingumu, todėl, sprendžiant klausimą dėl A. G. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą EAO, netiriamas jam pareikštų įtarimų pagrįstumas ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumas. Šios aplinkybės bus išsiaiškintos tiriant bylą Austrijos Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Šioje situacijoje teismai sprendžia tik dėl sąlygų, kurioms esant asmuo negali būti išduotas pagal EAO, egzistavimo ir tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.

15. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti EAO nevykdymo pagrindai ir sąlygos, kurie neleistų A. G. perduoti kitai valstybei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jos teritorijoje galimai padarytas nusikalstamas veikas. Perduotino asmens skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti šią nutartį perduotino asmens skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.